Vos nesupleškino sodybos ir miško

 Vos nesupleškino sodybos ir miško

Tokie gaisrai gali baigtis didele nelaime – prieš keletą dienų Kėdainių rajone nuo padegtos žolės vos nesupleškėjo miškas bei sodyba./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.

Dimitrijus KUPRIJANOVAS

Pastarosiomis dienomis Kėdainių ugniagesiams gelbėtojams vos ne kasdien tenka vykti gesinti gaisrų atvirose teritorijose, kuomet dega pernykštė žolė. Tokie gaisrai gali baigtis didele nelaime.  Štai prieš keletą dienų Kėdainių rajone nuo padegtos žolės vos nesupleškėjo miškas bei sodyba.

Pranešė gyventojas

Kovo 24-ąją, 12 val. 42 min. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Kėdainių rajono Josvainių seniūnijos Ruseinių kaime, Smilgaičio gatvėje, dega pieva, šalia – negyvenamas namas.

Pranešėjas baiminosi, kad jo kaimynystėje esantis namas bei kiti pastatai gali tiesiog sudegti.

Į įvykio vietą buvo pasiųsta Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba bei Josvainių ugniagesių komanda.

Teko aušinti

Atskubėję ugniagesiai rado degančią pievą ir ją gesinantį pusamžį vietos gyventoją.

Ugniagesiai ėmė gesinti negyvenamą medinį namą, ūkinį ir pagalbinį pastatą. Žolė buvo užgesinta, pastatai atvėsinti, išgelbėti.

Gaisro metu išdegė 15 arų žolės. Vietos gyventojas sako, kad gaisras greičiausiai bus kilęs nuo neatsakingai numestos nuorūkos.

Būna ir tokių atvejų, kai pernykštę žolę ugniagesiai beveik toje pat vietoje gesina net kelis kartus. Taip nutiko Kėdainių mieste, šalia „Vaivorykštės“ tilto.

Aut. past.

Degė miškas

Kovo 26-osios vakarą, po 19 valandos, Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Kėdainių rajono Šėtos seniūnijos Vaiškonių kaime kažkas dega.

Pranešėjas teigė matantis liepsnas ir dūmus.

Į įvykio vietą buvo pasiųsta Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Šėtos bei Pagirių miestelių ugniagesiai.

Jiems atvykus degė pieva ir miškas. Užgesinta 3,5 ha sausos žolės.

Dukart per dieną

Būna ir tokių atvejų, kai pernykštę žolę ugniagesiai beveik toje pat vietoje gesina net kelis kartus. Taip nutiko Kėdainių mieste, šalia „Vaivorykštės“ tilto.

Pirmasis pranešimas apie prie pėsčiųjų tilto per Nevėžio upę degančią pievą buvo gautas 15 val. 30 min. Atvykę ugniagesiai užgesino 3 arų plote degusią sausą žolę.

17 val. 22 min. ugniagesiai ir vėl skubėjo prie minėto tilto, šį kartą žolė degė apie 2 arų plote. Tą pačią dieną Surviliškio seniūnijos Sirutiškio kaime taip pat degė žolė – išdegė 5 arų plotas.

Labai pavojingi

Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba informuoja, kad gaisrai atviruose plotuose neretai gali persimesti į sodybas, miškus, dažnai iškyla grėsmė žūti ne tik žvėrims, bet ir žmonėms.

Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik labai daug ugniagesių pajėgų, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai bei turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai.

Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į sodybas, ūkinius pastatus, tokiuose gaisruose žūsta žmonės.

Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Gresia bauda

Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, už tai gresia bauda. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą.

Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų. Jei pastebėjote degant žolę, nieko nelaukite – pasistenkite patys ją užgesinti, kol liepsna nepersimetė į didesnius plotus: užplakite liepsną medžių šakomis ar užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu.

Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. O jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite – kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video