Įkliuvote į biurokratinius spąstus užsienyje? Pagalbos ranką tiesia SOLVIT

Vis daugiau lietuvaičių laimės ieško užsienyje, kai kurie jų ten svečiuojasi laikinai ir užsidirbę pinigų grįžta į Lietuvą, o kiti užsienį regi kaip ilgalaikę gyvenimo perspektyvą. Taip pat į užsienį žvalgosi ir verslo įmonės, ir nebūtinai didelės – vidutinis ir smulkusis verslas taip pat randa nišų, kaip parduoti savo paslaugas ar produkciją užsienio šalyse. Sunku būtų ginčytis dėl to, kad biurokratiniai nesklandumai dažną užklumpa ir savoje šalyje, o ką daryti, jei į keblią padėtį patekote užsienyje?

Pagalba nemokama

SOLVIT tinklas Europos Sąjungoje (ES) buvo įkurtas 2002 metais. Tinklas ir buvo sukurtas tam, kad ES šalių piliečiai, galėdami laisvai keliauti, dirbti ir mokytis, patirtų kuo mažiau nesklandumų ir nesusipratimų, kai tenka bendrauti su svečios šalies valdžios institucijomis.

Visoje ES veikiantis SOLVIT tinklas Lietuvoje pradėjo veikti iškart mūsų šaliai įstojus į ES – 2004 metais. Per beveik keturiolika darbo patirties Lietuvoje metų buvo pagelbėta šimtams pavienių į užsienį iškeliavusių žmonių ir verslo įmonių, kuriems neteisingai ES teisės aktus taikė kitos ES šalies valdžios institucijos.

„SOLVIT tinklas yra labai tankus – SOLVIT centrai yra visose ES šalyse, taip pat ir Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine. Kiekvienoje valstybėje SOLVIT centras priklauso vienai iš valdžios institucijų. Lietuvoje tai – Ūkio ministerija, taigi žmonės ir įmonės mūsų paslaugomis naudojasi visiškai nemokamai“, –  pabrėžė SOLVIT centro  atstovė Lina Giedraitienė.

Kreipiasi ir pavieniai asmenys, ir verslininkai

Nors SOLVIT padėti gali tiek verslo įmonėms, tiek pavieniams asmenims, vis dėlto pastariesiems pagelbėti tenka gerokai dažniau.

„Didelės verslo įmonės dažniausiai nori kuo greitesnio problemų sprendimo. Todėl jie klausimus sprendžia pasitelkdami įmonėje dirbančius teisininkus ar samdosi specialistus kitose šalyse. Kartais verslininkui yra ne tiek svarbu, ar užsienio šalies valdžios institucija teisingai aiškina teisės aktus, kiek svarbu kuo greičiau pašalinti kliūtis, kurios trukdo veiklai – dėl to kartais jiems būna palankiau ne ieškoti tiesos, o nusileisti, užsimerkti prieš kažkokį neteisingai suprastą teisės aktą. Juk bet kokiam nesusipratimui išsiaiškinti kartais gali reikėti ir gana daug laiko.

Tačiau pavieniam užsienyje esančiam asmeniui yra gerokai sunkiau. Visų pirma – kalbos barjeras. Ne visuomet svetur iškeliavę žmonės puikiai moka tos šalies kalbą, išmano specialius terminus, taigi vien dėl to komunikacija su valdžios institucijomis gali nukentėti.

Maža to, paprastam žmogui gali būti sunkiau suvokti visus teisės aktus ir įstatymus, taip pat suprasti, kaip tarpusavyje koreliuoja tam tikros šalies įstatymai ir ES nustatyta tvarka“, – kalbėjo specialistė.

L. Giedraitienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad būtent smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams SOLVIT paslaugos gali būti itin aktualios.

„Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai – neretai nedidelės įmonės, regionuose įsikūrusios bendrijos, ūkininkai, kurie savo paslaugas arba produktus nori tiekti užsienio rinkai. Jie, panašiai kaip ir pavieniai asmenys, gali susidurti su didesniais sunkumais bendraujant su užsienio šalies valdžios institucijomis, todėl mes esame pasirengę jiems padėti įveikti įvairius nesklandumus“, – ragino L. Giedraitienė.

Kreipimaisi skiriasi

Be jokios abejonės, klausimai, dėl kurių kreipiasi verslas ir pavieniai asmenys – skiriasi.

„Verslininkai dažnai susiduria su problemomis, kurios kyla, kai užsienio šalies valdžios institucijos nepaiso arba neteisingai aiškina ES teisės aktus, susijusius su laisvu prekių ar paslaugų judėjimu. Dažniausiai į mus verslininkai kreipiasi, kai, pavyzdžiui, jie nori prekiauti savo produkcija ar teikti paslaugas užsienio šalyje, o užsienio šalies valdžios institucijos reikalauja pirmiausia toje šalyje įsteigti įmonę. Arba nesutarimų būna dėl komandiruojamų asmenų – Lietuvos įmonė nori komandiruoti savo darbuotoją, o užsienio šalis liepia tą darbuotoją įdarbinti  komandiruojamoje šalyje.

Tačiau fiziniai asmenys susiduria su kiek kitokiomis problemomis. Dažnas į mus kreipiasi dėl socialinių išmokų, vairuotojo pažymėjimų, profesinės kvalifikacijos pripažinimo“, – pasakoja L. Giedraitienė, pabrėždama, kad dauguma kreipimųsi yra išsprendžiama būtent žmogaus ar verslo įmonės naudai.

„Štai vienas pavyzdys dėl išmokų – į mus kreipėsi moteris, jau kurį laiką gyvenanti ir dirbanti Austrijoje. Ten ji išėjo motinystės atostogų. Austrijos atsakinga įstaiga besilaukiančiai moteriai išmokėjo motinystės pašalpą.

Motinystės atostogų laikotarpiu lietuvė persikraustė į Prancūziją, kur gyveno ir dirbo jos vyras. Susilaukusi vaikučio, moteris kreipėsi į atsakingą Austrijos įstaigą dėl vaiko priežiūros išmokų.

Tačiau Austrijos institucija nusprendė, kad ne Austrija, o Prancūzija turi mokėti vaiko priežiūros išmokas, nes moteris su vaiku daugiau gyveno Prancūzijoje nei Austrijoje.

Todėl, kai moteris jau devynis mėnesius nebuvo gavusi jokios išmokos, ji kreipėsi į Lietuvoje esantį SOLVIT centrą prašydama padėti. Mums įsikišus, paaiškėjo, kad remiantis ES reglamentais dėl ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo šiuo atveju pašalpą turi mokėti Prancūzija, o Austrija turi sumokėti moteriai priklausantį pašalpos skirtumą. Taigi padedant SOLVIT centrui moteris gavo išmoką iš Prancūzijos, o vėliau ir išmokos skirtumą iš Austrijos“, – apie sėkmingą ginčo baigtį pasakojo SOLVIT specialistė.

Sutikite – pačiai kūdikio susilaukusiai mamai bendrauti su dviejų užsienio valstybių valdžios institucijomis ir bandyti išsiaiškinti, kuri iš jų neteisingai aiškina ES reglamentus, būtų be galo sudėtinga.

Besikreipiančių vis daugėja

SOLVIT paslaugomis kasmet naudojasi vis daugiau žmonių. Pavyzdžiui, per 2017 metus centras jau išsprendė 36 bylas  (iš jų 3 – verslo atstovų). Tiesa, metai dar nesibaigė, todėl išspręstų ginčų skaičius dar ūgtelės.

Tačiau, ne visuomet SOLVIT gali padėti – centras padeda tik tuo atveju, jei ginčas kyla tarp žmogaus ar įmonės ir kitos ES šalies valdžios institucijos.

Taip pat svarbu tai, kad SOLVIT problemas sprendžia ne teisminiu būdu, taigi jei asmuo ar verslo įmonė nusprendžia kreiptis į teismą, mes taip pat jau negalime padėti”,  – pabrėžė specialistė.

Kreiptis pagalbos galima internetu – tereikia užpildyti nurodytą kreipimosi formą ir prisegti turimus dokumentus. SOLVIT su asmeniu ar verslo įmone susisiekia per savaitę ir patikslina, ar reikia papildyti dokumentus arba pateikti daugiau įrodymų. Specialistai taip pat nusprendžia, ar ginčas yra priskiriamas SOLVIT kompetencijai, jei taip – kreipiasi į šalies, kurioje įvyko nesusipratimas SOLVIT centrą, o ten jau susisiekiama su atitinkama valdžios institucija.

„Dažniausiai įvairių nesusipratimų kyla tikrai ne iš blogos valios. Tačiau nutinka taip, kad valdžios institucijos skirtingai aiškina ES teisės aktus – visa tai yra žmogiškos klaidos, nesusipratimai, kuriuos išspręsti lengviau įsikišus SOVLIT centrui. Centro darbuotojai išanalizuoja padėtį ir pateikia paaiškinimą, kuriais teisės aktais reikėtų vadovautis.

Paprastai ginčai išsprendžiami per 10 savaičių.

Tiesa, SOLVIT sprendžia tuos ginčus, kurie yra asmeniui ar verslo įmonei aktualūs einamuoju metu. Mes siekiame padėti žmogui tada, kai jam to labiausiai reikia“, – pabrėžė L. Giedraitienė.

Daugiau informacijos apie Ūkio ministerijoje veikiantį SOLVIT centrą galima rasti adresu www.solvit.lt.