Visuotinis perėjimas prie 112 neramina medikus
Jau ne vienerius metus puoselėjama idėja greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerius integruoti į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) jau ima įgauti ryškesnius kontūrus. Tiesa, Vidaus reikalų ministerijos siūlymui, kad nuo 2019 metų 112 būtų vienintelis pagalbos numeris, aktyviai priešinasi GMP atstovai.
Trūksta kompetencijos?
Birželio gale prie Vyriausybės susirinkę mažiausiai 30 savivaldybėse veikiančių GMP stočių atstovų reikalavo atsisakyti planų naikinti pagalbos numerį 033 ir palikti galioti vienintelį trumpąjį numerį 112.
Protestuotojų teigimu, toks valdžios sprendimas bus kirtis dispečeriams, kuriems, norint išsaugoti darbo vietą, teks keltis iš savo miestų į Vilnių. Be to, numeris 033 suteikia žmogui galimybę kalbėti tiesiogiai su mediku, o ne kelių mėnesių kursus praėjusiu BMP darbuotoju.
„Tikimės protingo sprendimo. Mes norime, kad numeris 033 išliktų, kad pacientas turėtų tiesioginį ryšį ir medicinos klausimais kalbėtų tik su mediku. Nes 112 dispečerinės neturi tos kompetencijos.
Tai ne nauja tvarka, tai pinigų švaistymas“, – piketo metu kalbėjo Vilniaus GMP stoties Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Violeta Seiliuvienė.
Tuo tarpu Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno teigimu, naujoji tvarka kaip tik leis sutaupyti.
„Geriau turėti vieną centrą, kuriame dirbs ir policijos pareigūnai, ir medikai, ir ugniagesiai, galėsiantys koordinuoti veiksmus iš vienos vietos naudodamiesi geriausia aparatūra, į kurią galima investuoti valstybės pinigus“, – kalbėjo E. Misiūnas.
Nori griauti tai, kas gerai veikia
Kalbinta Kėdainių pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Audronė Rimkevičienė neslėpė – tokie ketinimai išties neramina. Juo labiau kad šiuo metu esanti sistema puikiai veikia, o kaip veiks naujoji – dar neaišku.
„Žmogui galbūt išties yra paprasčiau žinoti vieną trumpąjį numerį, kuriuo jis gali skambinti nelaimės atveju. Man, kaip eiliniam piliečiui, perėjimas prie vieno vienintelio numerio lyg ir geras, kaip ir paprasčiau viskas.
Tačiau žvelgiant iš kitos pusės – tuo pačiu numeriu bus skambinama tikintis medikų, ugniagesių ar policijos pagalbos. Ir tuos skambučius vis tiek reikės rūšiuoti.
Jeigu žmogui reikės greitosios medicinos pagalbos, tikėtina, kad jam reikės kartoti jau pateiktą informaciją.
Ir šiandieną, paskambinus 112 numeriu, galima išsikviesti greitąją pagalbą. Dispečeriai jau gal ir nebeklausia pakartotinai duomenų apie tai, kas įvyko, o tikslinasi įvykio vietą – tačiau tą daro tikslingai.
Problema yra ne tik pats telefono numeris, o ir pajėgų valdymas ir koordinavimas. Šiandieną GMP pajėgų valdymas yra sukurtas – veikia visos ryšio sistemos, visi kvietimų perdavimai brigadoms tiesioginiu ryšiu, radiju, na, trumpai tariant, viskas veikia.
Man labai neramu – jeigu mes tą sistemą sugriausime, per kiek laiko sukursime naują ir kiek tai mums kainuos“, – kalbėjo A. Rimkevičienė.
Pinigus galėtų skirti kitur
PSPC direktorė taip pat suabejojo, ar drastiški pokyčiai sistemoje nepareikalaus papildomų lėšų, kurias būtų galima investuoti kitiems dalykams.
„Man atrodo, kad nėra taip paprasta sukurti sistemą iš naujo. Šiuo metu, mano žiniomis, 8 GMP dispečerinės valdo beveik visas greitąsias Lietuvoje. Mūsų rajono greitąsias valdo Kauno miesto GMP dispečerinė. Tai yra puikiai veikianti sistema, kai vienu mygtuko paspaudimu gaunamas kvietimas ir į gaviklius automobilyje, ir į nešiojamą raciją, be to, visa informacija patenka į kompiuterį.
Nežinau, kokią sistemą turi Vilniaus dispečerinė ir kaip ten viskas veikia.
Tačiau esamai sistemai sukurti buvo reikalingos nemenkos finansinės investicijos. Niekas tų pinigų juk nedovanojo. Tai buvo tie pinigai, kuriuos mes galbūt galėjome panaudoti mokėdami savo darbuotojams atlyginimus. Tačiau mes turėjome sutvarkyti ryšio sistemas, kad jos tinkamai veiktų. Būtų labai neramu, jeigu dar kartą reikėtų kažką keisti, kažkur investuoti“, – kalbėjo A. Rimkevičienė.
Pataria tik kritiniu atveju
Pastebėjimas, kad žmonėms, paskambinus pagalbos numeriu, geriau bendrauti tiesiogiai su mediku, o ne paprastu BPC darbuotoju, gali būti ir ne toks jau reikšmingas. Iškvietus medikus ir laukiant greitosios pagalbos, telefonu skambinančiajam patariama tik kritiniu atveju, o juk gaivinimo veiksmų seką žino ne vien tik medicinos darbuotojai.
„Kol laukiama greitosios medicinos pagalbos, staigios mirties atveju telefonu yra sakoma, ką daryti, kaip reanimuoti. Tas tikrai vyksta, ir mes turime tokios patirties, kada medikai nuvyksta į įvykio vietą, o artimieji gaivina nukentėjusįjį. Ši praktika tikrai yra rezultatyvi.
[quote author=”A. Rimkevičienė”] Šiandieną GMP pajėgų valdymas yra sukurtas – veikia visos ryšio sistemos, visi kvietimų perdavimai į brigadas, tiesioginiu ryšiu, radiju, na, trumpai tariant, viskas veikia. Man labai neramu – jeigu mes tą sistemą sugriausime, per kiek laiko sukursime naują, ir kiek tai mums kainuos. [/quote]
Tačiau kada būna paprastesnės problemos, žmogus nėra konsultuojamas. Kitose ES šalyse žmonės konsultuojami, kai manoma, kad greitosios pagalbos automobilio siųsti nereikia, telefonu patariama, ką derėtų daryti. Tačiau tai ne visada yra gerai – kai nematai, kokia iš tiesų yra situacija, o tik girdi, kas nupasakojama…. Realybė gali labai skirtis nuo to, kaip skambinantysis viską mato, ir ta konsultacija gali būti niekinė.
Bet kuriuo atveju, dispečeris nėra medikas, kuris teikia patarimus. Jis tik surenka informaciją, o informacijos surinkimas yra standartizuotas“, – komentavo A. Rimkevičienė.
Kėdainiai neturi dispečerių, tik GMP skyriaus darbuotojus, kurie vyksta į iškvietimus. PSPC direktorės manymu, jiems nerimauti nėra ko.
„Mes neturime savo dispečerių, turime tik darbuotojus, kurie vyksta į kvietimus. Kokia dispečerinė perduos kvietimą – ar BPC, ar GMP – tie kvietimai bus gauti, ir darbą jie dirbs toliau. Na, manau, kad jiems nerimauti nėra ko“, – tikino PSPC direktorė.
