Ministrė Kėdainiuose išklausė bendruomenių siūlymus

Gegužės 23 dieną, penktadienį, Kėdainių rajone lankėsi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė kartu su savo komanda. Intensyvios dienos metu ji susitiko su rajono vadovais, viešėjo švietimo įstaigose, dalyvavo plačioje diskusijoje su Kauno apskrities savivaldybių ir švietimo bendruomenių atstovais, kurioje aptartos mokykloms aktualios problemos: mokyklų tinklo optimizavimas, mokinių pavėžėjimas, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo aspektai ir kiti svarbūs klausimai.

Dialogas ir bendradarbiavimas – ministerijos prioritetas

Po to, kai praėjusios kadencijos valdžia visą Lietuvos švietimo sistemą kaip reikiant supurtė pertvarkomis, kurioms, dabar jau nė neslepiama, nebuvo tinkamai pasiruošta, dabartiniams valdantiesiems tenka sunki užduotis – laviruoti tarp to, kas jau padaryta, ir bandyti suvaldyti vis daugiau problemų patiriančią švietimo sistemą. 

Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje  vyko pagrindinė ministrės vizito dalis – diskusija su Kauno apskrities savivaldybių (Birštono, Jonavos, Kauno rajono, Prienų ir Kėdainių) bei švietimo bendruomenių atstovais. Diskusiją moderavo Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius. Diskusijos metu pasisakė ne tik ministrė, bet ir viceministras Jonas Petkevičius, atsakingas už bendrąjį ugdymą, bei viceministras Giedrius Grybauskas, atsakingas už sportą.

Ministrė R. Popovienė pabrėžė, kad vizitai į regionus yra itin svarbūs. 

„Mūsų pagrindinis tikslas yra ieškoti sprendimų dialogo būdu, bendraujant, bendradarbiaujant. Kiekvienas toks susitikimas iškelia naujų klausimų, temų, kartais gimsta ir nauji sprendimai“, – sakė ji.

R. Popovienė pristatė keturis pagrindinius ministerijos prioritetus: lygios galimybės kiekvienam vaikui gauti kokybiškas ugdymo paslaugas, profesinis ugdymas, mokymasis visą gyvenimą, tarptautiniu mastu vertinamas aukštasis mokslas bei fizinis aktyvumas ir aukšto meistriškumo sportas. 

„Švietimas yra sritis, reikalaujanti daug pastangų ieškant geriausių sprendimų,“ – teigė R. Popovienė.

Mokyklų tinklo optimizavimo iššūkiai 

Viena aktualiausių temų diskusijoje buvo mokyklų tinklo optimizavimas. Sprendimai, priimti anksčiau, lėmė, kad dalis regiono mokyklų turėjo arba užsidaryti, arba jungtis su didesnėmis ugdymo įstaigomis. Tos, kurios išsilaikė, iki šiol su nerimu laukia kiekvienų naujų mokslo metų, mat nežino, ar pavyks surinkti pakankamą skaičių moksleivių, kad būtų išlaikytos klasės. Regionuose, o ypač kaimiškosiose gimnazijose vyksta tikrų tikriausia galvų medžioklė, kai ugdymo įstaigos žūtbūt bando prisivilioti mokinių, kad tik galėtų gauti finansavimą ir išlaikyti klases. Jei nepavyktų surinkti 21 mokinio, klasė arba nebūtų formuojama, arba ją išlaikyti tektų savivaldybei, o tai yra iš tiesų nemenka finansinė našta.

Ministrė pripažino, kad tai sudėtingas klausimas.

„Vieno sprendimo mokyklų tinklui nebus. Dabar atliekam tam tikrus skaičiavimus. Vilnius turi pačią didžiausią moksleivių koncentraciją. Regionuose, mes matom, kad gimstamumas mažėja, demografiniai pokyčiai skaudūs ir jau dabar mes akcentuojam, kad vieno sprendimo, ko gero, kalbant apie mokyklų tinklą, nebus.

Galbūt sprendimai miestuose ir regionuose galėtų skirtis, dėl to labai svarbus regionų matymas. Gal mes turime savivaldybėms pačioms leisti spręsti? Mes dabar kaip tik einam kartu, ieškom kitų šalių patirčių ir kitą savaitę sėdam dirbti, kalbėtis dėl mokyklų tinklo, kreipsimės ir į savivaldybių merus, ir į švietimo skyrių, nes ką tik subūrėm patariamąją grupę, ir tikrai ieškosim tų sprendimų, kad ir jums būtų atrištos rankos matyti, ten, kur jūs galite patys matyti sprendimus, bet tuo pačiu, kad ir atlieptume regioninę politiką ir, kad vaikai kuo mažiau praleistų laiko autobusuose“, – teigė ji. 

Regionuose, o ypač kaimiškosiose gimnazijose vyksta tikrų tikriausia galvų medžioklė, kai ugdymo įstaigos žūtbūt bando prisivilioti mokinių, kad tik galėtų gauti finansavimą ir išlaikyti klases. Jei nepavyktų surinkti 21 mokinio, klasė arba nebūtų formuojama, arba ją išlaikyti tektų savivaldybei, o tai yra iš tiesų nemenka finansinė našta.

Ministrė pripažino, kad tai sudėtingas klausimas.

Šią temą pratęsė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė. Ji iškėlė Kėdainių kraštui aktualias problemas, dėl kurių skaudu ne tik Kėdainiams, bet daugeliui šalies regionų.

„Trečios, ketvirtos gimnazijos klasės – reikalaujama, kad būtų 21 mokinys ir ne mažiau. Šiais metais aišku, mes išgyvenome, turėjome tiek vaikų, bet nuo rugsėjo pirmos dienos jau mums iššūkis klases suformuoti visose keturiose kaimo gimnazijose. 

Skyriuose – jungtinėse klasės. Turi šios gimnazijos skyrius, dviejose gimnazijose yra jungtinės klasės. Žinoma, galbūt ten ir ugdymo kokybė ne tokia, nors ir labai stengiasi mokytojai, bet rodikliai mums rodo, kad mes nepasiekėme užsibrėžtų savo ir ministerijos tikslų. Kas bus, kaip išgyventi ir kaip užtikrinti kokybišką ugdymą?“, – klausimus ministerijos atstovams žėrė V. Dobrovolskienė.

Kodėl vadovėlių trūksta, o esamuose daug klaidų?

Diskusijoje paliesta ir vadovėlių problema. Iki šiol nėra visų vadovėlių, kurie yra reikalingi moksleiviams ugdyti pagal naująją ugdymo programą, o ir parengtųjų kokybė yra stipriai kvestionuotina.

„Vadovėlių problema yra skaudi“, – pripažino ministrė, pridurdama, kad sprendimai nėra greiti ir pasakydama tai, apie ką daugelis kalbėjo jau kelerius paskutinius metus – pertvarkai nebuvo pasiruošta.

„Žinome, kokia tai yra problema ir mums tikrai labai skauda dėl to ir ieškom įvairiausių sprendimų, bet sprendimai labai greitai neateina šioje srityje.

Už vadovėlių rengimą yra atsakingos leidyklos, tokią situaciją mes jau atėję radome. 2022 metais atnaujintos ugdymo programos ir tik tada pradėti ruošti vadovėliai. O žinome, kad geras, kokybiškas vadovėlis rengiamas yra apie aštuonis ar dešimt metų. 

Deja, pas mus tie, kurie buvo parengti, tai buvo parengti per du metus, tad nenuostabu, kad šiandien mes turime dėl vadovėlių daug nusiskundimų, juose daug klaidų, neatitikimų“, –  neslėpė R. Popovienė pridurdama, kad šiuo metu susitarta, kad pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo pagrindinių dalykų vadovėliai turės būti rinkoje jau šių metų rudenį. Deja, 11 klasės matematikos vadovėliai pasieks mokinius tik kitais metais, ir tai, paspartinus jų rašymą metais laiko, mat anksčiau buvo žadėta, kad matematikos vadovėliai vienuoliktokams atsiras tik praėjus penkeriems metams po švietimo sistemos pertvarkos.  

Įtraukusis ugdymas: kur dėmesys gabiems vaikams ir kaip apsaugoti mokytojus?

Įtraukusis ugdymas, kaip idėja, yra sveikintina, tik, kaip netruko pastebėti švietimo bendruomenė, kažkaip vykdoma į vienus vartus. Įtraukiojo ugdymo esmė, kad visi vaikai rastų savo vietą mokykloje, tačiau dažnu atveju rodosi, kad apsiribojama tik specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. 

O ką daryti itin gabiems vaikams, ar tiems patiems vidutiniokams, neaišku iki šiol, nes dažnu atveju jiems įtraukiojo ugdymo vaisiai nepasiekiami.

R. Popovienė priminė, kad įtraukiajam ugdymui skirta dar 87 milijonai eurų, o pinigai skirti koordinuotai švietimo pagalbos  specialistų veiklai: tai reiškia, kad mokyklose bendrai dirbtų  

mokytojų padėjėjai, specialieji pedagogai, logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai – visa komanda. 

Kalbant apie įtraukųjį ugdymą, V. Dobrovolskienė kėlė klausimą dėl finansavimo: „Ar bus skiriamos tinkamos lėšos įtraukiojo ugdymo ištekliams, ne tik infrastruktūrai, bet ir specialistams?“.

Tačiau tai nebuvo vienintelė mintis, kuri kilo kalbant apie įtraukųjį ugdymą. Pinigai pinigais, tačiau labai svarbu, kad įtraukusis ugdymas nekenktų emocinei moksleivių ir mokytojų sveikatai, o, deja, panašu, kad kartais kenkia net labai.

Dėl to V. Dobrovolskienė iškėlė siūlymą, kuris sudomino ministeriją, nors ir pripažinta, kad siūlymo įgyvendinimas nebūtų lengvas.

„Vienas iš įtraukiojo ugdymo iššūkių yra mokinių ir mokytojų saugumo užtikrinimas. Yra vaikų, kurie turi didelius specialiuosius poreikius, elgesio ir emocijų valdymo sutrikimus. Gal verta pagalvoti apie vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą klasėse, siekiant apsaugoti bendruomenę“, – siūlė V. Dobrovolskienė.

Ne tik mokslas, bet ir sportas

Diskusijoje Kėdainiuose ypatingas dėmesys buvo skirtas sporto sričiai ir planuojamiems pokyčiams. LR švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas pabrėžė, kad sportas yra neatsiejama švietimo dalis ir ministerija skiria jam didelį prioritetą. 

„Sportas nėra paskutinėje vietoje. Esame Švietimo, mokslo IR SPORTO ministerija. Kiekvienas vaikas turi fiziškai aktyviai judėti bent valandą per dieną,“ – teigė viceministras.

G. Grybauskas pristatė kelias svarbias iniciatyvas. Visų pirma, bus tęsiama plaukimo mokymo programa, kurios tikslas – užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų įgytų būtinus plaukimo įgūdžius. 

„Planuojama, kad 2028 metais programa pasieks žymiai didesnį vaikų skaičių,“ – minėjo viceministras.

Antra svarbi naujovė – nauja programa, skirta darželiams ir mokyklų žaidynėms. Šia programa bus siekiama skatinti vaikų fizinį aktyvumą nuo pat ankstyvo amžiaus. 

„Nuo rugsėjo pirmos dienos pasileis visiškai nauja nacionalinė programa per darželius ir mokyklines žaidynes. Šiai programai bus skiriama iki 700 tūkstančių eurų, skelbsime konkursą ir programa vyks ketverius metus,“ – detalizavo G. Grybauskas.

Taip pat buvo aptarta sporto klubų finansavimo tema. Viceministras pažymėjo, kad pirmą kartą per 35 metus vyriausybė skyrė dėmesį sporto klubų finansavimo modeliui. 

„Darysime viską, kad sporto klubų finansavimo modelis per sporto šakų federacijas pasiektų sporto klubus,“ – sakė jis, pripažindamas, kad kol kas trūksta pinigų ir aiškaus aprašo, tačiau priemonė yra nauja ir bus vystoma.

Atskirai paliesta ir trenerių, dirbančių biudžetinėse įstaigose (ne švietimo), atlyginimų problema. Viceministras informavo, kad siekiama palaipsniui išlyginti šių trenerių bazinį darbo užmokestį su švietimo įstaigose dirbančių pedagogų atlyginimais, planuojama, kad šis procesas bus baigtas iki 2026 metų trečiojo ketvirčio.

Sporto infrastruktūros klausimu G. Grybauskas paminėjo, kad Lietuva 2027 metais pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai ir turės garbę rengti Europos sporto forumą, kas suteiks papildomą impulsą sporto infrastruktūros plėtrai šalyje.

Kėdainių švietimo sistema: džiaugsmai, pasiekimai ir neišvengiami iššūkiai

Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, sveikindamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos delegaciją, neslėpė pasididžiavimo savo krašto švietimo sistema. Išskirtiniu Kėdainių rajono bruožu meras įvardijo tai, kad Kėdainiai yra vienintelė savivaldybė Lietuvoje, turinti kalbų mokyklą.

Tačiau šalia džiaugsmų ir pasiekimų, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė savo pranešime iškėlė ir opias problemas bei baimes, su kuriomis susiduria Kėdainių švietimo sistema. Viena didžiausių baimių – kaimo gimnazijų ateitis, kita opi problema – senstanti mokytojų bendruomenė. 

„30 proc. mokytojų greituoju metu išeis į pensiją. Ką daryti? Kaip pritraukti jaunus specialistus?“ – susirūpinimą reiškė vedėja. Ji akcentavo, kad pakankamai nepadeda nei savivaldybės motyvacijos programa, nei kiti vietiniai bandymai medžioti jaunus mokytojus. Tai yra valstybinė problema, kurios padėti nepavyko net skambiuoju lozungu apie tai, kad mokytojas – prestižinė profesija. 

Ji taip pat palietė specialiųjų mokyklų, tokių kaip Kėdainių „Spindulio“ mokykla, finansavimo klausimą. Sumažėjus mokinių, jei mokykla netektų valstybės finansavimo, savivaldybei ją išlaikyti kainuotų apie 800 tūkst. eurų per metus. 

Šie skaičiai nustebino ir pačią ministrę, tad belieka viltis, kad sopuliai bus išgirsti. Visi šie Kėdainių švietimo atstovų išsakyti nuogąstavimai atspindi daugelio Lietuvos regionų problemas ir reikalauja sisteminių sprendimų nacionaliniu lygmeniu.

Vėliau ministrė su komanda lankėsi Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje, kur dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo forume, skirtame Tūkstantmečio mokyklų programai, bei Kėdainių rajono Šėtos gimnazijoje.

Ministrės ir jos komandos vizitas Kėdainiuose tapo platforma atviram dialogui tarp švietimo politikos formuotojų ir praktikoje dirbančių bendruomenių, ieškant bendrų sprendimų Lietuvos švietimo kokybei gerinti. Ministrė R. Popovienė pabrėžė, kad tokie susitikimai ir išgirsti siūlymai yra itin vertingi formuojant tolimesnę švietimo strategiją.