Kėdainių valdžia bijo prarasti įtaką senjorams?

Kėdainių rajono valdžia užtrenkė duris senjorams ir neleido šiame rajone sukurti Vyresnio amžiaus žmonių tarybos, kurios steigimą per rajono tarybą inicijavo opozicija. Ši opozicijos iniciatyva buvo aršiai užsipulta valdančiųjų, o vėliau, kilus ir didžiulei visuomenės diskusijai socialiniuose tinkluose, sulaukė ir tų pačių politikų bandymų teisintis dėl vyresnio amžiaus žmonių interesų pamynimo. Šis sprendimas sukėlęs didelį rezonansą ne tik tarp politikų, bet ir visuomenėje panašu, kad parodė tai, ko Kėdainių valdžia bijo labiausiai – prarasti savo įtaką vyresnio amžiaus žmonėms, kurių balsai rinkimuose dažniausiai ir būna lemiami.

Kokia turėjo būti Vyresnio amžiaus žmonių taryba?

Iniciatyvą įsteigti Vyresnio amžiaus žmonių tarybą krašto politikams pristatęs Kėdainių rajono tarybos narys demokratas Arūnas Kacevičius pabrėžė demografinę realybę – 60 metų ir vyresni asmenys sudaro arti 30 proc. visų Kėdainių rajono gyventojų. Būtent todėl, anot jo, ir reikalinga institucija, kuri taptų jungiamąja grandimi tarp savivaldos, įvairių įstaigų ir pačių senjorų.

„Siūlome sudaryti savivaldybės Vyresnio amžiaus žmonių tarybą, kuri užtikrintų veiksmingą Kėdainių rajono savivaldybės institucijų bei įstaigų ir vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą“, – rajono tarybos posėdyje kalbėjo A. Kacevičius.

Jo teigimu, tarybos tikslai būtų buvę platūs ir orientuoti į realų gyvenimo kokybės gerinimą.

A. Kacevičius pabrėžė, kad tai nebūtų buvusi našta savivaldybės administracijai.

Pasak jo, Vyresnio amžiaus žmonių tarybos idėja gimė bendraujant su senjorų organizacijomis. Jų Kėdainiuose yra devynios, o septynios iš jų šiai iniciatyvai pritarė. 

Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė pasipriešino pati pirmoji

Nors iniciatyvos autoriai matė aiškią naudą, valdančioji dauguma įžvelgė problemas.

Tarybos narė Alma Jociuvienė, vadovaujanti Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Kėdainių skyriui, buvo viena aršiausių kritikių. Ji teigė, kad tokia taryba būtų tik nereikalingas „apynasris“, kuris tik „kiršintų“ žmones, o ne padėtų.

„Jeigu tai yra savanoriška taryba, savanoriškumo pagrindais veikianti, tai ji pirmiausiai turėtų atstovauti vyresnio amžiaus žmonių teises, pareigas, galimybes. O čia kažkaip tai keistai gaunasi, nes labai jau griežtai įvardinti šie visi nuostatai“, – stebėjosi A. Jociuvienė, pridurdama, kad jos vadovaujama asociacija ir taip puikiai atstovauja senjorus, tik pamiršdama, kad be jos vadovaujamos asociacijos Kėdainiuose yra dar aštuonios organizacijos, jungiančios vyresnio amžiaus žmones. Tad galima tik pasvarstyti ar A. Jociuvienės pasisakymai etiški juolab tokiame asmeninio suinteresuotumo kontekste.

Be to, A. Jociuvienė remdamasi teisininko Juozo Bareišos nuomone aiškino, kad kol nėra nacionalinio įstatymo, tokios tarybos steigti nereikėtų.

Liberalams senjorų atstovavimas – bereikalinga ir formali struktūra

Jai antrino ir valdančiajai daugumai priklausanti liberalė Sandra Barzdienė, kuri kėlė administracinės naštos klausimą ir abejojo iniciatyvos nuoširdumu.

„Aš esu už senjorų atstovavimą, bet ne už bereikalingą, bereikalingų formalių struktūrų kūrimą“, – teigė S. Barzdienė.

Buvęs meras Saulius Grinkevičius laikėsi pozicijos, kad iniciatyva turi kilti iš apačios.

„Kas draudžia šiai dienai šitom devyniom organizacijom imt ir įkurt tarybą? Tai prašom, kurkit, tai bus tada tikrai tas demokratiškas, gražus žingsnis“, – kalbėjo jis.

Valdantieji nubalsavo prieš, visuomenė į tai sureagavo kritiškai

Nepaisant aistringų debatų tarybos posėdyje ir projektą parengusios opozicijos įtikinančių argumentų, dešimčiai tarybos narių balsavus „už“, dvylikai – „prieš“ ir vienam susilaikius, opozicijos siūlymas ir parengtas sprendimo projektas įkurti Vyresnio amžiaus žmonių tarybą Kėdainių rajone, buvo atmestas.

Šį sprendimą P. Aukštikalnis paviešino socialiniuose tinkluose, negailėdamas kritikos valdantiesiems.

„Sprendimas nekurti Vyresnio amžiaus žmonių tarybos – ką jis iš tiesų reiškia? Parodyti valdančiosios daugumos jėgą, kad opozicijos trys nariai neturi šansų inicijuoti ir patvirtinti sprendimo projekto, net jeigu jis būtų perspektyvus bei naudingas mūsų bendruomenei. Valdančioji dauguma, matyt, nenori, kad jūs sėdėtumėte prie vieno stalo ir diskutuotumėte su savivaldybės darbuotojais, politikais ir kitomis organizacijos, bei spręstumėte jums svarbius klausimus. Manau, Jiems užtenka tik jūsų parašo ant rinkimų biuletenio kas ketverius metus“, – rašė politikas.

Ypač daug kritikos kliuvo A. Jociuvienei. Pastaroji, kaip vienos iš senjorus vienijančių organizacijų vadovė, itin priešinosi senjorų tarybos sukūrimui, lyg jausdama kažkokią asmeninę grėsmę.

„Ypač glumina Tarybos narės Almos Jociuvienės (Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Kėdainių skyriaus pirmininkės) pasirinkimas balsuoti prieš SENJORŲ demokratiją. Ji turėtų būti pirmoji, visur ir visada kelianti ranką už senjorų interesų gynimą. Deja, balsuodama prieš koordinuotą bendradarbiavimą, ji balsavo prieš realius pokyčius“, – kirto P. Aukštikalnis.

Jis taip pat atmetė oponentų pasiteisinimus, kad projektas buvo blogai paruoštas.

„Klausimas jums, kolegos – kodėl tylėjote, kai turėjote progą siūlyti pakeitimus komitetų posėdžiuose? Kodėl manote, kad identiški modeliai, sėkmingai veikiantys Kaune ar Visagine, Kėdainiams „netinka“? Žmonės jus rinko pokyčiams, o ne tuštiems pasiteisinimams.“

Žmonės liko nustebinti ir nusivylę

Sprendimas neliko nepastebėtas ir visuomenėje. Kėdainiečiai socialiniuose tinkluose reiškė nuostabą ir nusivylimą.

„Iš tikrųjų nustebino 12-os NE. O ypač A. Jociuvienės… Ir įdomu, kokie jų argumentai…“ – rašė Rita Pupkuvienė.

„Šitie 12 tarybos narių matomai yra užprogramuoti balsuoti „prieš“ bet kokį opozicijos pasiūlymą!“ – piktinosi Marytė Bielkuvienė.

„Ačiū, kad paviešinot ir balsuodami žinosim, kam pasakyti NE“, – rašė senjora Leonarda Zdanavičienė.

„Labai būtų gražu išgirsti tarybos narių – jau pensininkų arba tinkančių į pagyvenusiųjų grupę – tarybos narių, nepalaikiusių sprendimo projekto, motyvus. Turiu savo nuomones net dvi:

– ne ta „jėga“ pateikė iniciatyvą;

– tokia papildoma institucija jokios apčiuopiamos naudos niekam neduos – tada kodėl yra jaunimo, kitos tarybos, gal ir jų nereikia“, – teigė kraštietis Kęstutis Nekrošius, vadovaujantis vienai iš organizacijų, vienijančių brandžius Kėdainių krašto žmones.

„Manau, kurie balsavo UŽ, tai palaiko skaidresnį problemų sprendimą ir kovą prieš korupciją. O tie kurie balsavo PRIEŠ, tai jie parodė tikrą savo moralinį veidą ir davė suprasti, kad jiems reikalingi tik balsai ir šilta vieta. Bet, manau, ateina laikas, kai žmonės pradės atsirinkti, kas yra kas“, – sakė ir Stasys Ramoška.

Dešimtys tokių ir panašių komentarų, kone šimtas pasidalinimų įrašu rodo, kad senjorams šis klausimas iš tiesų rūpi labiau, nei manė valdantieji.

Komentaras iš Seimo: anksčiau ar vėliau tokia taryba turės atsirasti

Situaciją pakomentavo ir švietimo ekspertė, buvusi Seimo narė, Seimo pirmininko patarėja prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. Ji pabrėžė, kad tokios tarybos yra natūralus demokratijos procesas ir jos anksčiau ar vėliau turės atsirasti.

„Praeitoje kadencijoje buvo rengiamas vyresniųjų žmonių politikos pagrindų įstatymas. Visiškai realus dalykas, kad tokios tarybos anksčiau ar vėliau turės atsirasti, nes reikėtų visų pirma, panaudoti sukauptą patirtį, taip pat jie turi tam tikrą kompetenciją ir mes puikiai žinom, kad didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius ir reiktų, kad jie dalyvautų aktyviau visuomenės gyvenime, savivaldos valdyme taip pat. Taip, kad tai visiškai natūralu ir galų gale to reikalauja ir demokratija,“ – aiškino V. Targamadzė.

Nors politikoje niekada oficialiai nesakoma, kad vienam ar kitam siūlymui nepritariama vien todėl, kad jį pateikė priešingų pažiūrų politikai, faktas, kad šie dalykai vyksta. Tiek Seime, tiek savivaldoje, valdantieji ir opozicija nuolat nesutaria dėl pateiktų sprendimo projektų, o dalis gerų idėjų lieka neįgyvendintos vien todėl, kad jas pateikė ne tie, kas, neva, turėjo pateikti.

„Yra klaidingas požiūris, jeigu žiūrima, kas pateikė siūlymą. Reikia žiūrėti ne kas pateikė, o ką pateikė. Ar tai prisideda prie, pavyzdžiui, savivaldos valdymo, prie mūsų gyvenimo tobulinimo, gyvenimo gerovės ir panašiai“, – nustoti rankiotis politinius dividendus ragino švietimietė.

Iniciatyvą valdantieji sužlugdė dėl savo pačių baimės?

Ekspertė iškėlė versiją, kad tikroji priežastis, kodėl buvo nepritarta, gali būti baimė: „Gal nelabai nori kažkas įsileisti vyresnio amžiaus žmonių, kurie atitinkamai į vieną ar kitą sprendimą reaguotų nuoširdžiai, patartų arba kritikuotų.

Vis dėlto aš manau, kad jie kritikuotų argumentuotai, juk ateis į tarybą žmonės, kurie, turi didelę gyvenimišką patirtį“.

Ji taip pat sukritikavo argumentą, esą taryba sukurta galėtų būti tik jei pačios senjorus vienijančios organizacijos tai sugalvotų ir to paprašytų.

„Visos senjorų organizacijos, kurios veikia, yra gerbtinos, žmonės yra įsitraukę, jie dirba savo veikloj ir vieni turi didesnį poveikį savivaldybei, kiti mažesnį.

Kiti daugiau gali parašyti ir projektų, kiti mažiau.

Tai irgi priklauso nuo organizacijose dirbančių žmonių iniciatyvos, kompetencijų, galų gale nuo organizacijos paskirties, nuo to, kaip jie įsivaizduoja savo ir savo organizacijos misiją.

Bet vargu, ar tos organizacijos prašytų, kad būtų sukurta jas vienijanti taryba.

Tiesiog tai yra gera idėja, ji jau yra įgyvendinta kitose savivaldybėse, juo labiau, kad tokios tarybos yra numatytos ir vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatyme.  Mes pamatėme, kad vyresnio amžiaus žmonės labai dažnai nedalyvauja politikos formavime.

Jie dalyvauja įvairiose organizacijose, bet jie galėtų ir politikos formavime dalyvauti“,  – sakė V. Targamadzė.

Galiausiai, sprendimas nepritarti Vyresnio amžiaus žmonių tarybos steigimui Kėdainiuose paliko daugiau klausimų nei atsakymų. Ar tai buvo principingas, argumentuotas sprendimas, ar tiesiog politinis jėgos demonstravimas, ignoruojant galimybę sustiprinti vienos didžiausių rajono bendruomenės dalių balsą? Iniciatoriai žada nepasiduoti ir ieškoti kitų būdų, kaip įgyvendinti savo idėją, tad ši istorija, panašu, dar nesibaigė.