Patys žydai netikėjo tapsiantys tokio žiaurumo aukomis

Penktadienį, Lietuvos žydų gelbėtojų dienos išvakarėse, kėdainiečiai pagerbė herojiškai žydus gelbėjusių mūsų krašto gyventojų atminimą. Senosios Rinkos aikštėje prie paminklo Pasaulio tautų teisuoliams susirinkusius kraštiečius pasitiko ir istorinio konteksto detales priminė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Kiekvienam renginio dalyviui įteiktas simbolinis ypatingos datos ženklelis. Ši atmintina diena, savyje talpindama visą holokausto laikotarpio siaubą, kartu liudija ir svarbiausią – žmogiškumo šviesa nepavaldi jokiai tamsai.

Minime trečią kartą

Kovo 15-oji, kaip Lietuvos žydų gelbėtojų diena, į Atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2022 m. ir šiemet įvairiuose šalies miestuose minėta trečią kartą. Būtent kovo 15-oji pasirinkta neatsitiktinai. Kaip paaiškino istorikas R. Žirgulis, prieš 59-erius metus, 1966-ųjų kovo 15-ąją, pirmoji lietuvė – Ona Šimaitė gavo garbingą Pasaulio tautų teisuolės vardą (aut. past. – šis garbės vardas suteikiamas nežydų kilmės asmenims už žydų gelbėjimą per holokaustą (1933–1945) nesiekiant sau naudos.).

„Ona Šimaitė buvo Vilniaus universiteto bibliotekininkė ir karo metu gelbėjo žydus. Už tai ji nukentėjo – nacių buvo įkalinta stovykloje Prancūzijoje. Paskui buvo išlaisvinta ir gyveno Prancūzijoje, šiek tiek Izraelyje, paskui vėl Prancūzijoje. Jos gyvenimas buvo nelengvas“, – pasakojo R. Žirgulis.

Garbingame sąraše – 24 pavardės

Kėdainių krašto muziejaus direktorius pastebėjo, kad holokaustas Lietuvoje susiklostė tiek tragiškai, tiek ir paradoksaliai.

„Iš vienos pusės Lietuvoje holokaustas buvo vienas iš intensyviausių Europoje – nužudyta ne mažiau kaip 90 proc., o gal ir daugiau prieš Antrąjį pasaulinį karą čia gyvenusių žydų, – pasakojo istorikas. – Kita vertus, ir žydų gelbėjimas mūsų šalyje buvo vienas iš didžiausių – Lietuva yra pirmose vietose pagal žmonių, kurie buvo pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais, skaičių. Dabar šis vardas oficialiai suteiktas 924-iems Lietuvos piliečiams.

Ant paminklo, kurį iš europinio projekto lėšų Senosios Rinkos aikštėje pastatėme 2021 m., iš pradžių buvo iškaltos 22 Kėdainių krašte gyvenusių žmonių pavardės, paskui prisidėjo dar dvi. Taigi iš viso turime 24-ias.

Šie žydus gelbėję žmonės gyveno įvairiose Kėdainių krašto vietovėse ir buvo ne tik lietuviai. Pavyzdžiui, Anela Truskovska ir Piotr Truskovskij – lenkų kilmės ir lenkakalbiai Gelnų kaimo gyventojai. Grigaičiai, Žiužniai Juodkaimyje išgelbėjo labai daug žmonių – net 16.“

„Iš vienos pusės Lietuvoje holokaustas buvo vienas iš intensyviausių Europoje – nužudyta ne mažiau kaip 90 proc., o gal ir daugiau prieš Antrąjį pasaulinį karą čia gyvenusių žydų. Kita vertus, ir žydų gelbėjimas mūsų šalyje buvo vienas iš didžiausių – Lietuva yra pirmose vietose pagal žmonių, kurie buvo pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais, skaičių. Dabar šis vardas oficialiai suteiktas 924-iems Lietuvos piliečiams.

R. Žirgulis

Lietuviai ragino bėgti

R. Žirgulis atkreipė dėmesį, jog patys žydai netikėjo tapsiantys žiauraus persekiojimo ir masinio naikinimo aukomis, todėl nereagavo į perspėjimus gelbėtis.

„Dalyvavau Žydų gelbėtojų dienos minėjime Ukmergėje. Ten kolegos minėjo, jog niekas netikėjo, kad įvykiai taip susiklostys. Ukmergėje lietuviai policininkai žydams sakė: „Bėkite, mes jus išleisim.“ Tačiau žydai nepaisė raginimų ir rėmėsi Pirmojo pasaulinio karo metu su vokiečiais palaikytais gerais ryšiais. Tada žydus praktiškai netgi kaltino, kad jie yra penktoji vokiečių kolona, nes jidiš kalba, galima sakyti, yra vokiečių kalbos dialektas.

Žydai negalvojo, kad čia atėję kultūringi vokiečiai jiems padarys ką nors blogo, – pasakojo R. Žirgulis. – Be to, anuomet nebuvo tokios greitos komunikacijos bei naujienų sklaidos, kaip šiandien.

Kalbėjau su vienos kėdainiškių žydų šeimos palikuonimi, dabar gyvenančiu užsienyje. Jų šeimos nariai Kėdainiuose buvo išžudyti 1941 m. Iki pat sovietų atėjimo 1944-ųjų vasarą Kaune gete gyvenę žydai nieko nežinojo, kad Kėdainiuose nė vieno žydo nėra gyvo. Viskas vyko paslapčia.

Taigi iš pradžių niekas netikėjo, kad galėtų būti tokios žudynės, todėl ir patys žydai negalvojo, kad jiems reikėtų gelbėtis.“

Gelbėjo kauniečius

Kaip primena Kėdainių krašto muziejaus direktorius, prieš 1941 m. rugpjūčio 28 d. Daukšių kaime įvykdytą masinę Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydų egzekuciją, išsigelbėjo, ko gero, tik trys žmonės. Taip mūsų krašto žydų bendruomenė buvo sunaikinta.

„Naciai sunaikino visas mažųjų miestelių, štetlų, žydų bendruomenes, bet paliko Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Švenčionių getus, kad žydai dirbtų ir duotų naudą naciams, – kalbėjo R. Žirgulis. – Nuo 1942 m. iki pat ateinant sovietams 1944 vasarą Kėdainiuose buvo įsteigta žydų darbo stovykla. Neaišku, kur ji buvo. Vieni teigia, kad Babėnuose, bet aš spėju, kad stovykla galėjo būti prie aerodromo, nes daugelis žydų nemažai darbų atlikdavo aerodrome.“

Skaičiuojama, kad šioje darbo stovykloje buvo 200–300 žydų.

„Juos kartais išleisdavo pusiau laisvai eiti į darbo vietą. Taigi atsirado žydų, kurie pasinaudoję proga galėjo pasislėpti ir išsigelbėti. Taip žmonės išgelbėjo ir po 16, ir po vieną ar kelis žydus. Tai buvo nebe mūsų bendruomenės žydai, o atvežti iš Kauno geto. Mūsiškiai praktiškai visi buvo sunaikinti“, – sakė R. Žirgulis.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius pabrėžė, jog žydų gelbėjimas Lietuvoje buvo milžiniško didvyriškumo žingsnis, kurį visada lydėjo mirties  šešėlis.

Aut. past.

Lietuvoje – mirtis, kitur – kalėjimas

Kėdainių krašto muziejaus direktorius pabrėžė, jog žydų gelbėjimas Lietuvoje buvo milžiniško didvyriškumo žingsnis, kurį visada lydėjo mirties  šešėlis.

„Iš pradžių niekas negalvojo, kad naciai pralaimės karą, – laikmečio aplinkybes suprasti padeda R. Žirgulis. – 1941 m. naciai buvo prie Maskvos, 1942 m. irgi. Kad naciai greičiausiai nebelaimės karo, aiškėti pradėjo tik 1943-iųjų pabaigoje–1944-ųjų pradžioje. Vis tik daugelis žydų buvo gelbėjami ir iki tol.

Juos gelbėję žmonės labai rizikavo. Tiems, kuriuos išaiškindavo slepiant žydus, automatiškai grėsė mirties bausmė. Užfiksuotas faktas, kai girininkas buvo sušaudytas už tai, kad žydai buvo slepiami jo valdose, nors tiesiogiai jis pats žydų ir neslėpė, – dalinosi istorikas ir atkreipė dėmesį, jog bausmės kitose Europos šalyse buvo kur kas švelnesnės. – Tuo pačiu metu, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Olandijoje už žydų slėpimą duodavo kelių mėnesių kalėjimo bausmę, o Lietuvoje iš karto sušaudydavo.

Tai buvo labai žiauru. Mirtis grėsė ir patiems žydams, ir juos gelbėjusiems žmonėms ar netgi jų šeimoms.“

Žydus gelbėję žmonės už savo herojiškumą rizikavo sumokėti didžiausią kainą – atiduoti gyvybę. Vis tik ir paslėpti persekiojamus žydus nebuvo taip paprasta.

Aut. past.

Mėnesiai po grindimis

Žydus gelbėję žmonės už savo herojiškumą rizikavo sumokėti didžiausią kainą – atiduoti gyvybę. Vis tik ir paslėpti persekiojamus žydus nebuvo taip paprasta.

„Juos reikėjo kažkur saugiai laikyti, maitinti, užtikrinti sanitarines sąlygas. Slepiami žydai mėnesiais ar netgi metais sėdėdavo rūsiuose, po grindimis, po tvartais, – pasakojo R. Žirgulis. – Tie, kurie slėpė žydus, pasižymėjo dideliu ryžtu ir humaniškumu. Kaip sakė Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, tie lietuviai, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus, iš tikrųjų gelbėjo mūsų tautos garbę ir sąžinę.

Žinia, kad dalis mūsų tautos žmonių aktyviai dalyvavo persekiojant ir naikinant žydus, o kita dalis labai aktyviai juos gelbėjo. Nepaisydami nieko, jie buvo tikri krikščionys. Mes ir ant šio paminklo esame parašę, kad žydus gelbėjusius kraštiečius vedė Biblijoje išsakytos vertybės: „Mylėk savo artimą, kaip patį save.“ Jie tai ir darė.“

Senosios Rinkos aikštėje esančiame memoriale – 24-ių kraštiečių, kuriuos kaip Pasaulio tautų teisuolius pripažino prie Jad Vašemo – Jeruzalėje esančio Izraelio instituto, tiriančio holokaustą – veikianti komisija. Vis tik žydus gelbėjusių ir už tai pagerbtų kėdainiečių yra daugiau – iš viso 37 žmonės apdovanoti Lietuvos ordinu Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Aut. past.

Gelbėjusiųjų kur kas daugiau

Senosios Rinkos aikštėje esančiame memoriale – 24-ių kraštiečių, kuriuos kaip Pasaulio tautų teisuolius pripažino prie Jad Vašemo – Jeruzalėje esančio Izraelio instituto, tiriančio holokaustą – veikianti komisija. Vis tik žydus gelbėjusių ir už tai pagerbtų kėdainiečių yra daugiau – iš viso 37 žmonės apdovanoti Lietuvos ordinu Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Šis apdovanojimas buvo įteiktas ir Kėdainių krašto dvasininkui Tėvui Stanislovui.

Pasak R. Žirgulio, išgelbėti žydai palaikydavo ryšius su savo gelbėtojais – bendraudavo laiškais, siųsdavo siuntinius į Lietuvą.

„Išgelbėtieji žydai gyveno arba Izraelyje, arba JAV. Dabar šių žmonių greičiausiai nebėra gyvų, bet iš anksčiau žinome, kad jie susirašinėdavo su savo gelbėtojais, siųsdavo jiems siuntinius“, – sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius.

Žydų gelbėtojai vieną tamsiausių žmonijos istorijos puslapių – holokaustą – nušvietė humaniškumo šviesos žiburiais, todėl Lietuvos žydų gelbėtojų diena – ir simbolinis gyvybės triumfas. Šia proga atminimo renginį pratęsė Daugiakultūriame centre skambėjęs smuikininko Boriso Kirznerio ir pianistės Medeinės Mickevičiūtės koncertas „Tegyvuoja gyvenimas“.