Blogėjantys mokymosi rezultatai: vienos tiesos nėra
Tiek šalies mokyklų mokytojams, tiek universitetų akademinei bendruomenei kalbant, kad pastaraisiais metais itin smunka mokinių žinių lygis, tai įrodo ir dešimtokų laikomų egzaminų rezultatai. Šį labai nemalonų faktą pastebi ir Kėdainių rajono mokyklų mokytojai, pabrėžiantys, kad neretai vaikų mokymosi rezultatus lemia tiesiog motyvacijos stoka.
Tik vidutiniški rezultatai
Privalomą gimtosios lietuvių kalbos egzaminą praėjusiais metais laikė 536 Kėdainių rajono mokiniai, matematikos – 531. Daugiausia matematikos 10-tukų surinko Šviesiosios gimnazijos auklėtiniai. Čia iš 101 laikiusiojo 12 mokinių gavo aukščiausią įvertinimą.
Didžiausias matematikos egzamino bendras mokyklos vidurkis – 7,07 priklauso Šviesiajai gimnazijai. Kitų mokyklų vidurkiai žymiai prastesni, keturios mūsų rajono mokyklos dar gali pasidžiaugti teigiamais vidurkiais – didesniais nei 5, o daugumoje likusių surinktas vidurkis tėra iki 4 balų.
Lietuvių kalbos egzaminų vidurkiai šiek tiek geresni, aukščiausias – 7,10, kurį pasiekė taip pat Šviesiosios gimnazijos mokiniai. Kelios rajono mokyklos turi vidurkius, truputį didesnius nei 6. Tačiau yra mokyklų, kurių bendras vidurkis yra nepatenkinamas. Daugumos likusiųjų – tik šiek tiek didesnis nei 5.
Pastebi ir pedagogai
„Kasmet bendras mokinių pasiruošimo egzaminams lygis vis prastėja. Mokiniams vis sunkiau sekasi. Iš tikrųjų mokymo programos yra gana plačios, didelis tempas, o skirtas valandų skaičius yra nepakankamas. Tai, kaip mokiniui sekasi ruoštis, priklauso nuo to, kiek jis yra darbštus. Norint gerai pasiruošti, reikia labai daug dirbti. Viskas priklauso nuo mokinio darbštumo, skirto laiko bei įdėto darbo“, – sakė Šviesiosios gimnazijos matematikos mokytoja Ina Zdanavičienė.
Šiai nuomonei pritarė ir Šviesiosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Zita Rosteikienė: „Bendras mokinių pasiruošimo egzaminams lygis vidutiniškas. Jaučiama tendencija, kad mokymosi lygis krenta.“
„Atžalyno“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Diana Šilkaitienė teigė, kad visus savo mokinius moko ir myli vienodai, o jų pasiekimų nekomentuoja, nes juos puikiai parodo egzaminų rezultatai.
Technologijų ir „nusimokymo“ problema
Mokytojos D. Šilkaitienės nuomone, „nusimokymas“ yra žmogaus asmeninė problema.
„Technologijos daro tam tikrą įtaką. Ar prastėja mokymosi lygis dėl to, kad yra televizorius, kompiuteris? Nemanau. Mokymosi lygis neprastėja dėl technologijų. Tai niekaip nesusiję. Tai yra asmenybės problema. Nereikia supriešinti mokymosi ir technologijų. Jie turi vienas kitą papildyti. Technologijos yra puiku, tik nereikia joms melstis ir vien tik jomis žaisti“, – pabrėžia mokytoja.
Z. Rosteikienė taip pat įžvelgia dvi skirtingas technologijų naudojimo puses. „Technologijos mokymo procese yra teigiamas dalykas. Technologijos, kurios atima mokinių laiką, – neigiamas. Jeigu jie skiria daugiau laiko žaidimams, beprasmiam naršymui, tai, be abejo, silpnina jaunimo gebėjimą susikoncentruoti, susikaupimo, dėmesingumo procesus.
Tai priklauso nuo žmogaus, kiek jis sugeba save motyvuoti, kontroliuoti, planuoti savo laiką. Todėl vienareikšmio atsakymo čia negali būti. Viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jeigu jam naršymas, susirašinėjimas su draugais ir žaidimai feisbuke yra svarbiau, tuomet taip – tai yra problema.
Motyvuotiems mokiniams šios technologijos padeda, jie sugeba atsirinkti, kada jas naudoti. Lietuvių kalbos mokyme technologijų galimybės yra ganėtinai mažesnės, nei kitose mokslo šakose, nes šis mokslas yra teksto skaitymas, jo suvokimas ir rašymas.
Moksleiviai pripratę informaciją internete labai greitai „skanuoti“ akimis, todėl šiuo atžvilgiu moksleiviams yra sunkiau įsiminti tai, ką jie skaito ir išmoksta, nes silpsta jų medžiagos įsiminimo procesas. Technologijų įtaka priklauso nuo to, kiek abiturientas yra brandus“, – teigia mokytoja.
I. Zdanavičienės teigimu, jokia technologija nepakeis mokytojo paaiškinimo ir mokytojo žodžio.
„Nepaisant to, technologijos mums labai padeda. Išmokę pradmenis, žinodami, kaip vyksta procesai – galime naudoti technologijas. Kol neišmokstame paties proceso, neįsigiliname į esmę, tol technologijų geriau nesiimti. Kai kurios programos mokiniams padeda – grafikų brėžimas jiems palengvina darbą, pamokose naudojame „egzaminatorių“. Telefonai labai padeda, kai reikia greitai surasti tam tikrą informaciją, pritrūksta žodynų, bet nuolat, sistemingai naudoti technologijų nereikia“, – teigia I. Zdanavičienė.
Reikalinga motyvacija mokytis
Ne visi vaikai yra motyvuoti mokytis. Vieniems užtenka priežasties, pavadinimu „tingiu“, kitiems – „man gyvenime to neprireiks“. Tam, kad mokymosi rezultatai išliktų geri, turime stengtis motyvuoti savo jaunimą, įsisavinti mokykloje jiems teikiamas žinias.
„Priežasčių, dėl ko dingsta motyvacija, yra daug. Tai gali būti tam tikros patirtos nesėkmės. Kai kurie vaikai nori greitai patirti sėkmę, jie deda daug pastangų, o kai nepavyksta, motyvacija staiga krenta. Taip pat svarbu yra domėjimasis dalyku, kurio yra mokoma.
Nemažiau svarbu yra mokymosi įpročiai, susiformavę iš anksčiau – įpročiai dirbti, paskirstyti savo laiką. Egzaminas taip pat yra tam tikros sėkmės dalykas. Ši sėkmė priklauso nuo to, kaip egzamino metu mokinys susikaupia, kaip jam pavyksta nugalėti jaudulį.
Taip pat kokios užduotys pasitaiko, juk kartais kai kurioms iš jų būna ruošiamasi labiau. Svarbu, kad mokiniai suprastų, jog egzaminas yra tik kelių valandų žinių patikrinimas. Nepasakyčiau, kad motyvacija vienareikšmiškai dingsta. Kas jos randa, turės visada, o kas ne – turės ją auginti.
Mes, mokytojai, visuomet ieškome būdų motyvacijai palaikyti. Tai darome šnekėdami su vaikais, peržvelgdami individualius, bendrus bei tarpinius pasiekimus, įvertiname pažangą.
Dažniausiai mokiniams rūpi tai, kokiu balu jie bus įvertinti. Ne tai, kiek jie sužinojo, bet kokį pažymį jie gaus, o juk kartais tiesiog nepasiseka. Tokiu atveju motyvacija mažėja dėl nusivylimo pažymiu. Motyvacijos palaikymas turi būti visų trijų pusių – mokinių, tėvų ir mokytojų jėgomis“, – pasakojo Z. Rosteikienė.
„Atžalyno“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja D. Šilkaitienė įsitikinusi, kad kiekvieno žmogaus pareiga – mokytis. Anot jos, tai turėtų būti užprogramuota genuose: „Mokytis, pažinti pasaulį – žmogus turi visą gyvenimą mokytis.“
