Ar vinilinės grindys yra saugus pasirinkimas vaikų kambariui?
Vaikų kambario grindims tenka daugiau išbandymų nei daugeliui kitų būsto paviršių. Ant jų vaikai sėdi, žaidžia, vaikšto basomis, stumdo žaislus ir kartais išlieja vandenį ar dažus. Dėl to grindys turi būti ne tik gražios, bet ir lengvai prižiūrimos, pakankamai atsparios bei tinkamos ilgalaikiam naudojimui patalpoje. Vinilo danga gali atitikti šiuos poreikius, tačiau vertinti ją vien pagal medžiagos pavadinimą būtų netikslu. Vaiko kambariui saugus pasirinkimas priklauso nuo konkretaus gaminio sudėties, lakiųjų organinių junginių emisijų, paviršiaus savybių, montavimo medžiagų ir darbų kokybės.
Svarbiausias klausimas – ne ar tai vinilas, o koks jis
Šiuolaikinės vinilinės grindys paprastai gaminamos iš kelių sluoksnių. Konstrukcijoje gali būti standi arba lanksti šerdis, dekoratyvinis sluoksnis, apsauginė danga ir įvairūs stabilizuojantys priedai. Skirtingų gamintojų gaminių sudėtis ir emisijų rodikliai gali gerokai skirtis, nors išoriškai grindys atrodo panašios.
SPC Vinilinė danga Sentai ezLife Salzburg Oak
Didesnio dėmesio dažnai sulaukia PVC gaminiuose naudojami plastifikatoriai, tarp jų – ftalatai. Visgi, teiginys, kad visose vinilo grindyse yra vienodai pavojingų medžiagų, būtų klaidinantis. Dalis gamintojų naudoja alternatyvius plastifikatorius, o tam tikri pavojingiausiais laikomi ftalatai Europos Sąjungoje yra griežtai ribojami.
Pagal REACH reglamento reikalavimus DEHP, DBP, BBP ir DIBP ftalatų bendra koncentracija rinkai pateikiamų gaminių plastifikuotoje medžiagoje negali siekti 0,1 proc. ar daugiau. Šis apribojimas taikomas nuo 2020 metų ir apima vidaus patalpose naudojamus vartojimo gaminius. Vis dėlto vien bendro užrašo „be ftalatų“ nereikėtų laikyti visapusišku saugumo įrodymu. Verta išsiaiškinti, kokiais plastifikatoriais jie pakeisti ir kokius bandymus atliko gamintojas.
Reikėtų tikrinti emisijas į patalpų orą
Naujos apdailos medžiagos kurį laiką gali skleisti lakiuosius organinius junginius, vadinamus LOJ. Jų šaltinis gali būti ne tik pati grindų danga, bet ir klijai, išlyginamieji mišiniai, sandarikliai ar paklotas. Ryškus „naujos dangos“ kvapas nebūtinai parodo konkretų pavojų, tačiau vaikų kambariui geriau rinktis gaminį, kurio emisijos patikrintos laboratorijoje.
Techniniuose dokumentuose verta ieškoti informacijos apie bandymus pagal standartą EN 16516. Tai Europoje taikomas statybos produktų pavojingųjų medžiagų išsiskyrimo į patalpų orą tyrimo metodas. Bandymo metu gaminys laikomas specialioje kameroje ir vertinamos jo išskiriamos medžiagos bei jų koncentracijos imituojamoje patalpoje.
Naudingi ir nepriklausomi mažų emisijų sertifikatai, tačiau prieš jais pasitikint svarbu patikrinti, kokius kriterijus ženklas apima, kas išdavė sertifikatą ir ar jis galioja būtent pasirinktai kolekcijai. Gamintojo sukurtas grafinis ženklas nėra tas pats, kas nepriklausomos laboratorijos atliktas bandymas.
CE ženklinimas taip pat neturėtų būti suprantamas kaip bendras patvirtinimas, kad produktas idealiai tinka vaikų kambariui. Jis rodo, kad statybos produktas įvertintas pagal jam taikomus reikalavimus ir pateikta eksploatacinių savybių deklaracija. Vartotojui vis tiek reikia įvertinti deklaruotus rodiklius ir gaminio paskirtį.
Prie bendro rezultato prisideda klijai ir paklotas
Net mažomis emisijomis pasižyminti danga gali būti sumontuota naudojant vaikų kambariui nepalankias medžiagas. Klijuojamam vinilui turi būti pasirenkami vidaus patalpoms skirti, su konkrečia danga suderinami ir mažomis emisijomis pasižymintys klijai. Didesnis klijų kiekis ar netinkamas jų džiovinimas nepagerina sukibimo, bet gali pailginti kvapo išsiskyrimo laiką.
Slankiuoju būdu montuojamoms lentelėms svarbus paklotas. Jei jis neintegruotas į gaminį, reikėtų naudoti tik gamintojo leidžiamą medžiagą. Per minkštas ar per storas paklotas gali apkrauti lentelių užraktus, todėl siūlės ilgainiui pradeda judėti ar prasiskirti. Po montavimo patalpą būtina gerai vėdinti. Kada joje galima statyti baldus ir leisti vaikui miegoti, priklauso nuo dangos, klijų ir kitų panaudotų produktų instrukcijų. Vienos visiems gaminiams tinkamos laukimo trukmės nėra.
Vinilinė danga Domoletti Premium JMW0252
Minkštesnis paviršius turi praktinių privalumų
Lankstus vinilas paprastai yra šiltesnis ir ne toks kietas kaip keraminės plytelės. Tai patogu kambaryje, kuriame vaikas daug laiko praleidžia ant grindų. Danga taip pat gali slopinti žingsnių bei krentančių žaislų garsą, nors akustinis rezultatas priklauso nuo visos grindų konstrukcijos.
Vis dėlto vinilo minkštumo nereikėtų prilyginti smūgius sugeriančiai sportinei dangai. Nukritus vaikui jis nesuteiks tokios apsaugos kaip specialus žaidimų kilimėlis. Kietos SPC lentelės gali būti gerokai standesnės už lankstų klijuojamą vinilą, todėl skirtingų gaminių pojūtis ir savybės nėra vienodos.
Svarbus ir atsparumas slydimui. Labai glotnus paviršius, ypač sušlapęs arba padengtas netinkamo valiklio likučiais, gali tapti slidus. Geriau rinktis ne vien vizualiai reljefišką, o techniniuose dokumentuose įvertintą dangą.
Lengva priežiūra gali sumažinti dulkių kaupimąsi
Lygų vinilo paviršių paprasta išsiurbti ir nuvalyti drėgna šluoste. Jame nėra tekstilės pluošto, kuriame galėtų kauptis dulkės, trupiniai ar gyvūnų plaukai. Tai praktiška vaikų kambaryje, tačiau galutinė švara priklauso nuo reguliarios priežiūros, o ne tik nuo pasirinktos medžiagos. Agresyvios dezinfekavimo priemonės kasdieniam valymui dažniausiai nereikalingos. Jos gali pažeisti apsauginį sluoksnį arba palikti ant paviršiaus likučių. Reikėtų naudoti gamintojo rekomenduojamą neutralų valiklį, grindų nepermirkyti ir vengti abrazyvinių kempinių.
Jeigu vaikas dažnai žaidžia tiesiai ant grindų, verta atkreipti dėmesį ir į priežiūros priemonių sudėtį. Net gerai įvertinta danga nepadės užtikrinti palankios aplinkos, jei ant jos nuolat bus naudojami stipriai kvepiantys ar netinkamai dozuojami chemikalai.
