Šunų dresūros užsiėmimai – galimybė tinkamai išauklėti savo augintinį

Specialistai, besirūpinantys gyvūnų gerove, atkreipia dėmesį, jog šunų priežiūra reikalauja ne tik patenkinti šunų fizinius poreikius, tokius kaip maitinimas ar išvedimas į lauką, bet ir saviraiškos poreikius – suteikti augintiniui dėmesio, kartu praleisti brangaus šeimyninio laiko.

Žinoma, gyventojai, apsisprendę auginti šunį, privalo mokyti jį paklusnumo. Kai kurie tai daro namuose, dresūros mokydamiesi savarankiškai – iš video įrašų, kurių apstu internete.

Tiems, kurie nori šunų dresūra užsiimti profesionaliai su specialistu, gali kreiptis į jau 7-erius metus Kėdainiuose šunų dresūros užsiėmimus vykdančią kinologų komandą „Baltijos kinologijos centras“, kurių dresūros pamokos sulaukia vis daugiau kėdainiečių susidomėjimo.

Atvyko dėl gyventojų susidomėjimo

„Baltijos kinologijos centro“ komandos narė, veterinarijos gydytoja ir sertifikuota dresūros instruktorė Meilė Gustaitytė pasakojo, jog kinologų specialistai atvykti į Kėdainius ir šiame mieste vykdyti šunų dresūros užsiėmimus nusprendė dėl to, kad kėdainiečiai parodė didžiulį susidomėjimą šunų dresūros užsiėmimais ir veiklą vykdyti kvietė savo mieste.

„Pirmiausia šunų dresūros mokykla įkurta Kaune, 1993 m. Tai seniausia ir ilgametę patirtį turinti mokykla Lietuvoje. Dresūros veiklą Kėdainiuose pradėjome vykdyti maždaug prieš 7 metus, kai kėdainiečiai vis dažniau atvykdavo į treniruotes Kaune ir kalbindavo mus atvykti į savo miestą. Matėme, kad susidomėjimas auga kasdien, todėl nusprendėme, kad tai bus vienas iš tų miestų, kuriame vykdysime savo veiklą“, – apie sprendimą pradėti vykdyti šunų dresūros užsiėmimus Kėdainiuose pasakojo pašnekovė.

Dresūra – prieš įsigyjant šunį

Meilė įsitikinusi, jog asmuo, norėdamas įsigyti šunį, pirmiausia turėtų kelti klausimą „ar esu pasiruošęs šunį dresuoti?“ Pasak instruktorės, prieš įsigijus šunį verta susimąstyti, ar jam suteiksime pakankamą priežiūrą.

„Savo mokiniams mes visuomet kartojame: pirmiausia turi būti galvojama apie dresūrą, o tik po to sekti šuns įsigijimas. Šuns dresūra apima labai platų spektrą: šuns susipažinimas su jį supančia aplinka ir pasauliu, įgimtų savybių gerinimas, įgyjamų įgyvendinimas, socializacija, savęs pažinimas ir visų svarbiausia, kontaktas su šeimininku.

Šuo yra unikalus savo turimomis savybėmis ir tomis, kurias galima atskleisti su dresūros pagalba: pradedant nuo gražaus ėjimo šalia šeimininko, iki skenduolių paieškos sraunioje upėje ar raktų pakabuko suradimo kelių hektarų pievoje. Tie, kurie dresuoja jau ne pirmą šunį, pritartų – šuns sugebėjimai gali būti beribiai, jei tik įdėsime darbo. Šunims nereikia motyvacijos judėti, tiesiog reikia juos nukreipti tinkama linkme. O tuo pasirūpinti turėtų augintinio šeimininkai“, – įsitikinusi dresūros instruktorė Meilė.

Tikslas – tinkamas šunų parengimas

Instruktorė pasakojo, kad su šunimis Kėdainiuose dirba ir dresūros užsiėmimus veda 4 kinologijos specialistai, turintys ilgametę patirtį ir nuolat tobulinantys savo žinias.

„Mūsų, „Baltijos kinologijos centro“ instruktoriai yra vadinami antrosios bei trečiosios kartos instruktoriais. Tai reiškia, kad dresūros menas yra perduodamas iš kartos į kartą, tačiau nuolat tobulėjant. Per daugiau nei dvidešimt gyvavimo metų „Baltijos kinologijos centre“ yra „užaugintas“ ne vienas puikus kinologijos specialistas.

Mūsų pasiekimai atsispindi diplomuose, padėkos raštuose, taurėse. Ne vieną kartą esame tapę Baltijos bei Europos specialiųjų sukarintų su tarnybiniais šunimis čempionatų nugalėtojais. Esame dalyvavę kinologinėse varžybose įvairiose Europos Sąjungos šalyse – Šveicarijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Olandijoje ir kitose, todėl turime labai daug patirties darbe su įvairių veislių šunimis.

„Baltijos kinologijos centro“ pagrindinis uždavinys – skatinti jaunuosius kinologus tapti specialistais, savo srities žinovais. Mūsų mokyklos dresūros specialistai nepasiriboja tik kinologinėmis žiniomis, jie taip pat turi ir vieną ar kelis aukštuosius išsilavinimus teisės, edukologijos, veterinarinės medicinos ar gyvūnų mokslo srityse, kurios padeda kasdieniniame kinologų darbe – rengti šunis, ugdyti ištvermę, stiprų charakterį, pajungti žmogaus valiai įgimtąsias šuns savybes, lavinti jas, panaudojant darbe“, – apie kinologų darbą pasakojo instruktorė.

Dresūra – nuo mažumės

Instruktorės Meilės teigimu, šunų dresūrą su augintiniu šeimininkai turėtų pradėti lankyti anksti.

„Šuo dresūros pamokas turėtų pradėti lankyti nuo 3,5–4 mėn., kitaip tariant, tada, kai šuniukas turi pilnus skiepus. Visuomet lyginame – 4 mėnesių laiko šuniukas pirmoje dresūros pamokoje, tai tas pats, kas 6 ar 7 metų berniukas pirmos klasės suole. Kuo ilgiau delsiame dresuoti, tuo sunkiau vėliau susitvarkyti su savo augintiniu. Pagalvokime, kas būtų, jei 18 metų vaikiną be žinių ir socialinių įgūdžių atvestume į pirmąją klasę?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo pašnekovė.

Instruktorė dalinosi, jog šunų dresūra unikali tuo, kad pamokas gali lankyti visi šunys, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, charakterio ar veislės.

„Iš tiesų šunų dresūros užsiėmimus gali lankyti bet kokios veislės, bet kokio amžiaus šunys. Nors rekomenduojamas amžius nuo 3,5 mėnesių, tačiau pasenusiu tapęs mitas, kad vyresnio amžiaus šuns neverta dresuoti, nes jis nieko neišmoks.

Išmoksta – dar ir kaip! Tiesiog dresūros procesas paprastai būna ilgesnis, sudėtingesnis, bet rezultatas toks pat puikus –  pavyzdžių turime ne vieną“, – pasakojo M. Gustaitytė.

Nuo pagrindų iki specialių įgūdžių

Instruktorė sakė, jog visi šunys dresuojami nuo paprastų bazinių komandų. Tik įsisavinus ir išmokus pagrindus galima pereiti į kitą parengimo lygį.

„Dresūra visuomet turi prasidėti nuo bazės. Ta bazė visame pasaulyje vadinama „Bendruoju paklusnumu“. Į bendrojo paklusnumo kursą įeina bazinės komandos, tokios kaip: „greta“, ,,sėdėt“, ,,gulėt“, ,,stovėt“, ,,pas mane“, ,,vieta“ bei nuolatinis kontakto kūrimas su vedliu.

Vėliau, išmokus bazę, galima mokytis specialiųjų pratimų, tokių, kaip žmogaus ar teritorijos ,,gynimo apsauga“, smulkaus ar stambaus daikto paieška, pėdsekystė, žmogaus paieška ir kitų. Viskas priklauso nuo veislės, turimų savybių bei šeimininko norų“, – apie tai, ko dresūros pamokose galima išmokyti augintinį pasakojo instruktorė.

Pasiteiravus, kiek laiko užtrunka išdresiruoti augintinį, instruktorė M. Gustaitytė teigė, jog tai priklauso nuo daugybės faktorių.

„Laikas yra reliatyvus ir priklauso nuo daugybės faktorių. Tačiau, jei kalbėtume apie standartinį išdresavimo laiką, tai būtų apie pusę metų – tiek trunka bendrojo paklusnumo kursas. Šis laikas gali sutrumpėti ar prailgėti, priklausomai nuo šuns savybių ir nuo to, kiek šeimininkas įdės darbo namuose“, – teigė ji.

Sezoniškumas įtakos neturi

Instruktorės teigimu, šunų dresūrai sezoniškumas neturi įtakos.

„Šunys gali būti dresuojami visais metų laikais. Verta atkreipti dėmesį, kad instruktoriai seka orus, jų prognozes ir stengiasi išvengti kraštutinumų itin karštą vasaros ar šaltą žiemos dieną (tokiu atveju, dresuoti šuns nepatartina, nes didėja tikimybė gauti saulės smūgį ar sušalti galūnes)“, – pasakojo pašnekovė.

Pagrindinės auklėjimo klaidos

Instruktorės patirtis byloja, kad dažnai šeimininkai dresiruoti šunį atveda tik nutikus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar problemai, kurios jie stengiasi išvengti. Kad to nenutiktų, instruktorė pataria šunų dresūra užsiimti kuo anksčiau ir atkreipia dėmesį į pagrindines klaidas, kurias daro augintinių šeimininkai.

„Dažnai šeimininkai šunį suskuba auklėti tik tada, kai atsitinka kokia nors problema. Pavyzdžiui, šuo nedresuojamas auga iki metų laiko, o jam sulaukus brandos paprastai prasideda maištavimo periodas, kurio metu šeimininkai dažniausiai ir kreipiasi į dresūros mokyklas ar kitais būdais ieško išeities kaip ,,sutramdyti“ agresyvų, maištaujantį, nepaklusnų šunį.

Jau dažnu tapęs teiginys – arba padėkite man jį išdresuoti arba man jį teks migdyti. Arba: ,,Aš nebesusitvarkau. Dar suteiksiu šansą dresūros pamokose, kitu atveju jis keliaus į prieglaudą“. Taip pat šeimininkai augintinį per daug lepina, nuolaidžiauja ir leidžia šuniui tapti šeimininko „šeimininku“, dėl ko vėliau su augintiniu nebesusitvarko.

Tarpusavio  ryšio su šeimininku stoka taip pat gali turėtų įtakos nepaklusnumui – šuniui leidžia gyventi pagal savo sukurtas taisykles (uždaro visam gyvenimui į voljerą ar tiesiog pririša prie grandinės), nelaiko šuns visaverčiu šeimos nariu, o labiau ,,durų skambučiu“ arba šiaip, perka dėl grožio, o vieną dieną šast ir užsimano, kad tas šuo klausytų čia ir dabar“, – nepasitenkinimo šeimininkų abejingumu neslėpė instruktorė.

Dresiruoti galima ir namuose

Instruktorės M. Gustaitytės teigimu, neturint galimybės lankyti dresūros pamokų, bet turint noro ir užsispyrimo šunį išdresuoti įmanoma ir namuose.

„Šeimininkui užtenka turėti bazinių žinių ir šuns dresūra namuose taps įmanoma. Be reikalingų žinių dresuojant šunį dažnai padaroma klaidų ir šuniui galima pakenkti. Su tokiais atvejais dažnai susiduriame – kai padarytas klaidas šeimininkai taiso dresūros pamokose. Tačiau dresavimas namuose neturėtų būti tik dresavimu namuose.

Dresuojat šunį vertėtų plėsti jo akiratį ir užsiimti socializacija bei neapsiriboti tik namų kiemu. Dažniausia daroma klaida gyvūną dresuojant namuose – per dažnas komandų kartojimas. Pavyzdžiui,  nors ir matoma, kad pakartojus penkis kartus šuo nesisėda, kartoti nenustojama. Komandos turėtų būti sakomos po vieną kartą. Kita klaida – per didelis atlaidumas bei šeimos nesutarimas tarpusavyje“, –patarimus dalijo „Baltijos kinologijos centro“ instruktorė M. Gustaitytė.

Kėdainiuose šunų dresūros pamokos kartu su instruktoriais vyksta Gegučių parke, šunų vedžiojimo aikštelėje. Treniruočių laikai priklausomai nuo sezono kinta, todėl dėl visų detalių vertėtų susisiekti telefonu 8 635 03 412. Taip pat daugiau informacijos galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „Šunų dresūra Kėdainiuose – BKC“.

• Ar žinojote, kad šuo skiria 10 000 kartų daugiau kvapų nei žmogus?

• Šuns sukandimo jėga yra apie 850 kilogramų į kubinį centimetrą, kai krokodilo tik 300.

• Jau dabar šunys intensyviai mokomi ir geba atskirti COVID sergantį žmogų nuo sveiko tik su uoslės pagalba.

• Daugelis žino, kad visame pasaulyje: policijoje, kariuomenėse ir spec. pajėgose, dažniausiai dirba Belgų Aviganiai Malinua. Pagal naujausius atliktus tyrimus, suaugusio Malinua protas prilygsta 7 metų vaikui.

• Anksčiau manyta, kad šunys geba skirti tik juodą ar baltą spalvas. Šiuo metu yra žinoma, kad šuo skiria platesnį spalvų spektrą. Jei kalbėtume apie šunis-pagalbininkus (tai tokie šunys, kurie padeda negalią turintiems žmonėms). Šunys, padedantys akliesiems pereiti gatvę, nors ir geba atskirti raudoną, žalią ar geltoną spalvas, orientuojasi ne į šviesoforo spalvą, bet į judėjimo srautą.

• Pasaulyje yra tūkstančiai šunų veislių. Veislės neretai vadinamos pagal šalis, paskirtį, dydį ar kailį. Kaip pvz.: Vokiečių, Belgų, Šveicarijos Aviganiai, Bostono terjeras ar Meksikos Beplaukis šuo. O ar žinojote, kad Lietuva taip pat turi savo veislę? Tai – Lietuvių Skalikas. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad su skalikais medžiota jau 1566 m.!

• Šunys išsižioja ir lekuoja ne be reikalo – būtent per burną jie garina vandenį ir vėsina savo įkaitusį kūną, o prakaituoja per kojų pagalvėles.

• Ar žinojote, kad šunų „pirštų antspaudai“ yra jų nosys? Kiekvieno šuns nosis pasaulyje yra skirtinga ir gali būti panaudojama šuns identifikavimui.

• Basendžiai – vienintelė šunų veislė, kuri neloja.

• Šunų klausa yra unikali. Jie geba girdėti ultragarsą, o jų ausys per sekundę užregistruoti per 35 000 vibracijų. Kaip pvz., žmogus gali užfiksuoti tik 20 000. Šunų klausa 78% viršija žmonių klausą. Paul McCartney Beatles dainos „Gyvenimo diena“ (A Day in the Life) pabaigoje, savo šetlando aviganiui įrašė ultragarsinį švilpesį, girdimą tik šunims.