Visos rajono mokyklos – išsaugomos

Eglė KUKTIENĖ

Kėdainiai patvirtino mokyklų tinklo pertvarkos planą. Pastarasis ministerijos vadinamas „protingai švelniu“, o krašto politikams – tiesiog atitinkantis niūroką realybę. Nepaisant to, kad planas parengtas vadovaujantis pačių švietimo įstaigų planais ir siūlymais, Vyriausybės nustatytos tvarkos pakeisti nepavyks. Laikinai sprendimai rasti – centrinės valdžios sprendimų užribyje likusios ugdymo įstaigos jungsis su didesnėmis gimnazijomis ir taps jų skyriais, tačiau kiek ilgai tokia sistema leis apeiti griežtus centrinės valdžios nurodymus? Panašu, kad sulaukus 2026 metų, jei nesikeis ministerijos reikalavimai, gali tekti keisti kai kurių kaimiškųjų gimnazijų statusą. Bet iki to laiko, tikėtina, dar bus daug pokyčių, todėl šią situaciją kol kas sunku ir prognozuoti.

Trumpa pertvarkos esmė

Vyriausybės patvirtintame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlytame mokyklų tinklo pertvarkos plane numatytos griežtos taisyklės, kurioms pasipriešinti jėgų neturės jokia savivaldybė.

Jau žinoma, kad Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvauja 54 savivaldybės iš 60. Nė viena jų negalėtų dalyvauti šioje programoje, jei neturėtų tinklo pertvarkos plano.

Tiesa, yra šiokių tokių nuolaidų pereinamuoju laikotarpiu. Jos taikomos kaimo vietovėse esančioms gimnazijoms.

„Mokyklų tinklo pertvarkos plane visi reikalavimai surašyti pamečiui. Pradedant 2022–2023 metais – šešeriems metams į priekį.

Yra nustatyti skaičiai, kiek mokinių kokiose klasėse mažiausiai turės būti. Vertinamas ir bendras visų moksleivių skaičius – jis turi būti ne mažiau kaip 60 mokinių visoje mokykloje.

Nuo šių metų rugsėjo pirmosios dienos gimnazijų klasėse turės būti mažiausiai 31 vaikas – kitaip tariant, bent dvi gimnazinės klasės.

Išimtys taikomos mokykloms, esančioms kaimo teritorijoje – ten gali būti mažiausiai 12 vaikų, – aiškino Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė. Tiesa, paaiškėjo, kad išimtys bus laikinos. – 2024–2025 metais minimalus vaikų skaičius bus jau 21, o nuo 2026 metų jokių išimčių nebelieka“.

Vadinasi, kad nuo 2026 metų net ir kaimo teritorijose esančios mokyklos turės turėti bent jau dvi gimnazines klases.

Miesto mokykloms jokių išimčių nebus taikoma ir jau nuo šių metų rugsėjo mėnesio jos turės turėti mažiausiai 31 gimnazistą.

Pagal Vyriausybės patvirtintą programą, jau nuo šio rudens 1–10 klasėse vienoje klasėje turės būti ne mažiau kaip 8 moksleiviai, gimnazinėse klasėse – ne mažiau kaip 12 vaikų.

Švelninti neplanuoja

Nepaisant to, kad savivaldybė ir Švietimo komitetas, paskatinti ir ugdymo įstaigų, kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją prašydami sušvelninti nuostatus, vis dėlto ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos direktorius Aidas Aldakauskas patikino, kad jokių nuostatų pokyčių daryti neplanuojama.

„Suprantu, kad sprendimas nėra iš lengvųjų. Jūsų savivaldybės tinklo pertvarkos planas nėra kritiškai radikalus, jis, sakyčiau, yra protingai švelnus.

Vyriausybės nutarimų keitimo, nuostatų švelninimo ar nukėlimo, neplanuojama.

Tinklo pertvarkos plano taisyklėse yra aiškus principas – jei klasės turės mažesnį mokinių skaičių, nei nustatyta, tokios klasės nebus finansuojamos, iš registrų šios klasės bus išbraukiamos“, – sakė ministerijos atstovas.

Jis krašto politikus mėgino raminti, kad pertvarka palies ne tokį jau didelį šalies gimnazijų skaičių.

„Gimnazijų visoje Lietuvoje yra 400, o kur dar apie 60 profesinio rengimo centrų, kurie taip pat ruošia vaikus pagal vidurinio ugdymo programas. Kitaip tariant, iš visų ugdymo įstaigų apie pusė vykdo vidurinio ugdymo programą.

Mūsų manymu ir supratimu, tinklas yra per tankus. Ir vis dėlto daugiausia, kiek gimnazijų pertvarka gali paliesti iki 2026 metų, yra iki šimto“, – kalbėjo A. Aldakauskas.

Jis pridūrė, kad, tarkime, Estijoje yra tik apie 40 gimnazijų, o tinklo siaurinimas Lietuvoje suteiktų mokiniams daugiau galimybių susidėlioti mokymo planus ir pasirenkamuosius dalykus pagal tai, kokie yra jų asmeniniai poreikiai.

Jaudinasi dėl kaimo

Kaip ir sakė ministerijos atstovas, iki 2026 metų bus paveikta apie 100 gimnazijų. O kas bus po 2026 metų?

Perspektyvos ir prognozės nėra pačios geriausios – ir tą supranta tiek politikai, tiek pačios ugdymo įstaigos.

Kėdainių rajono savivaldybėje esančios keturios kaimiškosios gimnazijos kol kas laikosi, tačiau laikina ramybė yra viskas, ką mokyklų tinklo pertvarka pajėgi joms pažadėti.

„Matome tik tiek, kad paslaugos tolsta nuo žmogaus, o kartais atrodo, kad žiūrima tik į ekonominį ir finansinį reikalo aspektą.

Kaimiškųjų gimnazijų netektis bus smūgis Kėdainiams“, – neslėpė vicemeras Paulius Aukštikalnis.

„Tai bus skaudūs pasikeitimai, ypatingai kaimo vietovėse. Kiek valdžių buvo, kiek tarybų – nei viena nepajėgė išspręsti kaimo ir miesto atskirties klausimo. Kaimas visada kaip koks antrarūšis, finansavimo jam skirti nereikia, infrastruktūra nebuvo tvarkoma“, – antrino ir Jonas Talmantas.

Aušrelė Kaminskienė tokius centrinės valdžios sprendimus ir planu pavadino „regionų naikinimo politika“.

Savivaldai surištos rankos

Apie tai, kad savivaldybės pačios priimti realių sprendimų ar pasipriešinti Vyriausybės sprendimams negali, buvo kalbėta jau nuo pat pirmųjų diskusijų mokyklų tinklo pertvarkos klausimu.

Centrinė valdžia nustatė skaičius ir pasakė, kad jei tokių mokinių skaičių nebus – nebus ir klasių finansavimo. O mokinių skaičius pasiekti kaimiškosiose teritorijose, ypatingai esant neigiamai demografijos kreivei – misija kone neįmanoma.

„Savivaldybėms suvaržytos galimybės pačioms išlaikyti nepilnas klases ir mokyklas. Vyriausybė investuoti į mažas mokyklas nenori. Ir visai nesvarbu, kad tose mokyklose dirba puikus kolektyvas, kad yra palankus požiūris tiek vietos bendruomenės, tiek švietimo bendruomenės, tiek geri rezultatai“, – kalbėjo valdančiosios frakcijos lyderė, Švietimo komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė.

„Savivalda eliminuota iš sprendimų. Ar mes balsuosim vienaip, ar kitaip, Vyriausybės sprendimo tai nepakeis.

Savivalda turi turėti galimybę prie klausimų prisidėti tiesiogiai. Atrodo, mes čia nieko nesuprantame vietoje būdami, Vilniuje tik visi specialistai viską žino ir supranta“, – nusivylimo neslėpė ir opozicinės frakcijos lyderis Saulius Grinkevičius.

Pritarė

„Svarstant tinklo pertvarkos planą turėjome tiek susirinkimų, kad visi, kas norėjo, galėjo informaciją išgirsti ir susitikimuose dalyvauti. Buvo kviesti visi tarybos nariai, visi pageidaujantys ir dalyvavo. Komitetas inicijavo pasitarimus savo iniciatyva, siekdamas išanalizuoti situaciją, kalbėjo su bendruomenėmis ir ugdymo įstaigomis.

Mokyklų tinklo pertvarkos planas suformuotas atsižvelgiant į priimtą Vyriausybės nutarimą. kuriuo nustatytos taisyklės ir kriterijai privalomi ir jų turime laikytis.

Mokyklos pateikė savo analizes, bendruomenių matymus, teikė siūlymus – planas pagal tai ir parengtas. Jis atitinka šiandieninę situaciją ir yra racionalus“, – kalbėjo N. Naujokienė.

Ji akcentavo, kad planu siekiama sudaryti mokykloms galimybę dirbti pagal pasirinktas programas kaip įmanoma ilgiau – pakeitus jų statusą ir tapus gimnazijos skyriumi.

Tai rodo palankų savivaldybės vadovų požiūrį, kai einama ne buldozerio principu naikinant ir uždarant, o siekiant priimti visiems palankiausius sprendimus, kokie tik įmanomi tokioje situacijoje.

„Demografiniai procesai yra negrįžtami, o mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti aukštą ugdymo lygį mūsų mokiniams.

Negalime aukoti mokinių ugdymo kokybės vardan miestelio bendruomenės išlaikymo. Nei jungtinės klasės, nei mažos mokyklos nepajėgios užtikrinti kokybiško ugdymo“, – kalbėjo ir tarybos narys Alvydas Ardavičius.

Ne naujiena, kad itin svarbiais klausimais opozicija nebalsuoja – taip nutiko ir šį kartą. Vis dėlto valdančiųjų ir neutralių tarybos narių balsų pakako, kad sprendimas būtų priimtas.