Ar abiturientams reikalinga metų pertrauka?
Visuotinai priimtinu elgesiu laikomas ką tik vidurinę mokyklą baigusių abiturientų stojimas į aukštąsias mokyklas – kolegijas, universitetus ar profesines mokyklas. Tuo tarpu padaryti metų laiko pertrauką tam, kad nuspręstų, ką nori studijuoti, pakeliautų po pasaulį ar susitaupytų pinigų, ryžtasi tik vienetai moksleivių. Toks požiūris mažiau priimtinas ir abiturientų tėvams. Patys abiturientai tikina, kad nemato reikalo savęs ieškoti, nes pakankamai gerai save pažįsta ir žino, ko nori iš gyvenimo bei sutinka, kad po mokyklos baigimo niekur nestoti ir daryti metų pertrauką – nemenkas iššūkis.
Savęs ieškojimams neturi laiko
Šviesiąją gimnaziją pabaigusi Karolina Juknaitė savo planuose turėjo metų laiko pertrauką po mokyklos baigimo. Karolinai norėjosi pakeliauti, pamatyti pasaulio, nuveikti kažką prasmingo, tačiau merginos planai sugriovė paaiškėjus, jog ją priėmė studijuoti universitetas Anglijoje.
„Tikrai labai norėjau studijų pertraukos. Norėjau išvažiuoti savanoriauti į užsienį. Norėjau realiai neturėti pinigų, neturėti normalių gyvenimo sąlygų, pamatyti pasaulį ir padėti kitiems, ieškoti savęs. Tačiau besimokydama atradau fiziką, svajonių studijas ir tikrai atidėjau metų pertraukos idėją į šalį. Mane labai piktina, kai per metų pertrauką jaunuoliai išvažiuoja dirbti, o tada pajutę, kad ir be mokslo gali užsidirbti, praranda norą mokytis. Tačiau tai jų pasirinkimas. Aš įstojau į University of Manchester, Anglijoje. Labai norėjau studijų užsienyje. Kad lengviau būtų įstoti, Vilniaus universitete baigiau fizikos mokyklą „Fizikos olimpa“. Didelę meilę fizikai man įkvėpė mokytojas Renoldas Klimavičius, per kurį į viską taip įsitraukiau ir jaučiuosi jam už tai labai dėkinga. Šiuo metu su nekantrumu laukiu studijų pradžios!“ – pasakojo Karolina Juknaitė.
[quote author=“K. Juknaitė“]Mane labai piktina, kai per metų pertrauką jaunuoliai išvažiuoja dirbti, o tada pajutę, kad ir be mokslo gali užsidirbti, praranda norą mokytis[/quote]
Kita abiturientė Goda Ivanauskaitė sakė, jog apie vienerių metų savęs pažinimo pertrauką negalvoja, nes mano gerai save pažįstanti.
„Manau, pertrauka po vidurinės mokyklos baigimo naudinga tiems, kas dar nežino, ką nori veikti gyvenime. Aš jaučiuosi gana gerai save pažįstanti ir manau, kad per metus poilsio tik išblėstų mano vidinė motyvacija mokytis. Be to, studentiškas gyvenimas man atrodo per daug įdomus, kad laukčiau jo dar vienerius metus“, – teigė Goda.
Godos planuose – dantų technologijos studijos Kauno kolegijoje arba ortopedijos technologijos studijų programa Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje.
Stojamiesiems egzaminams mergina ruošėsi specialiuose kursuose.
Šviesiosios gimnazijos abiturientė Ema taip pat laukia naujų mokslo metų pradžios. Apie studijų pertrauką negalvoja, nes nori gilinti interjero dizaino žinias ir pradėti studijuoti.
„Galvoju apie interjero dizaino studijas, nes visuomet domėjausi menu. Man patinka kurti. Na, o apie metų pertrauką po mokyklos baigimo negalvoju, nes tiesiog nežinau, ką tuomet reikėtų veikti. Keliavimui pinigų neturiu, galvoju, kad pasiėmusi metų pertrauką po to galiu aptingti ir nebenorėti studijuoti“, – pasakojo Ema.
[quote author=“S. Mureika“]Dabar džiaugiuosi, jog nusprendžiau padaryti pertrauką. Per metus daug nuveikiau ir supratau, o dabar studijuoju ir darau tai, kas man patinka.[/quote]
Tėvai nori, kad vaikai studijuotų
Pakalbinus abiturientų tėvus tampa aišku, jog dauguma tėvų nori, kad vaikai mokytųsi – studijuotų, įgytų specialybę, pagal kurią ateityje galėtų dirbti.
„Džiaugiuosi, kad mano sūnus nepasirinko metus laiko dirbti ir iš karto stojo mokytis. Šiuo metu jis antrakursis Vilniaus universiteto studentas. Mokytis liko visai nedaug, štai tada ir galės nuspręsti, ar bandys ieškoti darbo pagal specialybę, ar norės pakeliauti“, – su mintimi, kad abiturientai po mokyklos baigimo gali pasidaryti pertrauką, nesutiko jau antro kurso studento mama Daiva Ubanienė.
Kita pakalbinta mama Ingrida teigė, kad vaikai patys nori mokytis, o studijų pertrauka galėtų būti tik alternatyva neįstojus į norimą specialybę.
„Mano duktė studijuoja Anglijoje. Tačiau apie pasirinkimą po mokyklos nieko neveikti net negalvojo. Pirmiausia planuose buvo studijos. Vėliau, ten nuvykusi pradėjo ir dirbti. Manau, kad studijų patirtis yra naujos galimybės, nauji pažįstami ir naujos žinios, tad metų pertrauka po mokyklos baigimo visai nereikalinga“, – sakė Ingrida.
Pertrauka – savęs pažinimui
Visai kitokią patirtį turi kėdainietis Saimonas Mureika. Puikiai baigęs gimnaziją jis prieš studijas aukštojoje mokykloje padarė metų laiko pertrauką tam, kad suprastų, kokia studijų sritis jį labiausiai domintų.
„Į aukštąją mokyklą nestojau iš karto, nes nežinojau, ką noriu studijuoti. Mokykloje sekėsi beveik viskas, mokslus baigiau gerais pažymiais. Iki vienuoliktos ir net dvyliktos klasės galvojau, kad rinksiuosi tiksliuosius mokslus, tačiau tuo pačiu pradėjau užsiiminėti kūrybine veikla, kas mane irgi džiugino. Nenorėjau daryti skubotų sprendimų, kad pastudijavus kur nors pusę metų netektų mesti, taigi nusprendžiau metus praleisti – užsiimti savo projektais, padirbėti ir tada nuspręsti. Dabar džiaugiuosi, jog nusprendžiau padaryti pertrauką. Per metus daug nuveikiau ir supratau, o dabar studijuoju ir darau tai, kas man patinka“, – pasakojo Saimonas, šiuo metu studijuojantis pramoninio dizaino inžineriją Kauno technologijos universitete bei dirbantis grafikos dizaineriu.
