Užgavėnės praūžė ir Juozo Paukštelio progimnazijoje!
Užgavėnės – viena savičiausių ir žaismingiausių lietuvių tradicinių švenčių. Anot senų žmonių, jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi. Tad Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija, nepamiršdama senųjų tradicijų, su trenksmu šventė Užgavėnes – paskutinę mėsėdžio dieną. Šventei ypač ruošėsi septintokai. Žinodamos, kad šią dieną būtina sočiai ir riebiai valgyti, nuo pat ryto visus įeinančius į progimnaziją pasitiko šeimininkės su dar garuojančiu šiupiniu – tradiciniu patiekalu su kiaulės uodega.
Nuo seno tikima: kuo daugiau per Užgavėnes keliausi, tuo geriau gyvensi. Tad didelis būrys persirengėlių, susipažinęs su senųjų kaukių reikšmėmis, pasklido po klases. Buvo galima pamatyti keliaujančius ubagus, išdykėlius velniukus, paslaptingąsias raganas, arklius, sutikti kitų tautų atstovus, net gydytojus ar prekeivius. Kas savo kaukėmis gąsdino žiemą, kas spėjo ateitį, kas prašė išmaldos, pardavinėjo silkę ar net siūlė mainyti telefonus į arklį. Daktarai gydė vaikus nuo įvairiausių ligų – nuo tinginizmo, lėtinio niurgzlumo, telefonspaudizmo, mokytojams pastebėtas sinchroniškas akių varveklitas – mat daugelis prisipažino vakarus leidžiantys būtent prie vaikų darbų. Buvo paruošta vargų ir bėdų dėželė, į kurią daugelis užrašė savo rūpesčius tikėdamiesi kuo greičiau juos pamiršti.
Per pietų pertrauką jaunosios šeimininkės visus vaišino mieliniais blynais „pampuškomis“, kuriuos skubėjo iškepti progimnazijos virėjos. Blynus skaninome mokinių ir mokytojų atnešta nuostabia uogiene, kvepiančia vasara.
Užgavėnės neapsėjo be tradicinių nesutarimų. Kaip ir kiekvienais metais, perkarėlis Kanapinis, išsiilgęs pavasario, iškvietė į dvikovą Lašininį – pilvotą, taukuotą, simbolizuojantį lietuvišką sotų, riebų maistą, nepaslankųjį žiemos metą. Progimnazijos kieme pirmiausia išbandytas Lašininio žiemos transportas – rogės. Paskui visi suskubo virvės traukti. Laimėtojas vis dar buvo neaiškus, tad Kanapinis su Lašininiu susigrūmė vienas prieš vieną. Šį kartą Lašininis turėjo pripažinti pralaimėjęs varžovui. Visi šventės dalyviai apsidžiaugė tokia kovos baigtimi ir su dainomis ir rateliais atsisveikino su More. Kartu su ja išvarytas susikaupęs blogis ir įkyrėjusi žiema.
Tikimės, kad linksmai praleista šventinė diena visą progimnazijos bendruomenę suartino ir įkvėpė nepasiduoti paskutinėms žiemos išdaigoms bei viltingai sulaukti pirmųjų pavasario pranašų.
[#gallery=1253#]
Linkime visiems Kėdainių gyventojams saulėto, nuotaikingo ir darbingo ateinančio pavasario!
Ernesta Zabutkienė, neformaliojo švietimo organizatorė
