Ugdo lyderystę ir meilę savo kraštui
Rajono mokyklose tęsiasi Jolantos Blažytės inicijuojami moksleivių susitikimai su sėkmingais ir daug Lietuvai nuveikusiais įvairių sričių žmonėmis, žinovais ir profesionalais. Per du šių metų mėnesius jau aplankytos Akademijos, Šėtos, Krakių, Josvainių ir Šviesioji gimnazijos.
Verslininkės, įmonių grupės „Vikonda“ valdybos pirmininkės Jolantos Blažytės kvietimu rajone svečiavosi ir savo patirtimi dalijosi fotografas Marius Jovaiša ir lenktynininkas Benediktas Vanagas.
Jolanta Blažytė remia ir skatina tokius apsilankymus, nes jos nuomone, geri ir protingai pateikti pavyzdžiai įkvepia ir uždega moksleivius. Skatina imtis iniciatyvos.
Ugdyti lyderius, žmones, kurie moka valdyti įstaigas, organizacijas, labai svarbu Lietuvos perspektyvai. Ateityje paprastuose darbuose bus daugiau robotų, o visuomenei reikės daugiau lyderių. Verslininkė ne tik vysto savo asmenines iniciatyvas, bet ir pasitelkia geriausius švietimo specialistus rajone. Kėdainiuose veikia verslininkės iniciatyva kartu su gimnazijos kolektyvu įkurta integruota Sėkmės ir lyderystės mokykla su specialiomis programomis prie Šviesiosios gimnazijos.
Šią savo idėją ji siekia išplėsti ir regione. Steigti lyderystės mokyklas Kauno regione moteris kaip idėją prieš kelerius metus pasiūlė Didžiausioje Baltijos šalių konferencijoje „Lūžio taškas“.
Po susitikimų su Mariumi Jovaiša ir Benediktu Vanagu auditorijose neliko mokinių, kurie suabejotų, kad Lietuvoje neverta gyventi. To verslininkė ir siekia – kad jaunimas liktų kurti ir gyventi Lietuvoje.
Po trijų susitikimų su kaimiškųjų gimnazijų moksleiviais trumpas interviu su lenktynininku, sporto diplomatu ir verslininku Benediktu Vanagu. Jis lankėsi Krakių, Šėtos ir Josvainių gimnazijose.
– Kokį įspūdį išsivežate apie rajono mokyklas?
– Kėdainių rajone pamačiau techniškai tvarkingas mokyklas. Jose šilta, atlikti remontai, švara ir tvarka. Nors mokyklų sienos neginčytinai yra svarbus elementas, tačiau pati švietimo sistema ir žmonės, perduodantys jaunimui žinias, visgi turėtų būti svarbiausias elementas švietimo ekosistemoje. Gaila, negalėdavau praleisti daugiau laiko, kad galėčiau padiskutuoti su mokytojais. Todėl apie švietėjus negaliu daug pasakyti.
– Kokie jums pasirodė moksleiviai?
– Moksleiviai ir augantis jaunimas visada yra šaunūs. Žinoma, yra imlesnių bei mažiau imlių. Yra genijų, o ir tokių pamačiau mokyklose. Yra ir mažiau gabių tam tikroms sritims. Mano įsitikinimu, nėra netinkamų žmonių, tačiau gali nebūti tinkamos pagalbos nukreipiant juos reikiama kryptimi. Ir šiuo atveju mano žvilgsnis vėl kryptų į artimą aplinką ir pedagogus. Mokiniams ir siekiau tai paaiškinti – būkite geriausi savo srityje, kuo beapsisręstumėte būti.
– Kaip manote, kas labiausiai įkvepia jaunus žmones?
– Žmogaus motyvacija yra labai asmeninis reikalas. Iš pašalės galima trumpam sudominti žmogų, tačiau apsisprendimą keliauti pasirinktu keliu priima tik pats individas. Tam, kad jaunimas būtų tinkamai nusiteikęs tobulėjimui yra ypač svarbus psichologinis švietimo sistemos algoritmas. Nesu tikras, ar mūsų valstybėje yra tinkamas dėmesys šiam procesui. Asmenybės, kurios lanko mokyklą, tikrai gali įkvėpti vienetus mokinių tapti geresniais ar net geriausiais ateities specialistais, ir gal tai netgi ir jau yra labai daug. Tačiau visgi masinis geras rezultatas svarbesnis švietimo sistemos algoritme.
[quote author=“B. Vanagas“]Verslininkai man yra individai, kurie efektyviai siekia rezultato. Manau, kad šie žmonės ir įmonės, už kurias jie atsakingi, gali padėti jaunuoliams tapti verslesniais, taip pat gali padėti rasti ir pasiūlyti efektyvių metodų ir švietimo sistemai gerinti.[/quote]
– Ar matote prasmę tokiuose susitikimuose?
– Kad asmenybės, lankančios moksleivius, yra svarbu, galiu pasakyti pavyzdžiu. Mano kolegė, kuri komandoje veikia komunikacijos srityje, išsipasakojo, kad jos gyvenime didelę įtaką padarė Svaras, atvykęs į mokyklą, kurioje ji mokėsi Jonavoje, prieš daugiau nei dešimtmetį, kai ji buvo dešimtokė. Tai, ką Svaras pasakojo jaunuoliams, jai įstrigo ir suteikė didesnės motyvacijos siekti savo tikslų. Šiuo metu savo kolegę galėčiau pavadinti aukštos prabos specialiste komunikacijos srityje.
– Kokias matote galimybes prisidėti prie švietimo sistemos tobulinimo verslininkams?
– Verslininkai man yra individai, kurie efektyviai siekia rezultato. Manau, kad šie žmonės ir įmonės, už kurias jie atsakingi, gali padėti jaunuoliams tapti verslesniais, taip pat gali padėti rasti ir pasiūlyti efektyvių metodų ir švietimo sistemai gerinti. Juolab kad būtent verslas yra geriausias lakmuso popierėlis, šiuo metu žinantis reikiamą žmonių ir jų profesionalumo poreikį. Be to, verslas neatsisako prisidėti, investuoti. Šiandien verslas turi galimybes gerinti švietimą, socialinę ir kt. sritis. Tai rodo daug gražių pavyzdžių. Jūsų mieste puikus ir Jolantos Blažytės iniciatyvų pavyzdys.
– Ar valstybė jau subrendusi, kad įsileistų verslininkus su jų idėjomis strateginiu lygmeniu į švietimo sistemos tobulinimą?
– Norėčiau, kad valstybė būtų tam pasiruošusi. Tačiau matau, kad švietimo sistema šiuo metu susiduria su egzistenciniais iššūkiais. Juos apibūdinčiau taip: pati supranta, kad yra nieko verta, bet ryžto keistis neturi. Šiek tiek patinė situacija, kuriai, man rodos, ir gal griežtai pasakysiu, bet geriausiai padėtų apsivalymo epidemija ar maras.
– Mokytojas prestižinė profesija bus ar jau tik buvo praeityje?
– Tiesą pasakius, kai mes savo valstybėje prie pagrindinių idėjų įrašome tokį teiginį, rodo, kad nesuprantame, kas yra idėja. Mokytojas – prestižinė profesija nėra jokia idėja, tai elementari higiena, kuri tiesiog privalo būti. Kiek aš matau, valstybėje nesame sukūrę sistemos, kad lyderiai ir žmonės, galintys mokyti jaunimą, taptų švietimo sistemos dalimi. Nemaža dalis žmonių, nešiojančių mokytojo pavadinimą, šiuo metu, atleiskite, bet mano manymu, negalėtų taip savęs vadinti.
– Ko reikia, kad tai įvyktų?
– Kad įvyktų pokyčiai, visų pirma reikėtų atsimerkti. Išstudijuoti pasaulinę patirtį. Priimti ryžtingus ir, greičiausiai, labai nepopuliarius sprendimus tam, kad ateitis taptų tikrai šviesia. Šiuo metu švietimo sistema man panaši į skęstantį laivą, į kurį kažkodėl pumpuojami degalai, kad degalų bakai būtų pilni. Tačiau laivas juk skęsta. Pacituosiu „Toyotos“ prezidento žodžius: „When You are finished changing, You are finished“ (Kai nustoji keistis, tavęs nebelieka – iš angl. k.)
– Gal jus Kėdainiai kuo nors nustebino?
– Kėdainiai man asocijuojasi su Lietuvos centru. Čia gyvena verslūs žmonės, išvystyta gamyba bei žemės ūkis. Dar man Kėdainiai asocijuojasi su agurkais ir ledais. Žavi mažas ir jaukus Kėdainių senamiestis. Turbūt per dažnai čia būnu, kad šis miestas mane kažkaip ypatingai nustebintų. Džiaugiuosi, kad čia turiu gerų draugų ir galiu padėti įgyvendinat jų iniciatyvas. Mes veikiame išvien, kad jaunimas turėtų čia ateitį ir mylėtų savo kraštą.
