Žmonėms rūpi, kaip išgyventi: ar netrukus vėl susirinksiantis Seimas juos išgirs?

 Žmonėms rūpi, kaip išgyventi: ar netrukus vėl susirinksiantis Seimas juos išgirs?

BNS Žygimanto Gedvilos nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Seimas tuoj vėl kibs į darbus. Pasaulyje susiklosčius ypatingai sudėtingai situacijai gyventojams labiausiai rūpi pamatiniai reikalai – kaip išgyventi. Kasdien augančios kainos, energetikos sektoriaus nestabilumas, brangstantis kuras – visi šie buitiniai dalykai dažną verčia pamiršti netoliese siaučiančio karo baisumus ir galvoti apie tai, kad gyvenimo kokybė tikrai negerėja. O ką daro šalies centrinė valdžia? Ar tokių globalių problemų akivaizdoje spręsti nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimo, partnerystės įstatymo klausimus nėra kiek ciniška? Valdantieji sako, kad nesvarbių klausimų nėra, tuo tarpu opozicija, kurios keturi antiinfliaciniai siūlymai buvo iškart „išbrokuoti“, sako, kad reikėtų orientuotis į savo šalies žmonių gerovę ir pirmiausia spręsti esamos situacijos pasaulyje sukeltus iššūkius.

Atmeta opozicijos iniciatyvas

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad nepaisant to, jog kai kuriais pamatiniais klausimais tiek valdantieji, tiek opozicija sutaria, vis dėlto kai kada valdantieji tiesiog per daug principingai atmeta opozicijos iniciatyvas. O tai lemia ir tokius dalykus, kaip masinį išėjimą iš Seimo salės, tyliu protestu bandant atkreipti į save dėmesį.

„Pavasario Seimo sesija buvo įvairi savo įvairiais pasiūlymais ir sprendimais. Kad ir ką bedarytume, jaučiame karo Ukrainoje alsavimą, ir jis vertė mus priimti kai kuriuos su tuo susijusius sprendimus.

Vis dėlto manau, kad reikėjo daugiau dėmesio skirti kovai su pandemijos padariniais, spręsti su karo padariniais susijusias problemas, galvoti, kaip palengvinti žmonių gyvenimo kokybę ar bent užtikrinti, kad ji neprastėtų.

Opozicijos pateikti siūlymai, susiję su pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kuro akcizų mažinimu, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimu ir elektros rinkos liberalizavimo proceso atidėjimu buvo atmesti.

Prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad iš švietimo sferos patekus į Seimą ištiko tikrų tikriausias kultūrinis šokas – ypač kai pavasario sesijoje netrūko labai kontraversiškų parlamentarų pasisakymų./BNS Pauliaus Peleckio nuotr.

Tuo tarpu kai kurie kiti projektai, tokie, kaip nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimas, buvo labai plačiai nagrinėjami, kai, manau, turėjo būti atidėti vėlesniam laikui“, – įsitikinusi parlamentarė.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas – dar griežtesnis.

Valdančiųjų „buldozeris“

„Sesija pradėta atmetant be diskusijų visus Prezidento ir opozicijos pasiūlymus dėl infliacijos valdymo. Kainos augant toliau, sesijos metu tai pakartota.

Žemės ūkio ministras, kurį ypatingai prastai vertina ūkininkų bendruomenė ir kuris neturi daugiau nei pusės Seimo palaikymo, išgelbėtas procedūrų dėka.

Pažadai sukurti darbo grupę dėl infliacijos valdymo, kurioje dalyvautų ir opozicija – liko tik pažadais.

Valdantieji visais įmanomais būdais bando įrodyti, kad dirbti jie gali ir be opozicijos, nors išeidami iš salės įrodėme, kad yra kitaip. Visa tai Seime tarp abiejų pusių kelia įtampą. Natūralu, kad tai atsiliepia ir visuomenėje. Gerokai daugiau nei pusė gyventojų nepalaiko dabartinės Vyriausybės, norėtų kitokių sprendimų“, – mano kraštietis politikas.

„Reaguojant į stipriai išaugusias energetinių resursų kainas bei karo Ukrainoje pasekmes ekonomikai – patvirtintas antiinfliacinių priemonių paketas“.

E. Rudelienė

Seimas – kaip šou scena

Pavasario sesija nuskambėjo ir ne tik skandalingu opozicijos atsisakymu dirbti su valdančiaisiais. Netrūko ir aršių pasisakymų, seksistinių replikų, net tokių išsišokimų, kurie vargiai tinka valstybę valdyti norintiems asmenims.

V. Targamadzė neslepia, kad pradėjus dirbti Seime ją ištiko kultūrinis šokas. Ir ne tik dėl to, kad iš intelektualios aplinkos teko nusileisti į vietą, kur parlamentarai nevengia atvirai vienas iš kito pasityčioti.

„Iš tiesų iš akademinės aplinkos atėjus į Seimą pirmuosius mėnesius man buvo kultūrinis šokas.

Atmosfera čia visai kitokia. Pradžioje nesupratau, kodėl dalis parlamentarų kalba daugiau tam, kad save pademonstruotų, o ne tam, kad problemą išspręstų.

Moksliniame pasaulyje yra įprasta iš visų pusių kalbėti apie objektą, apie problemą ir jos sprendimą, o Seimo salėje dažnai atrodo, kad objektas yra pats Seimo narys.

Kraštietis Seimo narys Viktoras Fiodorovas neslepia, kad opozicija ir valdantieji esminiais klausimais pajėgia rasti konsensusą. Vis dėlto, jo teigimu, valdančiųjų bandymas parodyti, kad jie gali dirbti ir be opozicijos, patyrė tikrą fiasko.

Kita vertus, mokslo pasaulyje įgytas gebėjimas apie objektą kalbėti iš visų įmanomų kampų Seime man padeda. Suprantama, kad skirtingų politinių pažiūrų žmonių vertinimai ir problemos sprendimai skirsis, tačiau gebėjimas pažvelgti į reikalą ne tik iš savo perspektyvos – labai gelbsti ieškant bendrų sąlyčio taškų.

Kai kada Seimo narių elgesys šokiruoja, pasijauti labai nejaukiai.

Seimo narys turi suprasti tokį dalyką, kad Seimo salė nėra šou scena. Tai yra vieta, kur priimami sprendimai, kurie tiesiogiai veikia žmonių gyvenimus.

Mano supratimu, Seimo nariams ypatingai svarbu ugdyti savo vidinę kultūrą, o ne tik apie savo saviraišką galvoti“, – svarsto prof. V. Targamadzė.

Kad Seime darbo kokybės ir bendravimo pasimokyti reikia daug kam, pritaria ir valdantieji. Liberalų frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė sako, kad kai dirbti vienoje vietoje turi 141 žmogus, aštrių pasisakymų išvengti vargu ar įmanoma. Vis dėlto ji pripažįsta, kad ribos tikrai buvo peržengtos, tačiau to toleruoti Seimas neketina.

„Valdantieji visais įmanomais būdais bando įrodyti, kad  dirbti jie gali ir be opozicijos, nors išeidami iš salės įrodėme, kad yra kitaip. Visa tai Seime tarp abiejų pusių kelia įtampą. Natūralu, kad tai atsiliepia ir visuomenėje. Gerokai daugiau nei pusė gyventojų nepalaiko dabartinės vyriausybės, norėtų kitokių sprendimų“.

V. Fiodorovas

„Kai Seimo salėje sprendimus priimti susitinka 141-as savo rinkėjui atstovaujantis politikas, aštrios diskusijos nėra nauja praktika. Visgi pasitaiko situacijų, kai šie pokalbiai išauga į netinkamą komunikaciją, nesusikalbėjimą.

Šios Seimo sesijos metu turėjome nemažai iššūkių, vienas jų: parlamento opozicijos paskelbtas posėdžių boikotas. Tačiau Seimas su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen priešakyje subūrė dialogo grupę, su kurios pagalba šie nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos buvo išspręsti per mažiau nei dvi savaites.

Visgi yra temų, kuriose per dialogą, o dažniau – monologą, taškas turėtų būti padėtas amžiams. Liberalai neigiamai vertina Seimo salėje kolegų žarstomus seksistinius komentarus, pabrėždami, jog toks elgesys nedera su etinio padorumo ribomis, pažeidžia Seimo narių žmogiškų tarpusavio santykius ir privalo būti nutrauktas.

Dėl tokių dalies kolegų veiksmų taip pat visuomenės akyse krenta ir Seimo reputacija, turime gerbti vieni kitus, jei norime, kad tą darytų Lietuvos žmonės.

Aukščiausius etikos standartus pirmiausia turime taikyti sau“, – sako politikė.

Ar visi klausimai vienodai svarbūs?

Visuomenė gana kritiškai vertina Seime ilgai svarstytus kontraversiškus klausimus – partnerystės įstatymo, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo dekriminalizavimo. Sutarimą rasti šiais klausimais buvo sunku, diskusijų būta daug – o už lango tyliai šėlsta pandemija, netoliese vyksta karas.

Liberalų frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė sako, kad visi Seime svarstomi klausimai yra svarbūs, o ir karo padarinių švelninimui buvo priimtas ne vienas sprendimas – jų naudą pajusti turėtų sunkiausiai gyvenantys lietuviai./BNS Vyginto Skaraičio nuotr.

„Ciniška“, – kas puse lūpų, kas ir visai garsiai sakė kalbėdami apie centrinės valdžios darbus.

„Istorija rodo, kad ir koks būtų sunkmetis, valdantieji konservatoriai sunkiai besiverčiantiems gyventojams yra ypatingai nejautrūs.

Ar tai būtų darbo vietos regionuose pandemijos laikotarpiu, ar dabar į neregėtas aukštumas šovusios šildymo, kuro ir maisto kainos – šie klausimai palikti, kaip sako premjerė, „rinkos susireguliavimui“, o galimybių ir noro čia Vyriausybei įsikišti – nemato ir nenori.

Turime aukščiausią visoje Europos Sąjungoje infliaciją, o didžiausią dėmesį skiriame partnerystės ir narkotikų dekriminalizavimo įstatymams. Didžiausią dėmesį, manau, skirtume tikrai ne tam“, – sako V. Fiodorovas.

Jam antrina ir V. Targamadzė, kuri sako, kad kai kuriuos klausimus tikrai buvo galima atidėti vėlesniam laikui, o kai kurie apskritai atrodo visiškai keisti ir nesuprantami.

„Kai kurie valdančiųjų siūlymai yra tikrai abejotini – kad ir pensijų ir įvairių socialinių išmokų išmokėjimas tik į banko sąskaitą. Grynųjų pinigų išsiėmimas nėra problema miesto centre gyvenantiems, o ką daryti tiems, kurie vyresni, vieniši, neturi nuosavo transporto, gyvena kaime, užmiestyje?

Atrodo tokia smulkmena, tačiau kiek problemų ji sukelia daliai žmonių“, – įsitikinusi pašnekovė.

„Kai kada Seimo narių elgesys šokiruoja, pasijauti labai nejaukiai. Seimo narys turi suprasti tokį dalyką, kad Seimo salė nėra šou scena. Mano supratimu, Seimo nariams ypatingai svarbu ugdyti savo vidinę kultūrą, o ne tik apie savo saviraišką galvoti“.

V. Targamadzė

„Reikėjo aktyviau veikti ir dėl siūlomos sveikatos reformos, nes kai kurių ekspertų vertinimu tai žingsnis atgal, – tęsė politikė pridurdama, kad kai kuriais atvejais akivaizdžiai pritrūko parlamentinės kontrolės. – Kai kurie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų darbai ir projektai stringa. Ko gero, reikėjo didesnio parlamentarų spaudimo, kad nepasirodytų neišbaigti ir neišdiskutuoti projektai, tokie kaip mokytojų karjeros modelio aprašas, profesinių mokyklų tinklo pertvarkos planas, daugiau dėmesio reikėjo skirti ir pasirengimui įtraukiajam ugdymui.

Nerimastingai žvelgiu į pradėtas pertvarkas švietimo sistemoje. Jos ne tik daugeliu atvejų nepasvertos tikslo–rezultato paradigmoje, bet ir jų rodikliai yra nurodyti jau po šios Vyriausybės valdymo, o turėtų būti ir labai aiškūs tarpiniai rodikliai – juk netinkamai įgyvendinus projektus, gali tekti grąžinti lėšas“.

Valdantieji savo ruožtu tvirtina: visi klausimai svarbūs, visi išsamiai aptariami.

„Reaguodami į kilusius tarptautinio saugumo ir globalinio kainų šoko iššūkius, parlamente patobulinome šių metų valstybės biudžetą, kuriame tiesiogiai gyventojams numatyta beveik 1 mlrd. eurų infliacijos pasekmėms švelninti ir energetinei nepriklausomybei didinti. Taip pat iš šių lėšų 570 mln. eurų skirta daliai dujų ir elektros kainų kompensuoti.

Daug dėmesio skyrėme ir krašto gynybos bei nacionalinio saugumo kokybės gerinimui. Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai papildomai skirta 297 mln. eurų bei anksčiau nei planuota pasiekta 2,5 % nuo BVP riba.

Reaguojant į stipriai išaugusias energetinių resursų kainas bei karo Ukrainoje pasekmes ekonomikai – patvirtintas antiinfliacinių priemonių paketas.

Deja, infliacija didžiausią įtaką daro mažas pajamas gaunantiesiems žmonėms ir mažina šios grupės perkamąją galią. Dėl šių priežasčių didžioji antiinfliacinio paketo dalis yra skiriama gaunantiesiems mažiausias pajamas.

Paskutinę pavasario sesijos dieną Seimas taip pat patvirtino vieną pagrindinių šios kadencijos reformų – valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms, kurios principus nustato Žemės įstatymo paketas. Ši žemės reforma startuos nuo 2024-ųjų ir suteiks savivaldybėms savarankiškumo: mažės biurokratinė našta, spartės statybos, verslo plėtros projektai bei viešųjų paslaugų investicijų procesai.

Savivalda yra viena arčiausiai žmonių veikiančių institucijų, priimanti daug tiesiogiai gyventojų gyvenimo kokybei įtaką darančių sprendimų, todėl svarbu aiškiai reglamentuoti savivaldos bei jos vadovų darbą. Esminis to elementas – suteikti daugiau atsakomybės šiems savivaldos vienetams ir leisti priimti tinkamiausius sprendimus būtent tos savivaldybės gyventojams.

E. Rudelienė

Balandžio 21 dieną Seimas pakeitė Konstituciją tiesioginiams merų rinkimams įteisinti. Taip pat, teisiškai sureguliavome santykius tarp tiesiogiai išrinktų merų ir savivaldybių tarybų. Birželio 30-ąją buvo priimtas tiesiogiai renkamų merų galių pusiausvyrą nustatantis naujas Vietos savivaldos įstatymas. Kartu birželio 23 dieną priimtas ir naujasis Rinkimų kodeksas, kuriuo vadovaujantis tikimasi mažiau atsitiktinumų ir daugiau atsakomybės visuose demokratiniuose Lietuvos rinkimuose.

Savivalda yra viena arčiausiai žmonių veikiančių institucijų, priimanti daug tiesiogiai gyventojų gyvenimo kokybei įtaką darančių sprendimų, todėl svarbu aiškiai reglamentuoti savivaldos bei jos vadovų darbą. Esminis to elementas – suteikti daugiau atsakomybės šiems savivaldos vienetams ir leisti priimti tinkamiausius sprendimus būtent tos savivaldybės gyventojams“, – vardijo liberalė E. Rudelienė.

Pasitikėjimo trūksta

Nepaisant to, kad kovo mėnesį atlikta visuomenės apklausa parodė kiek ūgtelėjusį visuomenės pasitikėjimą Seimu, visgi skaičius išlieka gana kuklus. Centrine valdžia ir jos sprendimais pasitikintys nurodė tik ketvirtadalis respondentų.

V. Targamadzė sako, kad pasitikėjimo trūksta tada, kai nėra aiškumo ir skaidrumo.

„Reikia koncentruotis į du dalykus: tikėjimą ir pasitikėjimą.

Šiandieną yra daug nepasitikėjimo valstybinėmis institucijomis. Gyventojams reikia aiškios komunikacijos, aiškinant, kodėl siūlomi vieni ar kiti sprendimai. Jie turi būti išdiskutuojami ir tik tada priimami.

Dabar priiminėjant sprendimus jaučiami diktatūros akcentai. Jų tikrai negalima leisti.

Turi būti stiprinama demokratija, nes už demokratinę ir teisinę valstybę Lietuvos žmonės ir kovojo“, – reziumuoja V. Targamadzė.

6 Komentarai

  • Jie girdės tik Ukrainą, kad jiems reikia ginklų ir skirs jiems milijonus, o savus gąsdina pandemija ir beprotiško kainų kilimo nematys.

  • Pokum savi lietuviai tegul mirsta, tegul kariasi neipirkdami maisto, svarbu hoholius paremti, dabar visa europa juos kaip dievus slovina juk. O mes lietuviai juk nezmones

  • Tegul dvese savi nuo nepritekliaus, kainu beprotisko augimo, reikia viska isnaikinti, sugriauti, liberalizuoti

  • Kodėl neleidžiate prie straipsnio apie Paulių Aukštikalnį komentuoti? Feisbuke vien neigiami komentarai, visi juokiasi 😀 žiauru. Bus fiasko Nijolės.

  • O melioratorius bus pretendentas i mero posta? Nelabai, jo kas rinks tik…

  • To melegiena „Malinauskiene“ Sergi? Pilnatis? Dar fantazijos nepritrukai visų vardais komentuot?

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video