Butų išlaikymas brangsta: kai kuriems sąskaitos didės ženkliai

Daugiabučiuose namuose butus turintiems žmonėms nauji metai atėjo kartu su svarbiais pokyčiais ir išaugusiomis sąskaitomis. Nuo 2026 m. sausio 1 d. dalis gyventojų pamatė sąskaitose pasikeitusias kaupiamųjų lėšų sumas. Svarbu pabrėžti, kad šis pokytis nėra savavališkas namų administratoriaus sprendimas ar vietinės valdžios užgaida – tai valstybės mastu nustatyto privalomo minimalaus tarifo taikymas, grindžiamas dar 2025 m. patvirtinta tvarka. Šios naujovės tikslas – užtikrinti, kad pastatai būtų tinkamai prižiūrimi, o jų atnaujinimui būtų sukauptas pakankamas finansinis rezervas. Visgi didžiausia staigmena laukia 2026 m. liepos 1-ąją. Būtent tada įsigalios taisyklės, pagal kurias daugiabučiams, neturintiems ilgalaikio remonto plano ir esantiems prastos techninės būklės, įmokos gali didėti net keletą kartų. Apie tai, ko tikėtis gyventojams, kaip bus vertinama pastatų būklė ir kodėl delsimas tvarkytis gali brangiai kainuoti, kalbamės su „Kėdainių butų“ direktoriumi Pauliumi Zyku.

Kiek didės mėnesinės įmokos?

Dar 2025 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo iš esmės pakeista daugiabučių kaupiamųjų lėšų skaičiavimo tvarka. Nustatyti nauji, didesni privalomi minimalūs dydžiai, kurie nebeleidžia taikyti anksčiau galiojusių simbolinių tarifų.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. daugeliui namų, kurie iki šiol kaupė minimaliai, tarifas bus perskaičiuotas iki naujos privalomos ribos – 0,1025 euro už kvadratinį metrą.

Jei namas jau dabar kaupia sumą, kuri viršija šią ribą, gyventojai pokyčio gali ir nepajusti, nes 0,1025 euro yra tik apatinė riba. Tačiau tiems, kurie mokėjo mažiau, sąskaitos augs proporcingai būsto plotui.

Skaičiuojama, kad kiekvienam kvadratiniam metrui mėnesio įmoka didės 1,02 cento. Tai reiškia, kad vidutinio 50 kvadratinių metrų buto savininkui sąskaita padidės apie 51 centą, o didesnio, pavyzdžiui, 80 kvadratinių metrų būsto – apie 82 centus.

Šios lėšos nėra bendras mokestis – jos kaupiamos konkretaus namo sąskaitoje ir gali būti naudojamos tik to pastato reikmėms, tarkime, stogo remontui, vamzdynų keitimui, fasado tvarkymui ar laiptinių atnaujinimui. Tai savotiška namo „finansinė pagalvė“, sauganti gyventojus nuo staigių, didelių vienkartinių įmokų, kai įvyksta rimta avarija ar prireikia neatidėliotinų darbų.

Kas keisis nuo šių metų liepos?

Nors sausio mėnesio pokytis daugeliui buvo simbolinis, 2026 m. liepos 1-oji gali tapti kur kas rimtesniu finansiniu išbandymu. Nuo šios datos įmokos gali augti drastiškai, jei pastatas neturės patvirtinto ilgalaikio remonto plano, o jo būklė bus prasta. Valstybė numatė koeficientus, kurie bus taikomi baziniam tarifui. Jei namo būklė įvertinama kaip gera, tarifas liks bazinis (0,1025 Eur/kv. m). Jei būklė vidutinė – tarifas gali didėti 2 kartus, jei būklė bloga – tarifas gali didėti 3 kartus, o jei daugiabučio būklė labai bloga – tarifas gali didėti net 4 kartus.

Praktiškai tai reiškia, kad 50 kv. m buto savininkas, priklausomai nuo namo būklės, vietoj dabartinių kelių eurų gali mokėti 10, 15 ar net 20 eurų per mėnesį.

Vienintelis kelias to išvengti – laiku patvirtintas ilgalaikis remonto planas. Renovaciją baigusiems ar naujiems namams taikoma lengvata – penkerius metus jiems gali būti taikomas 50 proc. mažesnis tarifas, nes jų poreikis skubiems remonto darbams yra minimalus.

Kėdainiečiai savanoriškai daugiau kaupti neskuba

Siekiant geriau suprasti, kaip ši nauja tvarka veiks praktiškai, pakalbinome „Kėdainių butų“ vadovą Paulių Zyką. Paklaustas apie tai, ar kėdainiečiai yra linkę kaupti daugiau nei reikalauja įstatymas, direktorius pastebi, kad iniciatyvos kol kas trūksta.

„Šiuo metu papildomai lėšas kaupia 15 namų arba 8,5 proc. prižiūrimų daugiabučių“, – teigia P. Zykas. Tai rodo, kad didžioji dauguma gyventojų laikosi minimalios ribos, kuri, kaip parodė praktika, dažnai neleidžia atlikti rimtesnių pastato atnaujinimo darbų.

Daugeliui gyventojų kyla logiškas klausimas – kas ir kaip nustatys, ar jų namas yra geros, ar blogos būklės? P. Zykas paaiškina, kad tai nėra subjektyvus vertinimas. Pastato techninę būklę periodiškai vertina administratoriaus paskirtas specialistas, o duomenys fiksuojami valstybinėse informacinėse sistemose.

„Kėdainių butai“ šiuo metu dar nėra baigę kasmetinių apžiūrų, tačiau jos jau prasidėjusios. Joms pasibaigus ir paaiškės, kiek kokios būklės daugiabučių namų yra Kėdainiuose.

„Kol nesame užbaigę kasmetinių apžiūrų, negaliu atsakyti, kiek iš mūsų administruojamų namų turės ilgalaikį remonto planą. Kasmet, pavasario pradžioje, pradedame daugiabučių kasmetines apžiūras, kurių metu yra vertinama pastatų būklė. Šiuo atveju atsižvelgiant į pastatų būklės vertinimą bus priimami sprendimai, ar keisti kaupiamųjų įmokų tarifą, ar siūlyti daugiabučio namo gyventojams tvirtinti ilgalaikį planą“, – sako P. Zykas.

Vienas jautriausių klausimų – ar gyventojai gali užprotestuoti tarifo didinimą dėl prastos namo būklės? Pasak direktoriaus, įstatymas čia gana griežtas ir papildomų balsavimų nenumato, jei tai susiję su technine būtinybe.

„Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas įpareigoja administratorių pakeisti (padidinti arba sumažinti) tarifą nuo kito mėnesio pradžios, kai statinio ekspertizės akte ar Pastatų duomenų banko informacinės sistemos pastato elektroniniame techninės priežiūros žurnale pastato techninė būklė pasikeičia.

Pastato būklę vertina administratoriaus paskirtas pastato techninis prižiūrėtojas, tad nei gyventojų pritarimo, nei tarybos narių sprendimas šiuo atveju nėra reikalingas.

Nebūtų logiška, jei pastato techninis prižiūrėtojas, įvertinęs pastatą kaip prastos būklės, dar papildomai turėtų gauti gyventojų ar kitos institucijos pritarimą“, – aiškina direktorius.

Sukauptos sumos buvo per menkos, o ir įmokas mokėdavo ne visi

Kaupiamosios lėšos yra skirtos ateities investicijoms, tačiau realybė tokia, kad ne visi gyventojai pareigingai moka įmokas.

„Administruojamų daugiabučių namų gyventojams per 2025 m. buvo priskaičiuota apie 160 tūkst. eurų kaupiamųjų įmokų. Iš priskaičiuotų įmokų nesugrįžta tarp 8–10 proc.

Palyginimui, vidutinis apie 2 tūkst. kv. m dydžio daugiabutis namas per metus galėjo sukaupti apie 2,8 tūkst. eurų privalomo kaupimo lėšų“, – skaičius vardija vadovas.

Pasak jo, tokios sumos dažnai yra per mažos, kad būtų galima realiai tvarkyti pastatą, ypač kai kainos rinkoje nuolat kyla. Tai viena iš priežasčių, kodėl valstybė nusprendė didinti tarifus.

„Jeigu daugiabutis namas yra prastos būklės, pastarosios pavyzdinės sukauptos lėšų sumos yra per mažai norimam remonto poreikiui tenkinti. Tad kartais tenka kaupti kelis metus arba yra atvejų, kai kaupimas tampa beprasmis, nes kaupiama suma nebeatliepia rinkoje esančių darbų kaštų.

Deja, bet lėšų kaupimai iki įstatymų pasikeitimo vykdavo vangiai bei mažomis sumomis, o nemaža dalis gyventojų suaktyvėdavo tik esant avarinėms situacijoms, o jas išsprendus, dažniausiai kitos daugiabučio problemos tampa vėl nebeįdomios“, – apgailestauja P. Zykas.

Skolininkų klausimas taip pat tiesiogiai veikia namo priežiūros kokybę. Nors avarinės situacijos sprendžiamos visada, planiniai darbai apleistuose namuose gali sustoti.

„Visgi, į visas avarines situacijas reaguojame kiek įmanoma greičiau ir jas išsprendžiame. Tačiau jei daugiabutyje yra daug skolininkų, planinių darbų neatliekame, nes juos paprasčiausiai tektų dengti savo kaštais.

Skolininkų daugiabučiuose reaguojame tik į avarinius iškvietimus“, – pabrėžia „Kėdainių butų“ direktorius.

Ilgalaikis planas leis išvengti didelių mokesčių šuolių

Kad būtų išvengta tarifų šuolio kelis kartus, gyventojai kartu su administratoriumi turi patvirtinti ilgalaikį remonto planą. Tai dokumentas, kuriame numatoma, kokius darbus (stogo, fasado, inžinerinių tinklų) ir per kiek laiko planuojama atlikti. Planas paprastai sudaromas penkerių metų laikotarpiui. Jame nurodomi prioritetai, preliminarios kainos ir terminai.

Planą parengti gali administratorius arba techninės priežiūros specialistai, tačiau jį patvirtinti privalo gyventojų dauguma. Turint tokį planą, net ir prastesnės būklės namui gali būti netaikomi didžiausi koeficientai, nes valstybė mato, kad gyventojai kryptingai siekia pastato atnaujinimo.

Galutinis sprendimas visgi lieka renovacija

Nors kaupimas remontui yra būtinas, efektyviausias būdas iš esmės sutvarkyti pastatą ir sumažinti eksploatacines išlaidas išlieka pilna renovacija. „Kėdainių butų“ direktorius dalijasi naujausia informacija apie renovacijos procesus mieste.

„Šiuo metu administruojame 34 renovuotus daugiabučius. Prižiūrime dešimt vykstančių renovacijų, kelios iš jų jau yra užbaigtos ir bus kviečiama statybos užbaigimo komisija. Taip pat greitu metu planuojame atlikti trijų daugiabučių namų rangos ir projektavimo darbų pirkimą bei nuolat bendraujame su dar nerenovuotų daugiabučių namų gyventojais renovacijos klausimais“, – sako P. Zykas.

Jis pabrėžia, kad didžiausias darbas dažnai būna ne techninis, o bendravimas su žmonėmis, siekiant keisti jų požiūrį į savo turtą. Buto savininkas turi suprasti, kad jo atsakomybė nesibaigia ties buto durimis.

„Stengiamės keisti žmonių požiūrį į renovacijas ir supratimą, kad butas yra tik viena iš detalių bendrame daugiabučio vaizde ir už pastarojo (ne)priežiūrą yra atsakingi visi butų savininkai“, – akcentuoja „Kėdainių butų“ vadovas.

Artimiausiu metu gyventojams rekomenduojama ne tik pasitikrinti taikomą kaupiamųjų lėšų tarifą, bet ir aktyviai domėtis savo namo technine būkle. Dalyvavimas susirinkimuose, balsavimas už ilgalaikius remonto planus ir bendradarbiavimas su administratoriumi tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe, norint išvengti didelių sąskaitų, kurios gali užgriūti jau 2026-aisiais. Oficialūs įrašai Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje bus tie rodikliai, pagal kuriuos bus skaičiuojamos įmokos, todėl subjektyvūs ginčai čia nepadės – padės tik realūs darbai ir dokumentuoti sprendimai.