Poilsis be telefono: kodėl smegenims reikia tikrų pertraukų?
Baigę vieną darbą automatiškai paimame telefoną, pietaudami peržiūrime socialinius tinklus, o vakare lovoje dar „kelioms minutėms“ atsiverčiame naujienas. Atrodo, kad tuo metu ilsimės, tačiau mūsų smegenys ir toliau apdoroja naują informaciją. Telefonas tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, todėl riba tarp aktyvumo ir tikro poilsio vis dažniau išnyksta. Tai nebūtinai reiškia, kad išmanieji įrenginiai savaime kenkia savijautai – jie suteikia daugybę galimybių bendrauti, mokytis ir dirbti. Vis dėlto nuolatiniai pranešimai, informacijos srautas ir įprotis kiekvieną laisvą minutę užpildyti ekranu gali apsunkinti galimybę atsitraukti nuo dienos dirgiklių. Tad kuo skiriasi naršymas telefone nuo tikros pertraukos ir kaip tokių pertraukų sąmoningai įtraukti į kasdienybę?
Kodėl telefono tikrinimas nebūtinai yra poilsis?
Kai per darbo pertrauką nuo kompiuterio persikeliame prie telefono, veikla pasikeičia, tačiau mūsų smegenys ir toliau gauna naujų užduočių – perskaityti žinutę, įvertinti vaizdą, sureaguoti į pranešimą ar perjungti dėmesį į kitą temą. Tyrimai rodo, kad vien išmaniojo telefono pranešimai gali sutrikdyti dėmesio reikalaujančių užduočių atlikimą net tuomet, kai žmogus į pranešimą tiesiogiai neatsako. Todėl prasminga dienoje turėti momentų, kai informacijos srautas iš tiesų sumažėja: kelias minutes pasivaikščioti, ramiai pavalgyti, atlikti kvėpavimo pratimus ar tiesiog pabūti be ekrano. Kalbant apie kasdienius būdus geriau valdyti įtampą ir pasirūpinti poilsiu, dėmesio sulaukia ne tik gyvenimo būdo įpročiai, bet ir augalinės kilmės maisto papildai, pavyzdžiui, ašvaganda 500 mg kapsulės. Ašvaganda (Withania somnifera) tradiciškai naudojama ajurvedoje, o kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose jos ekstraktai buvo tiriami vertinant galimą poveikį patiriamam stresui ir miegui.
Nuolatiniai pranešimai skaido dėmesį
Telefono patrauklumas slypi ne tik pačiame ekrane. Garso signalas, vibracija ar ekrane pasirodžiusi žinutė akimirksniu nukreipia dėmesį nuo to, ką veikėme prieš tai. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad išmaniųjų telefonų pranešimai gali sulėtinti reakciją ir sutrikdyti susikaupimą, o darbo aplinkoje sumažinus pranešimų sukeltų pertraukimų skaičių kai kuriuose tyrimuose pastebėtas mažesnis patiriamas krūvis ir geresnis užduočių atlikimas. Tai nereiškia, kad telefoną būtina išjungti visai dienai. Kur kas realistiškesnis sprendimas – sąmoningai pasirinkti laikotarpius be pranešimų. Pavyzdžiui, atliekant susikaupimo reikalaujančią užduotį telefoną galima padėti toliau nuo darbo vietos, išjungti nebūtinus pranešimus, o pietų pertraukos metu bent dalį laiko praleisti be ekrano. Tokiu būdu pertrauka tampa ne dar vienu informacijos kanalu, o galimybe trumpam pakeisti veiklos tempą.
Ypač svarbi pertrauka nuo ekranų – prieš miegą
Telefonas dažnai yra ir paskutinis daiktas, kurį matome prieš užmigdami. Tačiau vakarinis naršymas gali užsitęsti gerokai ilgiau, nei planavome, o įtraukiantis ar emocijas keliantis turinys apsunkina perėjimą nuo aktyvios dienos prie ramaus poilsio. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), pateikdama rekomendacijas streso valdymui ir miego higienai, pataria prieš miegą riboti elektroninių įrenginių, įskaitant išmaniuosius telefonus, naudojimą. Tyrimuose taip pat nagrinėjamas ryšys tarp naudojimosi išmaniuoju telefonu prieš miegą ir miego kokybės, nors šiam ryšiui įtakos gali turėti ne vien ekranų skleidžiama šviesa, bet ir naudojimosi trukmė, turinys bei individualūs įpročiai. Todėl vakare gali būti naudinga nusistatyti aiškią ribą – pavyzdžiui, paskutinę dienos dalį skirti knygai, lengvam tempimui, pokalbiui ar kitai ramiai veiklai, kuriai nereikia telefono.
Galbūt tikras poilsis prasideda ne tada, kai randame dar įdomesnį turinį, o tuomet, kai trumpam nustojame jo ieškoti. Jei kiekviena tyli minutė automatiškai užpildoma ekranu, verta išbandyti paprastą eksperimentą: kitą kartą laukdami eilėje, gerdami kavą ar ilsėdamiesi po darbo neimkite telefono bent kelias minutes. Iš pradžių tokia pauzė gali pasirodyti neįprasta, tačiau būtent gebėjimas ne visą laiką būti pasiekiamam ir stimuliuojamam gali padėti susigrąžinti aiškesnę ribą tarp aktyvumo ir poilsio.
