Žiemos nebuvimas žada ilgą ir vėsų pavasarį bei galimai sausą vasarą
BNS Josvydo Elinsko nuotr.
Deja, šiais metais, Ingos Valinskienės dainos žodžiais tariant, dieviška žiema į mūsų šalį taip ir neatėjo. Ir nors sinoptikai bando gelbėti situaciją prognozuodami, kad vasarį dar turėtume sulaukti ir dviženklio šaltuko, tačiau gamtos mokslų daktaras prof. Libertas Klimka labai abejoja, ar tikroji žiema šiemet užsuks į mūsų kiemus, o netrukus žengsiantį pavasarį prognozuoja ilgą, gana nuobodų ir vėsoką.
Orus nuspėti darosi vis sunkiau
Tad prof. L. Klimka, paklaustas, ar sulauksim tos dieviškos žiemos šiais metais, tik nusijuokia: „Tai pono Dievo reikėtų klausti. Ponas Dievas atsiunčia, labai netikėtų geofizinių reiškinių. Pavyzdžiui, saulės dėmių, kartais jos labai ryškios ir su netikėtais paaštrėjimais. Taip pat vulkanų įsiveržimus ir daug kitų dalykų, kurie tikrai prognozes daro labai sunkiai nuspėjamas.
O mano stebėjimai… Kokie jie gali būti sėdint devintame aukšte ir žiūrint į gamtą iš tokių aukštybių?“
XV amžiuje vasarį jau žydėjo pievos, sugrįžo paukščiai
Pašnekovas apgailestauja, jog, kaip anksčiau buvo įprasta, šiais metais jam neteko šaltojo sezono praleisti sodyboje Aukštaitijoje, kur būtų galėjęs stebėti gamtą ir spėti, kokie orai bus visus metus.
„Šiais metais aš paskambinau į Aukštaitiją, nes ten gyvena mano dukra ir sužinojau, kad jau gervės parskrido į Aukštaitiją“, – kalbėjo dr. L. Klimka.
„O tai reiškia?“ – pasitikslinau.
„Tai reiškia, kad jau pavasario ženklai labai ryškūs. A, dar girdėjau, kad kurmiai taip ir neužmigo šią žiemą, jie aktyvūs buvo. Tai reiškia, kad iš tikrųjų žiemos didelių šalčių nebus jau. Ir tie pirmieji požymiai, na, tikrai rodo, kad jau pavasaris ne už kalnų. Bet kai kurie kiti požymiai rodo, kad tada pavasaris bus ilgas, nuobodus ir šaltokas. Užsitęsęs ilgai, – apie būsimą pavasarį kalbėjo žinovas. – Aš bijau, kad nebūtų taip, kaip buvo 1493 metais. Kada vasarį jau žydėjo pievų žiedai, paukščiai sugrįžo, lizdus ėmė sukt. Bet kovo mėnesį tada trenkė šalčiai ir pražudė daug gyvybės gamtoje.“
„Ar aš teisingai supratau, kad jūs sakėte 1493 metais?“ – dar kartą pasitikslinau.
„Taip, visiškai teisingai. Čia iš metraščių išskaityta žinia. Tai va, tokių nukrypimų nuo normos būta labai daug praeity, istorinėj praeity“, – žiniomis dalinosi profesorius.
„Dar girdėjau, kad kurmiai taip ir neužmigo šią žiemą, jie aktyvūs buvo. Tai reiškia, kad iš tikrųjų žiemos didelių šalčių nebus jau. Ir tie pirmieji požymiai, na, tikrai rodo, kad jau pavasaris ne už kalnų. Bet kai kurie kiti požymiai rodo, kad tada pavasaris bus ilgas, nuobodus ir šaltokas. Užsitęsęs ilgai.
dr. L. Klimka
Sniego ir šalčių nebuvimas gali sukelti daug problemų
Tačiau istoriją ir juokus palikus nuošaly, profesorius paklaustas, ar iš tiesų toks žiemos nebuvimas nesukels nemažai problemų šalies gyventojams, t.y. jeigu sniego nėra, vadinasi, vasarą ir su geriamojo vandens trūkumu galime susidurti, ir sausrų galime turėti, upės, ežerai gali išdžiūti, dr. L. Klimka tokius nuogąstavimus tik patvirtina.
„Taip, vandens bus mažai ir, žinoma, jo trūks. Trūks geriamojo vandens. O vanduo yra vienintelė mūsų gamtos duotybė, kuria mes džiaugiamės ir kuri kiekvienais metais pasaulyje yra vis brangesnė, – kalbėjo pašnekovas. – Kitas dalykas, šalčių nebuvimas lygiai taip pat į mūsų kraštus vasarą gali atnešti nelabai malonių staigmenų – padaugės uodų, musių, erkių, kurios atneša mirtiną ligą. Taip, žinoma, šitų brudų bus žymiai daugiau, nes šitie kenkėjai neiššals. O pietinėje Lietuvos dalyje dar labai paplito ir tie vadinamieji šliužai.
Dar kai kurioms žemės ūkio kultūroms tokia šilta žiema nėra gera. Na, kad ir žiemkenčiams. Jiems šaltis buvo reikalingas ir jeigu jis bus pavėluotas, gali dalį jų netgi ir pražudyt. Žodžiu, žemės ūkiui tai nėra geras sezonas. Sezonas turėtų būti su sniegu ir šaltuku.“
Už šiltėjančio klimato pasekmes susimokėti turės galutinis vartotojas
Kad ir kokios gamtinės sąlygos bebūtų, tikriausiai žmonės, daugelis gyvūnų bei augalų laikui bėgant vis tiek prie jų prisitaiko. Tad tikriausiai ir mums, gyvenantiems Lietuvoje, teks prisitaikyti prie šiltėjančio klimato, turbūt keisis augalija bei gyvūnija.
Profesorius su tokiomis mintimis sutinka, tačiau nepraleidžia progos ir ironiškai pajuokauti: „Bet pirmiausia prisitaiko verslas. Va, žiūrėkit, vieną pavyzdį duosiu, kadangi buvo šilta žiema, tai atrodytų šildymo sąnaudos turėjo būt žymiai mažesnės. Nežinau kaip jūs, bet aš gavau sąskaitą už šildymą ne mažesnę negu pernai. Taigi verslas labai greit prisitaikė prie klimato šiltėjimo, bet ne į gerąją pusę vartotojams. Na, ir, žinoma, visus nuostolius, kuriuos patirs žemės ūkis, sumokės valgytojai“.
Baigdamas pokalbį dr. L. Klimka prisiminė, jog, nors prieš keletą metų irgi buvo šiltoka žiema, bet gal ne tiek, nes dabar jau antras mėnuo, kada vidurkiai beveik teigiami. Ir nors sinoptikai prognozuoja dar lyg ir dviženklį šaltį, o taip, aišku, gali būti, bet štai pusiaužiemio dienos (sausio 26-osios) orai, anot pašnekovo, buvo daugiau nuteikiantys šilumai.
