Sankcionuotų įmonių administratorius parinktų ministerija ar Lietuvos bankas – keistųsi „Lifosos“ padėtis
Kėdainiams šilumą tiekianti AB „Panevėžio energija“ planuoja rekonstruoti esamą katilinę pastatant biokuro katilinės bloką. Paaiškėjo, kad šio projekto vykdymas tiesiogiai priklausomas nuo „Lifosos“ veiklos stabilumo./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
BNS, rinkosaikste.lt inf.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį svarstydamas naują Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo redakciją, pritarė, kad daliai sankcionuotų įmonių, tarp kurių yra ir Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“, laikinus administratorius parinktų Finansų ministerija, o finansų įstaigoms – Lietuvos bankas. Komitetas siūlo laikinuosius administratorius skirti iškart, kai Seime šios įstatymo pataisos bus priimtos.
Pasak komiteto pirmininko Mykolo Majausko, pataisos leistų greičiau paskirti „Lifosos“ laikinąjį administratorių – bendrovės veikla sutriko po to, kai Europos Sąjunga (ES) kovo 9-ąją paskelbė sankcijas netiesioginiam jos savininkui, Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, įmonės sąskaitos buvo įšaldytos ir galiausiai įmonės veikla praėjusį savaitgalį sustabdyta.
Premjerės patarėjas, buvęs centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad laikinasis administratorius vadovaus įmonei.
„Jis atsistoja vietoje valdymo organų, tampa įmonės vadovu ir kartu atriboja galutinį naudos gavėją nuo įmonės, – komitete teigė V. Vasiliauskas ir pripažino galimas tokio veiksmo rizikas ir teisines pasekmes. –To negali išvengti“.
Pabrėžiama, kad sutartys su laikinaisiais administratoriais būtų sudaromos ne ilgiau nei vieneriems metams, o reikalui esant jos būtų pratęsiamos.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas atnaujinamas, nes ES taikant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje, reikia spręsti, kaip bus valdomas sankcionuotų įmonių turtas.
Pataisos numato, kad turėtų būti skiriamas laikinasis administratorius juridiniams asmenims ir jų turtui, kuriam taikomos sankcijos. Be to, siūloma, kad įšaldytas turtas galėtų būti realizuojamas paverčiant jį pinigais ir lėšas saugant depozitinėse sąskaitose.
URM teigimu, per pastarąjį mėnesį ES įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei Lietuvoje pradėjus jas įgyvendinti, pastebėta, kad būtina tobulinti ir efektyvinti sankcijų įgyvendinimą, stiprinti koordinavimą.
Dėl Lietuvoje taikomų ES finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, bendra įšaldytų lėšų suma dabar siekia apie 22 mln. eurų.
