Žolinės šventės sumaištis – kaip švęsti: melstis, žoliauti ar kabinti blizgučius?

Kaip prasmingai išnaudoti paskutinę vasaros išeiginę dieną

Agota SPIEČIŪTĖ

Ir iš Dievo, ir iš gamtos gauname stiprų atgalinį ryšį arba perspėjimus: ligos, karai, depresijos, vėtros, karščiai. Esame nutolę nuo tikėjimo ir pasitikėjimo. Panirę į populiarius dalykus ir blizgučius, pametame pačių sakraliausių švenčių esmę: prisiminti ir padėkoti, priimti auką ir duoti. Ir gerbiami kunigai, ir etnografai siūlo savo receptus, kurie veikia. Per Žolinę nueikite į bažnyčią arba padėkokite Žemei, kad ji vis dar duoda vaisių – Žolinė puiki paskutinė vasaros proga pasistiebti saulės ir dangaus link, palinkėti sau sėkmės.

Miestelių bendruomenės sprendžia, kaip švęs

Kėdainių kultūros centras Žolinės švenčių mieste dirbtinai nekuria. Labai aiškiai nusistovėjusios tradicijos, kad ši šventė puoselėjama ten, kur ji nuo senesnių laikų, kol dar nebuvo laisvadienio, buvo minima anksčiau ir turėjo gilesnius religinius pamatus. Šiais metais mūsų rajone Žolinė bus įvairiai minima Aristavoje, Dotnuvoje, Pagiriuose, Šėtoje, Josvainiuose ir kituose miesteliuose.

,,Žolinės Kėdainių mieste Kultūros centras nėra organizavęs. Tai labai sakrali, religinė šventė ir ji natūraliai labiau švenčiama ten, kur stiprios, susitelkusios miestelių bendruomenės turi gilesnes tikėjimo ar bažnytines tradicijas ir didesnį dėmesį skiria būtent bažnytinėms apeigoms, atlaidams ir šv. Mišioms. Mes visada pasirengę patalkinti vietos bendruomenėms, jei paprašytų praturtinti jų pagrindinius renginius koncertu ar kreiptųsi kitokios pagalbos“, – apie per ilgus metus nusistovėjusias Žolinės tradicijas sako Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė.

Iš mažesnių miestelių, kuriuose yra Kėdainių kultūros centro filialai, tokia šventė Žolinės išvakarėse, rugpjūčio 14 dieną, vyks Aristavoje. Čia ja rūpinasi Vilainių skyriaus vadovė Vitalija Augulienė. Specialiai edukacijai „Žolinės papročiai ir tradicijos“ nuo 17 val. Aristavos bendruomenės centre pakviesta etnologė Daiva Šeškauskaitė.

Humanitarinių mokslų daktarė susirinkusiems per lietuvių gamtos tikėjimą, pasaulėžiūrą, pasaulėjautą ir mitologiją papasakos apie šios šventės tradicijas ir augalų joje svarbą. Pasidalins,  kokios jų savybės svarbiausios ir kaip juos geriau panaudoti bei padės susirišti po Žolinės vainiką asmeniškai.

Panirę į populiarius dalykus ir blizgučius, pametame pačių sakraliausių švenčių esmę: prisiminti ir padėkoti, priimti auką ir duoti.

Aut. past.

Šventė – apie derlių

„Vainikas yra svarbus. Tai ne tik merginos įvaizdis, bet ir saulės simbolis, apsauga ir gėris. Vainiką pindavo, kai baigdavosi derliaus nuėmimas, kuris buvo labai svarbus. Dabar hektarą su kombainu nukulia per valandą ar dvi, o anksčiau pjaudavo visą savaitę ir tą darydavo moterys. Palivarke būdavo talkininkų daugiau. Tai trumpiau užtrukdavo, bet ir plotai buvo didesni, na, o maždaug apie rugpjūčio 15 dieną jau būdavo tas derlius gal ir visas nuimtas.

Per rugpjūtį tai tikrai turėdavo pabaigti ir tada būdavo šventė. Kartais ir nuvarius pirmą vagą paminėdavo. Tuomet ir pindavo vainikus iš rugių varpų. Pripindavo žolelių, augalų įvairių, nes gražu. Parnešdavo vainiką ir apšlakstydavo vandeniu, kad lietaus būtų, o tuos, kurie parnešdavo, pavaišindavo“, – apie senąsias tradicijas ir žmonių tikėjimą kalba D. Šeškauskaitė. 

Ji akcentuoja pagoniškąsias mūsų tradicijas ir primena, kad esame šios žemės gyventojai ir esame joje ilgiau nei religijos – 14 000 metų. Natūralu, kad turime visokio kraujo, bet kai ledynai pradėjo tirpti, mes turėjome savo kultūrą. Buvo medis, kuris turi šaknis – požemį, kamieną ir viršūnę – savo šakas, kur gyveno saulė ir buvo žolė, o mes su tuo augome.

„Pagrindinis krivulės nešiotojas buvo žiniuonis, kuris pašventindavo žoles, kad namai būtų palaiminti ir kad derlius būtų. Juk parduotuvių nebuvo, viską reikėjo pačiam užsiauginti. Įmanoma būti be civilizacijos, bet jei nėra duonos – bus badas, todėl reikėjo savo auginti. Pastarosiomis dienomis gerai pajutome, ką reiškia likti ir būti be elektros“, – sako D. Šeškauskaitė.

 Dar daug įvairių papročių apie šią šventę sukasi: duonelės kampelį lauko gale užkasdavo. Šventės personažai būdavo zuikis ir vilkas, bet apie tai, ko negirdėję, plačiau sužinosite renginyje Aristavoje, jei nuoširdžiai pasiklausinėsite etnologės.

Kad patirtum išganymą, reikia dalyvauti Mišiose

Klebonas, teol. lic. kun. Sigitas Bitkauskas, Kėdainių dekanato Šv. Jurgio parapijoje pakeitęs kunigą Artūrą Stanevičių, įsitikinęs, kad Žolinės šventė pakrypusi ne ta linkme. Kunigas primena, kad šios šventės esmė Šv. Mergelės Merijos ėmimas dangun. Kunigą liūdina, kai ruošiant šventę žmonėms paimama ne esmė, bet pagoniškas ar koks tradicinis dalykas.

„Rugpjūčio 15-osios prasmė yra Mišios ir Dievo motinos garbinimas. Mergelę Mariją būtent tą dieną paėmė į dangų ir tik po to gali būti visokie priedai prie šios religinės šventės“, – griežtai, bet aiškiai už vertybes pasisako kunigas. 

Kunigas pastebi, kad žmonės į bažnyčią neina, nenori švęsti Mišių, orientuojasi į banalius, nereikšmingus dalykus, į tai, kas yra populiaru, o ne kas tikra. Tikslai yra iškreipti.

„Tai išeiginė diena ir katalikai turi ateiti į bažnyčią dalyvauti Mišiose. Ši diena, nors ir viduryje savaitės. yra švenčiama kaip sekmadienis. Jos pagrindas yra Kristaus auka ir per Mišias galima laimėti išganymą ir malonių“, – apie svarbius sielos dalykus kalba kunigas S. Bitkauskas.

Kunigui nėra naujiena, kad Kėdainiuose žmonės nesiorientuoja arba nenori orientuotis. Jis čia dirbęs prieš 21 metus ir kaip turintis įvairios praktikos kunigas ir egzorcistas pastebi vis dar tas pačias užsilikusias bėdas.

„Kai ateina nelaimė, tada žmonės puola melstis. Tendencijos blogėja ir visoje Lietuvoje, ir Europoje, žmonės šąla nuo tikėjimo. Daug bažnyčių užsidaro Skandinavijoje. Galime nepripažinti Dievo, bet atgalinį ryšį matome visi. Atgalinis ryšis iš Dievo ateina ir matome aiškiai: žmonės serga, pandemijos, ateina karai, žmones kankina depresijos, jie neranda sau vietos gyvenime, neturi meilės, ramybės ir džiaugsmo. Tie dalykai ateina dėl to, kad tolstame nuo Dievo ir toliau bus baisesnių dalykų“, – neguodžia, o atveria akis S. Bitkauskas.

,,Matau velnio veikimą ir žmonių nudvasėjimą. Kaip puikiai piktoji dvasia sugeba vairuoti žmogų nuo bažnyčios. Nesenai gražiai kalbėjo Paberžėje mano kolega populiarus kunigas R. Doveika apie esminius dalykus, tai pažiūrėkite, kaip jį puola dabar iš visų pusių“, – sakė Kėdainių policijos komisariato kapelionas, Kauno arkivyskupijos egzorcistas, kunigas S. Bitkauskas.    

Kai ateina nelaimė, tada žmonės puola melstis. Tendencijos blogėja ir visoje Lietuvoje, ir Europoje, žmonės šąla nuo tikėjimo. Daug bažnyčių užsidaro Skandinavijoje. Galime nepripažinti Dievo, bet atgalinį ryšį matome visi. Atgalinis ryšis iš Dievo ateina ir matome aiškiai: žmonės serga, pandemijos, ateina karai, žmones kankina depresijos, jie neranda sau vietos gyvenime, neturi meilės, ramybės ir džiaugsmo. Tie dalykai ateina dėl to, kad tolstame nuo Dievo ir toliau
bus baisesnių dalykų.

S. Bitkauskas

Žmonės šventėms perka daugiau

Bus tokių žmonių, kurie rinksis apeigas, kiti švęs pagoniškai, bus tokių, kurie suks į parduotuves.  Kad padidėja vartojimas per šventes, patvirtina ir Kėdainių vartotojų kooperatyvo komercijos vadovė Agnė Steponavičienė. Pokyčius jie pastebi tiek kooperatyvui priklausančiose 23 parduotuvėse, iš kurių trys yra mieste, tiek centrinėje Kėdainių turgavietėje ir prekyvietėje. 

„Labiau jaučiamas augimas tose vietovėse, kur vyksta renginiai, minėjimai, bendruomenių susibūrimai ir Mišios. Išskirti galima tokių prekių grupių kaip konditerijos kepiniai, saldūs gaminiai, vaisvandeniai, ledai, vaisiai, daržovės, mėsos ir pieno produktų pardavimų augimą. Per šventes žmonės dažnai įsigyja daugiau vyno, alaus ar kitų alkoholinių gėrimų šventinėms vakarienėms“, – sakė A. Steponavičienė.

Kooperatyvo parduotuvės visuose miesteliuose ir kaimuose per Žolinę dirbs įprastai.

Kadangi renginių nedaug, tikrai galite pasirinkti, kur prasmingai nueiti po Mišių, kad praturtintumėte savo žinojimą ir dieną praleistumėte ne veltui.