Namuose įrenkite lesyklas, o vandens paukščiams pagalbos dar nereikia
Spustelėjus šaltukui ir gausiau pasnigus bei ant vandens telkinių ėmus formuotis pirmajam ledui, Nevėžio upėje ties Didžiosios Rinkos aikšte ima būriuotis žiemotis į šiltus kraštus neišskirdę paukščiai – gulbės ir antys./Vido Dovydaičio nuotr.
Spustelėjus šaltukui ir gausiau pasnigus bei ant vandens telkinių ėmus formuotis pirmajam ledui, kaip ir kasmet, Nevėžio upėje ties Didžiosios Rinkos aikšte ima būriuotis žiemoti į šiltus kraštus neišskirdę paukščiai – gulbės ir antys. Kėdainiečiai jau traukia prie upės ir juos lesina. Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius paaiškino, kad vandens paukščiams pagalba kol kas nėra reikalinga, jie patys geba susirasti maisto, tačiau gamtai norintys padėti žmonės gali ištiesti ranką mažiesiems paukšteliams ir įrengti lesyklas.
Būriuojasi kasmet
„Atviruose vandenyse gulbės visada susiranda maisto, joms nereikia žmonių pagalbos, o nuolatinis maitinimas, jaukinimas pažeidžia prigimtinius paukščių įpročius. Jaukinimo pasekmė – tai, kad kiekvieną vėlų rudenį ar žiemos pradžioje ant ledo galima matyti lūkuriuojančias ir neišskrendančias gulbes. Jos nebijo šalčio ir ant ledo gali ilgai tupėti.
Tačiau žmonės dažnai mano, kad galvas nugaros plunksnose priglaudusios gulbės yra prišalusios ir ragina jas gelbėti. Bet nereikia skubėti. Geriausia – leisti paukščiams pajusti alkį ir išskristi. Gulbės gali lūkuriuoti dvi tris dienas, ir nereikia jų skubinti. Globoti reikia tik paliegusius, nepaskrendančius paukščius, bet jų paprastai būna labai nedaug“, – pažymėjo žinomas šalies gamtininkas.
Lesinkite mažuosius
Gamtai norintys padėti žmonės gali ištiesti ranką mažiesiems paukšteliams ir įrengti lesyklas. Anot S. Paltanavičiaus, lesyklos įrengimas yra kiekvieno paukščius mylinčio žmogaus garbės reikalas.
„Daugelyje sodybų, kiemų to net nereikia daryti, nes lesyklos čia stovėjo per vasarą, yra stacionarios. Kitur jos iškeliamos lapkritį. Dabar lieka pats paprasčiausias rūpestis – nepertraukiamas lesalo tiekimas.
Ką berti į lesyklą? Žinoma, pats geriausias žiemos lesalas – saulėgrąžos. Ūkininkams tai iš savo aruodo imamas išteklius, kitiems – įsigyjamas. Kai kurie paukščiai mielai lesa kruopas, įvairių sėklų, bet ne grūdų mišinį. Tinkama taukinė, nesūdyti lašiniai ar prekybos centruose įsigyjami riebaliniai lesalo rutuliai“, – kalbėjo gamtininkas.
Kėdainių miestą kertančiame Nevėžyje daugybę metų būriuojasi žiemoti į šiltus kraštus neišskridę ir ties pėsčiųjų tiltu pasilikę paukščiai.
Aut. past.
Nepražudykite paukščių
Visgi, jei ateis laikas, kuomet ne tik mažiesiems, bet ir vandens paukščiams – gulbėms bei antims, reikės pagalbos, būtina žinoti, kuo paukščius maitinti, kad nepadarytume jiems meškos paslaugos.
„Būtina žinoti, kuo paukščių lesinti negalima. Tai mūsų maisto atliekos – jose būna druskos, prieskonių, saldėsių, taigi – paukščiams pavojingų medžiagų. Antra vertus, negi mes esame tokie nedraugiški gamtai, kad siūlome tai, kas atliko nuo pietų stalo?
Paukščiams negalima duoti juodos duonos, nepageidaujamas batonas, atogrąžų vaisiai, rauginti, marinuoti maisto produktai.
Paukščių lesinimas ir lesykla – lyg nerašytas mūsų pasižadėjimas jiems, kurio pažeisti ar sulaužyti neturime teisės. Nes mūsų klaidos gali kainuoti paukščių gyvybes. Tą prisiminti turime tada, kai paukščius pradedame lesinti“, – apibendrino S. Paltanavičius.
