Mirė žymiausias Kėdainių benamis
Su benamiu Aleksu paskutinį kartą kalbėjomės liepos mėnesį. Jo padėtis buvo labai liūdna. Viena Alekso koja buvo amputuota, o kita jau puvo. Stipriai šlubavo sveikata. Vyriškis jau tada galvojo, jog ir antrąją koją teks amputuoti. Jis, paskutinį kartą atvėręs širdį žurnalistams, sakė, kad geriau jau greičiau mirtų, nei supūtų gyvas. Esą, taip būsią lengviau.
Šis Alekso noras išsipildė – sekmadienį jo gyvybė užgeso Kėdainių ligoninėje.
Tiesa, vyras pastaruoju metu nebesišypsodavo kaip anksčiau. Jis pasisveikino, paprašė cigaretės ir ėmė dėstyti savo bėdas.
„Yra blogai. Labai blogai. Blogai su sveikata. Ypač blogai su koja, kuri jau pūva. Aišku, daktarai mane apgydo, rūpinasi, neišmeta į gatvę, bet atšilus orui, aš vėl noriu į miestą. Noriu paskutines savo gyvenimo dienas praleisti čia. Ką čia žinai, kada mirsi. Man turbūt liko nedaug. Geriau jau pirma mirčiau, nei koją antrą amputuotų ar visas pradėčiau pūti. Tenka kęsti nežmoniškus skausmus“, – prieš porą mėnesių kalbėjo Anapilin iškeliavęs vyras.
Aleksas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių buvo atvežtas šeštadienį. Jo gyvybė užgeso po paros, praleistos palatoje. Vyrui sustojo širdis. Pirmadienio rytą jo neįgaliojo vežimėlis dar stoviniavo priėmimo skyriaus patalpose. Po kiek laiko jį pasiėmė iš socialinio centro atvykęs darbuotojas.
