Sankcijos Rusijai palietė ir Kėdainių rajoną
Kėdainių rajonas gali pasigirti istoriškai stipriu žemės ūkio sektoriumi, čia įsikūrusiomis gamybos ir perdirbimo įmonėmis. Kokia verslo situacija mūsų rajone buvo pernai? Kiek naujų verslo įmonių įsikūrė? Kaip Kėdainiai, mūsų rajono ekonominiai rodikliai atrodo apskrities bei visos šalies kontekste ir kokį vaidmenį vaidina geopolitiniai procesai – paaštrėję santykiai su Rusija?
Lenkia tik Vilnius ir Kazlų Rūda
Vienas pagrindinių faktorių, lemiančių sėkmingą ekonomikos vystymąsi – užsienio kapitalo investicijos. Mūsų regionas turi kuo pasidžiaugti, 2016 m. Kėdainių rajone veiklą vykdė 18 įmonių, į kurias investavo užsieniečiai.
„Didžiausias investicijas pritraukė apdirbamoji gamyba. Į Kėdainių rajono ekonominę veiklą daugiausia investavo Rusija, Danija ir Suomija“, – sako Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daina Balasevičienė.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautą Kėdainiai yra 3-čia savivaldybė Lietuvoje.
[quote author=“D. Balasevičienė“]Dėl abipusių Europos Sąjungos ir Rusijos sankcijų įvedimo lėtėjo tarptautinės prekybos apimtys, o tai stabdė naujo verslo kūrimąsi, ypač prekybos ir transporto sektoriuose. [/quote]
„Kėdainių savivaldybei TUI tenkanti dalis vienam gyventojui (6 573 Eur) 2015 m. pabaigoje buvo 2,5 karto didesnė už Kauno apskrities vidurkį ir 40,6 proc. didesnė už šalies vidurkį. Pagal TUI augimo tempus Kėdainiai tradiciškai nusileidžia tik Vilniaus miesto ir Kazlų Rūdos savivaldybėms.
Esant ribotiems kapitalo ištekliams Lietuvoje, užsienio investicijos yra labai efektyvios skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. Tiesioginės investicijos yra vienas pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas“, – pastebi D. Balasevičienė.
Mažiau bankrotų
2014 m. rajone veikė 1 067 verslo subjektai, 2015 m. – 874, o pernai – jau 1 008. 2014 m. įregistruotos 64 naujos verslo įmonės, 2015 m. – 58, 2016 m. – 52.
Kasmet daugėjo fizinių asmenų, savarankiškai dirbančių pagal verslo liudijimą. 2014 m. jų buvo 1 194, užpernai – 1 208, pernai – 1 211.
Per trejus metus nuosekliai mažėjo bankrotą paskelbusių įmonių. 2014 m. tokių buvo 21, 2015 m. – 19, o pernai – 17.
Dominuoja uždarosios akcinės bendrovės
Pernai populiariausia verslo forma steigiant įmonę buvo uždaroji akcinė bendrovė. Tokios sudarė beveik 56 proc. visų įsteigtų verslo įmonių per 2016 m. 2014 m. uždarųjų akcinių bendrovių buvo 575, 2015 m. – 527, pernai – 571.
Nuo 2014-ųjų šoktelėjo mažųjų bendrijų (MB) skaičius. 2014 m. jų buvo 69, užpernai – 79, o pernai jau 98. 2014 m. veiklą vykdė 393 individualiosios įmonės (IĮ), 2015 m. – 241, 2016 m. – jau 317. Nors IĮ skaičius statistiškai didėja, tačiau naujos įmonės nėra kuriamos. Tiesiog likviduojamų įmonių statusą turinčios IĮ vėl tęsia veiklą.
Verslo steigimas lėtėja
„Nuo 2015 m. naujo verslo steigimas lėtėja. Dėl abipusių Europos Sąjungos ir Rusijos sankcijų įvedimo lėtėjo tarptautinės prekybos apimtys, o tai stabdė naujo verslo kūrimąsi ypač prekybos ir transporto sektoriuose.
Šešios stambiausios
2016 m. pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje veikė 6 stambios įmonės, iš kurių 5 pramonės ir viena transporto bendrovė. Tai AB „Lifosa“, AB Krekenavos agrofirma, UAB „LTP Texdan“, AB „Danisco sugar Kėdainiai“, UAB „Transporto vystymo grupė“ ir UAB Kėdainių konservų fabrikas. Jose dirbo apie 20 proc. visų rajono dirbančiųjų.
