Po poros metų kai kuriose kapinėse nebeliks vietų
Krašto politikams svarstant tvarkos aprašą, kuriame aptarta Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje esančių viešųjų kapinių laidojimo, lankymo ir prašymų teikimo tvarka, paaiškėjo, kad dalis rajono kapinių jau artėja prie pilno užpildymo ribos./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Krašto politikams svarstant tvarkos aprašą, kuriame aptarta Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje esančių viešųjų kapinių laidojimo, lankymo ir prašymų teikimo tvarka, paaiškėjo, kad dalis rajono kapinių jau artėja prie visiško užpildymo ribos.
Nuo 2 iki 5 metų
Kaip sakė iš seniūnų duomenis surinkęs savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis, šešiose seniūnijose kapinių plėtra nėra aktuali.
Vis dėlto kitose seniūnijose kapines plėsti reikėtų jau artimiausiu metu.
„Poreikis būtų Vilainiuose, Aristavos kapinėse, nors čia vietų turėtų pakakti dar penkeriems metams. Taip pat Pelėdnagiuose, Pėdžių kapinėse – čia vietų turime dar maždaug dvejiems metams.
Tokiam pačiam laikotarpiui vietų yra Surviliškio miestelio kapinėse, taip pat Šlapaberžės kapinėse, Dotnuvos seniūnijoje.
Vaidatonių kapinėse kasmet išduodami 1 ar 2 leidimai laidoti, tad vietos turėtų pakakti dar penkeriems metams“, – sakė E. Grigaitis.
Taip pat jis užsiminė, kad Surviliškio miestelio kapinėse svarstoma galimybė įrengti kolumbariumą, o vieta kapinių plėtrai jau numatyta – šlaite šalia esamos kapinių ribos.
Yra projektas
„Šėtos kapines praplėsti taip pat reikėtų, nors dabartiniais skaičiavimais vietos turėtų užtekti dar 3–4 metams, – sakė E. Grigaitis. – Prieš dvidešimt metų Liolių kaime, adresu Tvenkinio g. 1, buvo rezervuota vieta naujoms kapinėms.
Tvora buvo užtverta, ir vis dėlto projektas neparengtas, jis tebėra pirminiame etape“.
Politikai vis dėlto suabejojo, ar Šėtos kapinėse vietų tiems 3–4 metams pakaks – tie, kurie tose kapinėse lankosi, minėjo, kad laisvų vietų ten apskritai kone nematyti.
E. Grigaitis patikino, kad seniūnai yra numatę laisvus plotus šalia kapinių, tad, esant reikalui, jas praplėsti problematiška nebus.
Svarbu tai, kad pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.
Aut. past.
Pakeitė nuostatus
Politikai taip pat patvirtino ir kiek pakeistus bei papildytus leidimų išdavimo, laidojimo tvarkos ir lankymo nuostatus.
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar numatoma, kad kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape (ne kapavietėje – pastarojoje gali būti laidojami keli asmenys). Kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai. Pakartotinai laidoti tame pačiame kape galima ne anksčiau kaip po 25 metų.
Svarbu tai, kad pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.
Tokia nuostata priimta dėl to, kad urna su kremuotais palaikais laidojama metro gylyje, tuo tarpu karste laidojami palaikai turi būti dviejų metrų gylyje.
Palaidotus žmogaus palaikus, suderinus su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos seniūnija, galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), jeigu jų nėra, – artimų giminaičių prašymas, jeigu jų nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus.
Seniūnai yra numatę laisvus plotus šalia kapinių, tad, esant reikalui, jas praplėsti problematiška nebus.
Aut. past.
Šeši atvejai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai dažnai sulaukia prašymų išduoti leidimus žmonių palaikų perlaidojimui (ekshumavimui).
2022 metais buvo išduoti 6 leidimai ekshumuoti žmogaus palaikus.
Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Sabaliauskienė sakė, kad prašymai nebūna tenkinami, kai trūksta reikalingų dokumentų.
„Taip pat iki tol, kol nebuvo pakeistos Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo taisyklės, pasitaikydavo atvejų, kai besikreipiančiajam nereikėdavo leidimo, nes kapo ramybės laikotarpis būdavo pasibaigęs ar asmuo negalėdavo įrodyti artimo giminystės ryšio bei norint ekshumuoti urnas.
Dažniausiai būna prašymai ekshumuoti artimo giminaičio palaikus, norint juos perkelti į kitą kapavietę ar kitas kapines ir pan.“, – sakė specialistė.
Ji pridūrė, kad Kėdainiuose per pastaruosius metus tokių atvejų, kai prisireikė ekshumuoti palaikus, nebuvo.
8 Komentarai
Kad tose Kedainiuose prieš kokius 5metus buvo 32tūkstančiai o dabar 22tūkstančiai.Ant kiek mažėja žmoniu .o to neskaičiuojate,???
Pertekliniu mirciu isauge stipriai, bet niekam tai neidomu del ko, ponui ministrui nusispjaut i tai.
Kėdainių medikai negydo žmonių todėl skatina mirtingumą.
ims revizuoti ar jos nedingę?
Tai gerai. Leisiu pajuokauti iš šio absurdo: kai nebus kur laidoti, tai gal mažiau mirs :)))))
urną kolumbariume padeda už plonos akmeninės plokštelės, o kape reikia užkasti metro gylyje. pelenus išbarsto ir mylimoje vietoje, o jau esamame kape negalima padėti kelių urnų. valdininkai gal gauna (kas gali paneigti) ką nors, kad į užlaidotą kapą uždraudžia padėti urną.
Urnas des visi i sekcijas
mirsiantys bus bauduojami už perspėjimo ignoravimą.