Apie tuos, kurie dirba, o ne dejuoja
Rajono pakraštyje, Truskavos pašonėje, įsikūrusi žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Vermena“ šiandien išgyvena nelengvus laikus. Didžiulį pienininkystės ūkį valdanti bendrovė stengiasi ne tik įveikti pieno sunkmetį, bet ir pati svariai prisideda prie šio sektoriaus padėties gerinimo, o gal net ir gelbėjimo.
Šviesa tunelio gale
Visus 24 bendrovės gyvavimo metus pagrindinė jos veikla yra pieno gamyba. Žemdirbiai laiko per 300 melžiamų karvių ir antra tiek prieauglio.
„Visos keturios mūsų fermos yra perpildytos – plėstis kol kas tikrai neplanuojame, bet ir mažinti neketiname, nors dauguma pieno gamintojų dejuoja ir žada karves išparduoti ar skersti“, – sako ŽŪB „Vermena“ vadovas Albertas Šilkaitis.
Paklaustas, kaip laikosi šiais pieno ūkiams nelengvais laikais, vyras atsako, kad reikia mažiau dejuoti ir daugiau veikti.
„Man patiko kažkieno pasakyta mintis, kad Lietuvoje yra dviejų tipų žmonės – nuolat dejuojantys, kad viskas blogai, bet nieko nedarantys, ir nepasiduodantys bei dirbantys sukandę dantis. Mes norėtume save priskirti prie pastarųjų. Pieno sektoriaus krizę išgyvename tyliai dirbdami bei eidami pirmyn. Visokių krizių jau buvo – išgyvenome, neišvengsime jų ir ateityje. Džiaugiamės, kad prisidėjome prie kooperatinės pieno perdirbimo gamyklos statybų – į ją dedame nemažai vilčių, tikimės, ji pagerins ne tik kooperatyvo narių, bet ir visų pieno gamintojų padėtį“, – ryžtingai tvirtina pašnekovas.
Bendrovės vadovas pasakoja, kad gamyklos statybos kiek užtruko, nes iškilo nenumatytų aplinkybių.
„Visi tik ir klausinėja: „Kada paleisit gamybą?“. Mes specialiai gumos tikrai netempiam, bet atsirado visokių kliūčių – tai vienas iš rangovų bankrutavo, tai dar kas. O be to, iš visų pusių mums buvo kaišomi labai nemenki pagaliai į ratus. Bet dabar gamykla yra beveik užbaigta ir jau vasarą ar rudeniop planuojama pagaliau pradėti gamybą“, – pasakoja A. Šilkaitis.
Pieninė – prioritetas
Bendrovė „Vermena“ į ŽŪK „Pienas LT“ statomą pieno perdirbimo gamyklą jau investavo per 300 tūkst. eurų. Ir apgailestauja, kad kai kurie kooperatyvo nariai elgiasi netoliaregiškai.
„Dabar pagrindinis mūsų dėmesys yra skiriamas pieno perdirbimo gamyklai – ten sudėjome didžiulius pinigus – reikia, kad neprapultų. Apmaudu, kad kartais ūkių vadovai į pieninės statybas žiūri atsainiai – jei pritrūksta lėšų kokios savo pašiūrės statyboms ar kitiems reikalams – sustabdo įmokas kooperatyvui. Aš manau, kad taip elgtis yra neprotinga. Reikia žiūrėti toliau į priekį, susidėlioti prioritetus – kas reikšmingiau statyti objektą už 100 mln. eurų ir jį kuo greičiau užbaigti bei pagaliau iš to gauti pajamas ar prisidurti dar vieną pašiūrę, kuri iš esmės nieko nepakeis“, – stebisi A. Šilkaitis.
Geri rezultatai
Nors praėję metai pieno ūkiams nebuvo lengvi, tačiau bendrovė „Vermena“ turi ir kuo pasidžiaugti.
„Pernai turėjome neblogus javų ir kitų kultūrų derlius. Pieno primilžis padidėjo iki 9 tonų. Tik gaila, kad supirkimo kainos buvo prastos. Kai suskaičiuoji visus viščiukus – gauti skaičiai nedžiugina. Iš pieno gamybos pernai patyrėme 120 tūkst. eurų nuostolį, guodžiamės bent tuo, kad gavome išmokas, kompensacijas, kurių dėka išėjome į šiokį tokį pliusą“, – sako A. Šilkaitis.
Investicijas pristabdė
ŽŪB „Vermena“ metinė apyvarta 2015 m. siekė apie 1,5 mln. eurų. Kasmet bendrovė nemažai lėšų investuoja į ūkio modernizavimą, tačiau pernai žemdirbiai didesnių investicijų vengė.
„Praeitais metais nuo didesnių investicijų susilaikėme, nes, kaip žinote, pieno sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tačiau kad ir kaip trūktų pinigų, žemės pirkimas yra viena iš tų prioritetinių sričių, kuriai visada turime surasti lėšų. Žinia, kad žemės plotai yra labai paklausūs tarp ūkininkų – kiekvienas nori kuo daugiau jos įsigyti. Tačiau čia mes laikomės griežtos taisyklės – perkame tik savo plotuose, t. y. tik tas žemes, kurias nuomojamės ir savininkai pageidauja jas parduoti“, – sako A. Šilkaitis.
Šiuo metu bendrovė dirba apie 1 100 ha žemės, iš kurių beveik 500 ha yra nuosavos žemės, likusią dalį žemdirbiai nuomojasi.
Atnaujintos fermos
„Vermenos“ ūkyje darbuojasi bemaž 50 žmonių. Bendrovės vadovybė modernizuodama ūkį nuolat stengiasi pagerinti žmonių darbo sąlygas, didinti ūkio produktyvumą ir pan.
Galvijų fermos, nors ir nėra ypatingai modernios, bet jos aprūpintos nauja melžimo, pieno šaldymo ir kt. įranga. O prieš dešimtmetį buvo nuspręsta reorganizuoti raguočių gyvenimą.
„Jau turbūt aštunti metai, kai mūsų karvės ir kiti galvijai gyvena laisvai. Jie ištisus metus būna fermose, kur kada panorėję gali išeiti į lauką“, – pasakoja ŽŪB „Vermena“ vadovas A. Šilkaitis.
Anot jo, taip juodmarges auginti paprasčiau.
„Dabar mums reikia mažesnių plotų žolynų, nes galvijai neištrypia, neapdergia žolės, o ir laukai švarūs. Anksčiau būdavo tvorų tvorelių, raizgalynių, stulpelių – traktorius važiuodamas užkliudė, nuardė – remontuok. Dar aplink juos apželdavo kiečiai, o dabar viso to nėra, gražu į laukus pasižiūrėti – švarūs, lygūs“, – sprendimu patenkintas ūkio vadovas.
Pavermenio žemdirbių galvose sukasi daugybė idėjų, planų ir norų ūkį tobulinti, bet kol kas, anot ilgamečio „Vermenos“ vadovo, reikia išlaukti nepalankų periodą, o tada jau vėl su naujomis jėgomis kibti į dar didesnius darbus.
[#gallery=167#]
