„Scandagra“ naujojo dešimtmečio pradžia: nauji iššūkiai ir sumanūs sprendimai ūkininkams
Įdomus, įtemptas, ambicingas ir itin permainingas dešimtmetis. Tvirtos pozicijos stipriausių šalies agrokoncernų penketuke ir siekis pasivaržyti geriausiųjų trejetuke.
Savo veiklą nuo bendradarbiavimo su keliomis dešimtimis ūkininkų pradėjusi UAB „Scandagra“ šiemet duomenų bazėje jau turi užregistravusi per 5 000 visos šalies ūkininkų ir ūkių, kurie per pastarąjį sezoną bendrovei pristatė rekordinį kiekį produkcijos – daugiau nei 320 tūkst. tonų grūdų.
Kartu su gausiu derliumi ūkininkų galvos skausmu tapo ir rekordiškai žemos produkcijos supirkimo kainos – ši ir kitos ūkininkams aktualios temos buvo gvildenamos Kėdainių arenoje vykusioje UAB „Scandagra“ konferencijoje ir 10 metų veiklos jubiliejaus šventėje, į kurią suvažiavo per pusantro tūkstančio ūkininkų iš visos Lietuvos. Jubiliejų vainikavo triukšmingas 2015 Metų atlikėjos Monikos Linkytės koncertas, o šventėje taip pat buvo galima iš arčiau susipažinti su įmonės partneriu, lenktynininku Benediktu Vanagu.
„Scandagrai“ – ūkininkų pagyros
„Jeigu myli tai, ką darai, nė vienas darbas nėra sunkus. Ūkininko – taip pat, – gera nuotaika spinduliavo broliai ūkininkai Ignas ir Naglis Sereikos iš Surviliškio seniūnijos, bendradarbiavimą su „Scandagra“ pradėję tik praėjusiais metais. – Atvažiavome pasveikinti „Scandagros“ dešimties metų veiklos proga, sužinojome daug aktualios informacijos apie naują produkciją, grūdų kainų tendencijas. Kainos kol kas nežada nieko gero. Viskas, kas susiję su ūkiu, yra neprognozuojama. Atsikeli ryte, aplankai laukus, viskas gražu, ramu, vakare po krušos atvažiuoji į tą patį lauką, o jame – nieko nelikę. Taip ir gyvename.“
Žodžio kišenėje neieškojo ir Sereikų „kaimynas“, toje pačioje seniūnijoje ūkininkaujantis Aurimas Snarskis: „Su „Scandagra“ bendradarbiaujame jau ketverius metus. Tai – vienas pagrindinių mano partnerių. Mane tenkina visos bendrovės siūlomos sąlygos, didelę dalį to sudaro vadybininko santykiai su pirkėju, nuoširdus bendravimas.“
„Su „Scandagra“ išties paprasta dirbti. Bendrystė trunka jau trejus metus. Ši bendrovė – vienintelė, kuriai parduodame savo grūdus. Esame sėslūs žmonės, nenorime „mėtytis“. Ūkininkui svarbiausia nuolat atsinaujinti žemės ūkio techniką. Su sena technika nieko nenuveiksi, o su nauja – ir derliai gausesni, ir darbai greičiau pasidaro. Vienintelis dalykas, kurio kontroliuoti nepajėgiame – gamta: jei ji neleis užauginti arba „nuimti“ derliaus, gali grėsti ir bankrotas“, – atviravo broliai Edmundas ir Albertas Lauciai iš Josvainių seniūnijos.
Nėra padėties be išeities
Šventės svečiai klausėsi aktualių pranešimų apie grūdų, trąšų bei mikroelementų, kalkių ir nano produktų, dirvožemio rūgštėjimo apžvalgos ir tendencijų, domėjosi inovacijomis augalų mityboje bei stebėjo būsimų 2016-ųjų metų „Scandagra Dakaras“ renginių apžvalgą, tarp kurių – ir „Agroviziją“ keičiančios UAB „Scandagra“ lauko dienos.
„Šie metai ūkininkams labai permainingi: jie susiduria su krizės laikotarpiu, kuriam įtakos turėjo žaliavų kainos ir ekonominiai nesklandumai. Renginio metu šalies ūkininkams pateikėme savo matymą, šiek tiek pažvelgėme į istoriją, pasiūlėme, kaip mes rekomenduotume įveikti tą krizę, kad metai išties būtų pelningi“, – renginio metu „Rinkos aikštei“ pasakojo UAB „Scandagra“ generalinis direktorius Marius Vasiliauskas.
Anot jo, ūkininkams nepakanka ieškoti vienadienių problemos sprendimo būdų: „Į visą situaciją būtina pažvelgti kompleksiškai, privalu valdyti savo kaštus, riziką ir, be abejo, orientuotis į naujas technologijas, inovacijas“, – kalbėjo M. Vasiliauskas ir prasitarė, kad šis, jubiliejinis, „Scandagros“ renginys dalyvių skaičiumi pretenduoja sumušti tokio tipo konferencijų lankomumo rekordą.
Situacija grūdų rinkoje – labai prasta
„Grūdai ūkininkams neša didžiausią pelną. Šiandien tendencija nekokia, bet ūkininkai nenori to suprasti. Jeigu mes šiandien nepatarsime ūkininkams kuo greičiau fiksuoti grūdų kainos, nuostolių bus ne tik jiems patiems, bet ir mums.
[quote author=“Marius Vasiliauskas“]Šie metai ūkininkams labai permainingi: jie susiduria su krizės laikotarpiu, kuriam įtakos turėjo žaliavų kainos ir ekonominiai nesklandumai[/quote]
Ūkininkai visą gyvenimą išlieka optimistai, augina grūdus nežinodami, kokia bus grūdų pardavimo kaina, kokie bus derliai, gyvena tikrindami grūdų supirkimo kainas ir jų pokyčius, nes jie nuolat tiki, kad su laiku bus tik geriau. Deja, šiandien situacija grūdų rinkoje yra labai liūdna, viena iš prasčiausių per pastaruosius septynerius metus“, – nuogąstavo UAB „Scandagra“ pardavimų vadovas Eduardas Kapralovas.
E. Kapralovui antrino ir Giedrius Adomaitis, Kėdainių rajono agronomas-konsultantas, mikroelementų kuratorius: „Praėję metai ūkininkams buvo labai sunkūs. Sunkūs, nes kiekvienas tikisi maksimalaus rezultato. Ūkininkai nusivylę, nes jie iki galo dar nepardavę grūdų.
Visi prisimena ketverių metų senumo įvykius ir jų ilgisi – tuomet derlius gausumu buvo panašus į šiųmetį, tačiau kaina buvusi kur kas aukštesnė. Reikia prisiminti, kad Rusijos pasėliai nušalo, o Amerikos pasėlius išdegino dideli karščiai. Šių metų derlius visame pasaulyje daugiau mažiau vienodas.
Ūkininkai priklausomi nuo visko. Jie yra verslininkai ir labai daug skaičiuoja. Stebuklų nebūna, todėl reikia tiesiog užsibrėžti tikslą ir jo siekti.“
[quote author=“Eduardas Kapralovas“]Šiandien situacija grūdų rinkoje yra labai liūdna, viena iš prasčiausių per pastaruosius septynerius metus [/quote]
Šiųmetis derlius muša visus rekordus
UAB „Scandagra“ grūdų prekybos vadovas Saulius Gabševičius renginio svečiams pasakojo, kad trejus metus iš eilės skirtumas tarp pasaulyje išauginamų ir suvartojamų kviečių vis didėja.
„Produkcijos kainą veikia pagrindiniai rinkos dėsniai, tokie kaip geopolitinė situacija, naftos kursas, valiutų įtaka, pasiūla ir paklausa. Kviečiai – pagrindinė kultūra, auginama pasaulyje. 2016 metais kviečių pereinamasis likutis pasaulyje yra 239 milijonai tonų – tai reiškia, kad bet kokiu atveju spaudimas grūdų kainoms išliks labai didelis.
Tačiau kas mūsų nepalaužia, padaro mus stipresnius, svarbu tik teisingai įvertinti rizikas ir paskaičiuoti pajamas bei išlaidas “,- optimizmo nestokojo S. Gabševičius.
Grūdų prekybos vadovas patikino, kad šie metai į istoriją pateks kaip rekordinio derliaus metai: „Produkcijos supirkimas dar nesibaigęs, ūkninkai sandeliuose turi pakankamai neparduotos produkcijos. Jeigu prieš dešimt metų visiems daug atrodė trys milijonai tonų produkcijos, jau dabar žiūrint į bendrą užauginimą Lietuvoje šiais metais mes kalbame apie 6,5 milijonų tonų grūdų ir rapsų. Tai – rekordinis visų laikų derlius.“
B. Vanagas svajoja paragauti… ūkininko duonos
„Iki Antrojo pasaulinio karo mano senelis Juozas Vanagas buvo gana stiprus ūkininkas Utenos apskrityje. Po karo seneliai buvo ištremti, prasidėjo nauja ir visiškai kitokia istorija.
Pastaruosius dešimt, gal penkiolika metų man galvoje kirba mintis save išbandyti žemės ūkyje. Man labai patinka erdvės pojūtis ir žinojimas, kad tu gali sukurti kažką iš žemės, o kurti iš žemės yra tvaru“, – kalbėjo profesionalus lenktynininkas Benediktas Vanagas, jau metus bendradarbiaujantis su „Scandagra“ ir negalintis suskaičiuoti visų renginių, kuriuose jis dalyvavo kartu su bendrovės ūkininkais.
Efektinga ir efektyvu – ne tas pats
„Scandagra“ man – bendrovė su profesionaliu požiūriu ir galimybe pasiekti geriausių rezultatų. Automobilių sporte, kaip niekur kitur, supratau, kad efektinga ir efektyvu yra ne tas pats. Gali važiuoti efektyviai, bet tai nebūtinai bus greita ar efektyvu.
Bendradarbiavimas su „Scandagra“ tiek mums, tiek ūkininkams leidžia pasiekti aukščiausių rezultatų. Ūkininkai – tikri, atviri žmonės. Jie sako tai, ką galvoja. Didelė atgaiva matyti daug ūkininkų vienoje vietoje, nes ten visad yra geras energetinis krūvis, leidžiantis pasijausti kaip namie“, – šyptelėjo šiemet jau ketvirtąjį kartą Dakaro ralyje dalyvavęs B. Vanagas.
Lenktynininkas linkėjo „Scandagrai“ bei kiekvienam atskirai maksimalaus profesionalumo metų, kad kiekvienas padarytų geriausia, ką gali, o rezultatai metų pabaigoje pranoktų visus lūkesčius.
„Matau, kokiais tempais auga „Scandagra“, koks ūkininkų pasitikėjimas šia bendrove, kokie stiprūs akcininkai – įmonės „mama ir tėtis“. „Scandagra“ pasaulyje savo apyvarta didesnė negu visas Lietuvos biudžetas. Įmonei svarbiausia yra žmonės – darbuotojai ir ūkininkai, kurie yra partneriai, nes tai yra mūsų visų bendras kelias.
[quote author=“Benediktas Vanagas“] Pastaruosius dešimt, gal penkiolika metų man galvoje kirba mintis save išbandyti žemės ūkyje. Man labai patinka erdvės pojūtis ir žinojimas, kad tu gali sukurti kažką iš žemės, o kurti iš žemės yra tvaru [/quote]
Žalia šviesa – vaikų paramos projektui
Kartu su visais renginio pranešėjais į sceną lipo ir garbi viešnia, visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė. Šiuo metu jos vadovaujama organizacija turi įsteigusi 33 dienos centrus visoje Lietuvoje, į kuriuos kasdien susirenka per tūkstantį Lietuvos vaikų.
„Vaikų dienos centras yra ta vieta, kur vaikai ateina iš šeimų, kurioms reikia ypatingos pagalbos ir dėmesio. Vaikai dažnu atveju namuose negauna šilumos, kartais – ir pavalgyti nėra ko. Dienos centras – vieta, kur juos apkabins, priglaus, pamaitins, parodys, kad yra kitoks gyvenimas, kad yra žmonių, kuriems tie likimo nuskriausi vaikai rūpi. Tikimės, kad ir UAB „Scandagra“, ir su šia įmone bendradarbiaujantys ūkininkai, mūsų duonos augintojai, nuo šios dienos taps ilgamečiais mūsų bičiuliais“, – viltingai kalbėjo R. Dičpetrienė.
Paskutinė stotelė prieš vaikų namus
Vaikų dienos centrai – paskutinė stotelė prieš vaikams patenkant į vaikų globos namus, kurie ir taip yra gausiai apgyvendinti – šiandien šalyje globos namuose gyvena 3 325 vaikai. Pamažu šie vaikai privalo rasti vietą šeimose, naujuose namuose.
„Finansavimas, kurį gauname iš valstybės, – labai menkas. Vidutiniškai vienam vaikui per dieną maistui skiriama vos trisdešimt euro centų. Jau ir maišas bulvių dienos centrui būtų daug – sutaupytume pinigėlių kažkam kitam. Lapui, pieštukui – kanceliarinėms prekėms lėšų išvis neturime. Tačiau Lietuvoje yra vilties. Yra begalė žmonių, kurie supranta mūsų padėtį ir nori mums padėti. Geras pavyzdys užkrečiamas – štai ūkininkai Širvintų rajone dienos centrams nuolat atveža daržovių, netgi skilandžių“, – ūkininkų gerumu neabejojo viešnia.
Liūdi dėl jūros nemačiusių vaikų
Moteris susijaudina pasakodama, kad išvykoms dienos centrai lėšų apskirtai neturintys, o ką jau kalbėti apie pajūrį: „Aš vis dar negaliu atsistebėti, kiek daug vaikų Lietuvoje yra nematę Baltijos jūros. Galvoje netelpa, kad gyvendami ES turime vaikų, kurie ne tik nepavalgę, bet ir jūros nematę. Rėmėjų dėka su vaikučiais esame važiavę prie jūros. Skaudu, kai pirmąkart vaikai ją pamato penkiolikos metų.
Kuo daugiau tokių centrų bus Lietuvoje, kuo daugiau vaikų juose lankysis, tuo mažiau šalyje bus nelaimingų ir net jūros nemačiusių vaikų.“
2016 metais kviečių pereinamasis likutis pasaulyje yra 239 milijonai tonų – tiek tonų kviečių pasaulyje daugiau pagaminta negu suvartojama.
Apie 64 proc. JAV grūdų pasėlių būklė yra geros arba puikios kokybės. Tai – geriausia per pastaruosius 10 metų.
Prancūzijoje žieminių kviečių pasėlių būklė net 94 proc. geros ar puikios kokybės, ko nebuvo paskutinius 12 metų. Ukrainoje bus atsėta 1,1–1,4 mln. ha žieminių kviečių.
Lietuvoje šiais metais užauginta apie 6,5 milijonai tonų grūdų ir rapsų. Šalyje lieka iki 2 milijonų tonų produkcijos. Visa kita eksportuojama į užsienio šalis.
[#gallery=82#]
