Renginių ciklas „(At)rask meną“ – šiemet apie Nevėžį ir jo svarbą Kėdainių kraštui
Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklio „Norėčiau būt paparčio žiedu“ akimirka./ Kėdainių kultūros centro archyvo nuotr.
Jau ketvirtus metus Kėdainiuose vykstantis renginių ciklas „(At)rask meną“ šiemet ir vėl kviečia miestelėnus susipažinti su dar daugiau profesionalaus meno kūrėjų. „Šiųmetis projekto tikslas –supažindinti kėdainiečius ir miesto svečius su profesionaliu menu, jo sklaida aktualizuojant Nevėžio upės svarbą įvairiais istoriniais, kultūriniais laikotarpiais Kėdainių krašto žmonių gyvenime“, – teigia Kėdainių kultūros centro projektų vadovė Daiva Burinskytė-Valdmonė.
Iš viso 7 profesionalūs menininkų pasirodymai
Šiemet projekte – net septyni menininkų pasirodymai, kurie, tikimasi, suintriguos ne vieną žiūrovą. Birželio 7 d. startavęs projektas vyks visą vasarą – iki pat rugpjūčio 19 d.
Forumas „Nevėžio svarba. Vakar ir šiandien“
Birželio 20 d. projekto startas paminėtas forume apie Nevėžio svarbą miestelėnų gyvenime praeityje ir šiandien. Diskusijoje apie Nevėžį ir Kėdainius dalyvavo istorikė Audronė Pečiulytė, kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas, muziejininkė ir etnografė Regina Lukminienė bei istorinio romano „Fata Morgana“ autorė Sonata Dirsytė.
Joninių vakarą – šokio spektaklis „Norėčiau būt paparčio žiedu“
Trumpiausią metų naktį, Kėdainių miesto parke, Kauno šokio teatras AURA kėdainiečiams dovanojo gamtos inspiruotą spektaklį „Norėčiau būt paparčio žiedu“. Tai spektaklis apie kantriai į žemę šaknimis įsikibusius medžius arba apie žmones, kurie gyvybiškai reikalingi vieni kitiems tam, kad bendrautų, kvėpuotų, veiktų, išliktų ir nepailsdami ieškotų savo paparčio žiedo.
Teatrono monospektaklis „Skambutis tėvui“
Teatronas – tai nenormalaus teatro trupė, nuolat siekianti perfrazuoti teatro sąvoką, žinomus kūrinius ir aštrias socialines problemas savaip. Siekiant ne inovacijų, o autentiškumo, trupės kūryba tapo nuoširdžiausia savo pačios versija. Liepos 4 d. Kėdainių miesto rotušės kiemelyje Teatrono trupė dovanojusi intriguojantį monospektaklį „Skambutis tėvui“, nepaliko nei vieno abejingo. Žiūrovai turėjo galimybę pažvelgti, kaip nagrinėjamos šeimos kaltinimų – atleidimo, aukos ir budelio, bendrumo ir atsiskyrimo bei gyvenimo autorystės temos.
Liepos 28 d. – svečiai iš Austrijos ir Kroatijos
Styginių duetas „Xylos Duo“ dovanos muziką širdžiai jau liepos 28 d. 18 val., Kėdainių prieplaukoje. Duetui priklauso kroatas Mislav Brajković, kuris yra daugelio tarptautinių konkursų, tokių kaip CARSA, Lions Grand Prix, Antonio Janigro, Fidelio Interpretation, CIMA, Rudolf Matz, Ars Nova, HDGPP, ir Kroatijos nacionalinio konkurso laureatas. Dalyvavo pasaulyje pripažintuose festivaliuose, tokiuose kaip Amsterdamo violončelės Bienale, Štirijos kamerinės muzikos festivalis, festivalis Loisiarte, ISA festivalis, Wien Modern Festival, Dubrovniko vasaros festivalis ir Osoro muzikiniai vakarai.
Antroji dueto narė – Ieva Pranskutė – viena ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos smuikininkių. Ieva dalyvavo tarptautiniuose klasikinės muzikos festivaliuose, tokiuose kaip „MUSIQUE AUX QUATRES HORIZONS“ Prancūzijoje, „Wien Modern“, „Steirisches Kammermusik Festival“, „ISA Festival“ Austrijoje, „Holland Music Sessions“ m. Nyderlanduose, „Accademia e Festival Internazionale di Musica di Cagliari“ Italijoje, „Academie-villecroze“ Prancūzijoje, „National Young String Quartet Weekend“ JK, Europos Parlamente Briuselyje ir garsiojoje Wigmore salėje Londone.
Šopeno kūrinius gros M. Daukšos bibliotekos kiemelyje
Darius Mažintas – vienas ryškiausių šių dienų Lietuvos pianistų bei sociokultūrinių, edukacinių projektų iniciatorius. Aktyviai dalyvaujantis ir kuriantis Lietuvos kultūrinį lauką, turintis reikšmingos patirties kultūros politikoje (2013-2014 m. buvo LR Kultūros viceministras).
Pianistas yra LR Kultūros Ministerijos „Jaunojo kūrėjo“ premijos laureatas, surengęs eilę labdaringų renginių įvairioms socialinėms grupėms. Darius Mažintas plečia savo kaip atlikėjo ribas laužydamas nusistovėjusias klasikinės muzikos scenos tradicijas – koncertuoja įkalinimo įstaigose, Irpinės kultūros namų griuvėsiuose.
Dramatizmu persmelkti F. Šopeno noktiurnai – tai savotiškas Romantizmo apibendrinimas, kuriuo iliustruojamas nuo šios meninės epochos neatsiejamas heroizmas, individualizmas, vidinės laisvės poreikis ir emocijų išaukštinimas. Šiuos XIX a. estetinius elementus įkūnys pianistas Darius Mažintas jau rugpjūčio 4 d. 21 val., M. Daukšos bibliotekos kiemelyje.
Kvies su menu susipažinti ir pačius mažiausius
Rugpjūčio 9 d. 12 val. prie Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos – Kauno miesto kamerinio ir „No shoes“ teatrų muzikinis judesio spektaklis-ritualas vaikams ir jų tėveliams – „7 RATAI“. 7 RATAI – tai kelionė per 7 skirtingas spalvas, garsus, kokybes, būsenas, ritualines apeigas. Kartu su spektaklio kūrėjais žiūrovai kviečiami susėsti į vieną bedrą ratą, kurio centre veiksmą pradeda video projekcijos pagalba atsirandantys baltiški raštai, įprasminantys visatos elementų apsijungimą į vieną tėkmę.
Skambant gyvai atliekamai autentiškai lietuvių liaudies daugiabalsei vokalinei bei instrumentinei muzikai, žiūrovas tampa ne pasyviu stebėtoju, o aktyviu veiksmo dalyviu ir kūrėju.
Projekto uždarymas su Viktoru Diawara ir elektroninėmis sutartinėmis
„Elektroninės Sutartinės“ – tai Viktoro Diawaros ir Lauritos Peleniūtės – gitaristo ir muzikos prodiuserio bei folkloro tyrinėtojos ir atlikėjos projektas, kuri sujungia tradicinę lietuvišką muziką su moderniais elektroniniais garsais, sukurdama unikalų ir įtaigų skambesį. Prie jų scenoje prisijungs Elena Dambrauskaitė bei Eglė Jačauskienė. Su „Elektroninių sutartinių“ skambesiu kūrėjai tarsi tiesia tiltą tarp folkloro ir šiuolaikinio klausytojo, o autentiškas lietuviškas sutartines kviečia atrasti kitokiame, elektroninės muzikos kontekste.
Pasak projekto autorių, įamžinti tradicines lietuviškas sutartines šiuolaikiniame kontekste yra tik vienas iš projekto tikslų. Ne ką mažiau svarbus uždavinys – paversti Lietuvos paveldo muziką labiau prieinama, ypač jauniems žmonėms, ir pristatyti ją pasauliui.
