Visos rajono mokyklos – išsaugomos

 Visos rajono mokyklos – išsaugomos

Kėdainių rajono savivaldybė patvirtino mokyklų tinklo pertvarkos planą. Kol kas mokyklos išsaugomos, tačiau kaip bus ateityje – parodys laikas. Prognozės, visgi, yra niūrios./BNS Juliaus Kalinsko nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Kėdainiai patvirtino mokyklų tinklo pertvarkos planą. Pastarasis ministerijos vadinamas „protingai švelniu“, o krašto politikams – tiesiog atitinkantis niūroką realybę. Nepaisant to, kad planas parengtas vadovaujantis pačių švietimo įstaigų planais ir siūlymais, Vyriausybės nustatytos tvarkos pakeisti nepavyks. Laikinai sprendimai rasti – centrinės valdžios sprendimų užribyje likusios ugdymo įstaigos jungsis su didesnėmis gimnazijomis ir taps jų skyriais, tačiau kiek ilgai tokia sistema leis apeiti griežtus centrinės valdžios nurodymus? Panašu, kad sulaukus 2026 metų, jei nesikeis ministerijos reikalavimai, gali tekti keisti kai kurių kaimiškųjų gimnazijų statusą. Bet iki to laiko, tikėtina, dar bus daug pokyčių, todėl šią situaciją kol kas sunku ir prognozuoti.

Trumpa pertvarkos esmė

Vyriausybės patvirtintame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlytame mokyklų tinklo pertvarkos plane numatytos griežtos taisyklės, kurioms pasipriešinti jėgų neturės jokia savivaldybė.

Jau žinoma, kad Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvauja 54 savivaldybės iš 60. Nė viena jų negalėtų dalyvauti šioje programoje, jei neturėtų tinklo pertvarkos plano.

Tiesa, yra šiokių tokių nuolaidų pereinamuoju laikotarpiu. Jos taikomos kaimo vietovėse esančioms gimnazijoms.

„Mokyklų tinklo pertvarkos plane visi reikalavimai surašyti pamečiui. Pradedant 2022–2023 metais – šešeriems metams į priekį.

Yra nustatyti skaičiai, kiek mokinių kokiose klasėse mažiausiai turės būti. Vertinamas ir bendras visų moksleivių skaičius – jis turi būti ne mažiau kaip 60 mokinių visoje mokykloje.

Jonas Talmantas./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Nuo šių metų rugsėjo pirmosios dienos gimnazijų klasėse turės būti mažiausiai 31 vaikas – kitaip tariant, bent dvi gimnazinės klasės.

Išimtys taikomos mokykloms, esančioms kaimo teritorijoje – ten gali būti mažiausiai 12 vaikų, – aiškino Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė. Tiesa, paaiškėjo, kad išimtys bus laikinos. – 2024–2025 metais minimalus vaikų skaičius bus jau 21, o nuo 2026 metų jokių išimčių nebelieka“.

Vadinasi, kad nuo 2026 metų net ir kaimo teritorijose esančios mokyklos turės turėti bent jau dvi gimnazines klases.

Miesto mokykloms jokių išimčių nebus taikoma ir jau nuo šių metų rugsėjo mėnesio jos turės turėti mažiausiai 31 gimnazistą.

Pagal Vyriausybės patvirtintą programą, jau nuo šio rudens 1–10 klasėse vienoje klasėje turės būti ne mažiau kaip 8 moksleiviai, gimnazinėse klasėse – ne mažiau kaip 12 vaikų.

„Suprantu, kad sprendimas nėra iš lengvųjų. Jūsų savivaldybės tinklo pertvarkos planas nėra kritiškai radikalus, jis, sakyčiau, yra protingai švelnus“.

A. Aldakauskas

Švelninti neplanuoja

Nepaisant to, kad savivaldybė ir Švietimo komitetas, paskatinti ir ugdymo įstaigų, kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją prašydami sušvelninti nuostatus, vis dėlto ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos direktorius Aidas Aldakauskas patikino, kad jokių nuostatų pokyčių daryti neplanuojama.

„Suprantu, kad sprendimas nėra iš lengvųjų. Jūsų savivaldybės tinklo pertvarkos planas nėra kritiškai radikalus, jis, sakyčiau, yra protingai švelnus.

Vyriausybės nutarimų keitimo, nuostatų švelninimo ar nukėlimo, neplanuojama.

Tinklo pertvarkos plano taisyklėse yra aiškus principas – jei klasės turės mažesnį mokinių skaičių, nei nustatyta, tokios klasės nebus finansuojamos, iš registrų šios klasės bus išbraukiamos“, – sakė ministerijos atstovas.

Jis krašto politikus mėgino raminti, kad pertvarka palies ne tokį jau didelį šalies gimnazijų skaičių.

Aušrelė Kaminskienė./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Gimnazijų visoje Lietuvoje yra 400, o kur dar apie 60 profesinio rengimo centrų, kurie taip pat ruošia vaikus pagal vidurinio ugdymo programas. Kitaip tariant, iš visų ugdymo įstaigų apie pusė vykdo vidurinio ugdymo programą.

Mūsų manymu ir supratimu, tinklas yra per tankus. Ir vis dėlto daugiausia, kiek gimnazijų pertvarka gali paliesti iki 2026 metų, yra iki šimto“, – kalbėjo A. Aldakauskas.

Jis pridūrė, kad, tarkime, Estijoje yra tik apie 40 gimnazijų, o tinklo siaurinimas Lietuvoje suteiktų mokiniams daugiau galimybių susidėlioti mokymo planus ir pasirenkamuosius dalykus pagal tai, kokie yra jų asmeniniai poreikiai.

„Kaimiškųjų gimnazijų netektis bus smūgis Kėdainiams“.

P. Aukštikalnis

Jaudinasi dėl kaimo

Kaip ir sakė ministerijos atstovas, iki 2026 metų bus paveikta apie 100 gimnazijų. O kas bus po 2026 metų?

Perspektyvos ir prognozės nėra pačios geriausios – ir tą supranta tiek politikai, tiek pačios ugdymo įstaigos.

Kėdainių rajono savivaldybėje esančios keturios kaimiškosios gimnazijos kol kas laikosi, tačiau laikina ramybė yra viskas, ką mokyklų tinklo pertvarka pajėgi joms pažadėti.

„Matome tik tiek, kad paslaugos tolsta nuo žmogaus, o kartais atrodo, kad žiūrima tik į ekonominį ir finansinį reikalo aspektą.

Kaimiškųjų gimnazijų netektis bus smūgis Kėdainiams“, – neslėpė vicemeras Paulius Aukštikalnis.

Alvydas Ardavičius./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Tai bus skaudūs pasikeitimai, ypatingai kaimo vietovėse. Kiek valdžių buvo, kiek tarybų – nei viena nepajėgė išspręsti kaimo ir miesto atskirties klausimo. Kaimas visada kaip koks antrarūšis, finansavimo jam skirti nereikia, infrastruktūra nebuvo tvarkoma“, – antrino ir Jonas Talmantas.

Aušrelė Kaminskienė tokius centrinės valdžios sprendimus ir planu pavadino „regionų naikinimo politika“.

Savivaldai surištos rankos

Apie tai, kad savivaldybės pačios priimti realių sprendimų ar pasipriešinti Vyriausybės sprendimams negali, buvo kalbėta jau nuo pat pirmųjų diskusijų mokyklų tinklo pertvarkos klausimu.

Centrinė valdžia nustatė skaičius ir pasakė, kad jei tokių mokinių skaičių nebus – nebus ir klasių finansavimo. O mokinių skaičius pasiekti kaimiškosiose teritorijose, ypatingai esant neigiamai demografijos kreivei – misija kone neįmanoma.

„Vyriausybė investuoti į mažas mokyklas nenori“.

N. Naujokienė

„Savivaldybėms suvaržytos galimybės pačioms išlaikyti nepilnas klases ir mokyklas. Vyriausybė investuoti į mažas mokyklas nenori. Ir visai nesvarbu, kad tose mokyklose dirba puikus kolektyvas, kad yra palankus požiūris tiek vietos bendruomenės, tiek švietimo bendruomenės, tiek geri rezultatai“, – kalbėjo valdančiosios frakcijos lyderė, Švietimo komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė.

„Savivalda eliminuota iš sprendimų. Ar mes balsuosim vienaip, ar kitaip, Vyriausybės sprendimo tai nepakeis.

Savivalda turi turėti galimybę prie klausimų prisidėti tiesiogiai. Atrodo, mes čia nieko nesuprantame vietoje būdami, Vilniuje tik visi specialistai viską žino ir supranta“, – nusivylimo neslėpė ir opozicinės frakcijos lyderis Saulius Grinkevičius.

Pritarė

Nijolė Naujokienė./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Svarstant tinklo pertvarkos planą turėjome tiek susirinkimų, kad visi, kas norėjo, galėjo informaciją išgirsti ir susitikimuose dalyvauti. Buvo kviesti visi tarybos nariai, visi pageidaujantys ir dalyvavo. Komitetas inicijavo pasitarimus savo iniciatyva, siekdamas išanalizuoti situaciją, kalbėjo su bendruomenėmis ir ugdymo įstaigomis.

Mokyklų tinklo pertvarkos planas suformuotas atsižvelgiant į priimtą Vyriausybės nutarimą. kuriuo nustatytos taisyklės ir kriterijai privalomi ir jų turime laikytis.

Mokyklos pateikė savo analizes, bendruomenių matymus, teikė siūlymus – planas pagal tai ir parengtas. Jis atitinka šiandieninę situaciją ir yra racionalus“, – kalbėjo N. Naujokienė.

Ji akcentavo, kad planu siekiama sudaryti mokykloms galimybę dirbti pagal pasirinktas programas kaip įmanoma ilgiau – pakeitus jų statusą ir tapus gimnazijos skyriumi.

Dauguma krašto politikų sutiko, kad pertvarkos planas – itin jautrus ir sudėtingas klausimas, kuriame savivaldybė turėjo mažai galios kažką pakeisti. Teko prisiderinti prie Vyriausybės primestų pertvarkos plano taisyklių.

Aut. past.

Tai rodo palankų savivaldybės vadovų požiūrį, kai einama ne buldozerio principu naikinant ir uždarant, o siekiant priimti visiems palankiausius sprendimus, kokie tik įmanomi tokioje situacijoje.

„Demografiniai procesai yra negrįžtami, o mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti aukštą ugdymo lygį mūsų mokiniams.

Negalime aukoti mokinių ugdymo kokybės vardan miestelio bendruomenės išlaikymo. Nei jungtinės klasės, nei mažos mokyklos nepajėgios užtikrinti kokybiško ugdymo“, – kalbėjo ir tarybos narys Alvydas Ardavičius.

Ne naujiena, kad itin svarbiais klausimais opozicija nebalsuoja – taip nutiko ir šį kartą. Vis dėlto valdančiųjų ir neutralių tarybos narių balsų pakako, kad sprendimas būtų priimtas.

Kas pasikeis kartu su mokyklų tinklo pertvarka?

Be struktūrinių pokyčių mokyklų tinklo pertvarkoje dalyvaus:

  • Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija;
  • Kėdainių šviesioji gimnazija;
  • Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija;
  • Kėdainių „Ryto“ progimnazija;
  • Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija, Lančiūnavos skyrius;
  • Kėdainių r. Labūnavos pagrindinė mokykla, „Ąžuoliuko“ skyrius, Nociūnų skyrius, Pelėdnagių „Dobiliuko“ skyrius;
  • Kėdainių r. Vilainių mokykla-darželis „Obelėlė“ ir Aristavos skyrius;
  • Kėdainių r. Šėtos gimnazijos Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkcis centras;
  • Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos „Bitutės“ skyrius;
  • Kėdainių r. Akademijos gimnazijos Šlapaberžės ir „Kaštono“ skyriai.

Pokyčiai laukia:

  • Kėdainių r. Akademijos gimnazija: Dalyvauja Kėdainių r. Miegėnų pagrindinės mokyklos ir Dotnuvos pagrindinės mokyklos reorganizavimo procese. Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko skyriuje vykdoma stebėsena. Jei jungtinėje ikimokyklinio (priešmokyklinio) ugdymo grupėje lieka 4 ir mažiau vaikų, skyrius likviduojamas, vaikai nukreipiami į „Kaštono“ skyrių.
  • Kėdainių r. Josvainių gimnazija: vykdoma stebėsena iki 2025 metų. Stebėsena vykdoma ir Skaistgirių, Pernaravos skyriuose, jei iki 2025 metų jungtinėje ikimokyklinio (priešmokyklinio) ugdymo grupėje lieka 4 ir mažiau vaikų, skyriai bus likviduojami, vaikai  nukreipiami į Josvainių socialinį ir ugdymo centrą.
  • Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija: Vykdoma skyriaus – Pajiesliodaugiafunkcio centro struktūros pertvarka, kuriame nuo 2022-09-01 nutraukiamas pradinio ugdymo programos vykdymas. Meironiškių skyriuje vykdoma stebėsena, jei iki 2025 metų vaikų skaičius sumažės, vaikai bus nukreipiami į „Bitutės“ skyrių.
  • Kėdainių r. Šėtos gimnazija: Dalyvauja Kėdainių r. Truskavos pagrindinės mokyklos reorganizavimo procese. Taip pat vykdoma stebėsena iki 2025 metų.
  • Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras: Vykdoma struktūros pertvarka. Nuo 2022-09-01 nutraukiamas suaugusiųjų pradinio ugdymo programos vykdymas, jaunimo 9 klasė nesudaroma. Nuo 2023-09-01 jaunimo 9–10 klasės nesudaromos. Nutraukiamas jaunimo klasių pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies vykdymas.
  • Kėdainių r. Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla: vykdoma stebėsena.
  • Kėdainių „Spindulio“ mokykla: vykdoma stebėsena.

1 Komentaras

  • O tas visažinis vetinorius Tolnantas visur trigrašį kiša, proto , kaip ir nereikia, baksuoja už tamsų kaimą, i šneka atvirksčiai, žodžiu nebesigaudo situacijoje.Figaro ten, oas Byną, figaro ten pas Tryda.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video