Viską, kas aktualu, verslas nori žinoti iš pirmų lūpų

 Viską, kas aktualu, verslas nori žinoti iš pirmų lūpų

Kėdainių profesinio rengimo centras ne pirmą kartą priima Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo narius./Organizatorių nuotr.

Apie kas mėnesį vykstantį Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo narių susirinkimą

Jorūnė LIUTKIENĖ

Kauno prekybos, pramonės amatų rūmų filialas Kėdainiuose kas mėnesį nariams atnaujina žinias, dėl to organizuojami susitikimai su įvairių sričių specialistais. Paskutinį kartą Kėdainių filialo nariai Profesinio rengimo centre draugiškai rinkosi dėl bedarbystės situacijos rajone, išgirsti, ką veikia jų kolegos, bei susipažinti su rajone besikuriančiais verslais, kitomis naujienomis.  „Visada norime būti įvykių centre, domimės naujienomis ir kolegų veiklomis. Geriausia, kai  dokumentus, pokyčius ir taikomą praktiką išaiškina specialistai ir savo sričių žinovai. Be to, iškyla klausimų, dėl kurių reikia pasitarti“, − sako Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo direktorė Ramunė Gustienė.

Nedarbas didelis

Susirinkime nedarbo situaciją verslininkams išsamiai pristatė Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė.

Ji kalbėjo apie tai, kaip keitėsi bedarbių skaičius rajone per paskutinius metus. 2019 metų gruodį Kėdainių rajono savivaldybėje buvo registruota 9,4% bedarbių. 2021 metų sausį jų skaičius buvo šoktelėjęs iki 19,3%.

Atšaukus karantino režimą, į darbus grįžo daugiau darbuotojų, todėl šiuo metu bedarbių skaičius sumažėjo iki 13,5% (2021 m. rugsėjo 1 d.).

Prognozuota, kad spalio 1 d. bus apie 12,0% rajone nedirbančių asmenų registruotų Užimtumo tarnyboje. Kauno apskrityje nedarbo lygis 2021 m. rugsėjo 1 d. 12,8%, o šalyje – 12,2%.

Iš 3 614 bedarbių registruotų (2021 m. rugsėjo 1 d.) Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriuje beveik 45% yra ilgalaikiai bedarbiai, kaimo gyventojai – 52% , o 35% neturi jokios kvalifikacijos.

Darbo rinkoje susidarė dviprasmiška situacija: Užimtumo tarnybos statistika skelbia, kad fiksuojamas nedarbo rekordas, tačiau darbdaviai skundžiasi, kad negali surasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų.

Aut. past.

Darbo rinka išsibalansavo

Darbo rinkoje susidarė dviprasmiška situacija: Užimtumo tarnybos statistika skelbia, kad fiksuojamas nedarbo rekordas, tačiau darbdaviai skundžiasi, kad negali surasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų.

Pasak Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų Kėdainių filialo tarybos pirmininko Egidijaus Žaltausko, dauguma darbdavių akivaizdžiai mato, kad žmonės mieliau renkasi pašalpas, o ne darbą.

„Ne kartą esu girdėjęs iš kolegų, kai pas darbdavį iš Užimtumo tarnybos atėjęs žmogus iš karto prašo tik parašyti atsisakymą įdarbinti, kad galėtų vėl grįžti į Užimtumo tarnybą dirbti „laisvo oro direktoriumi“ bei toliau gauti nedarbo draudimo išmoką“, − sako E. Žaltauskas.

Pagal vidutinį darbo užmokesčio dydį darbuotojui, Kėdainiai patenka į Lietuvos penketuką, tačiau kaip ir visada, išsakyta nuomonė, kad vidutinį rajono darbo užmokesčio dydį iškelia stambioji pramonė, o jos mieste nėra daug ir todėl bendri skaičiai neatspindi realios žmonių situacijos ir pragyvenimo lygio. 

,,Mes išgirdome ir Užimtumo tarnybos pastabą neva darbdavių siūlomas atlyginimas neatitinka ieškančių darbo žmonių lūkesčių, bet vis dėlto, mano manymu, darbdaviai taip pat turį lūkesčių į kvalifikuotą darbuotoją.

Valstybė turėtų racionaliau naudoti pinigus ir kurti programas darbo vietų steigimui, o ne „etatinių“ bedarbių finansavimui. Šalyje turėtų veikti gerai organizuota perkvalifikavimo ir švietimo sistema, kuri reaguotų į darbo rinkos ir darbdavių poreikius“, − tęsia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo tarybos pirmininkas bei Kėdainių krašto kredito unijos vadovas E. Žaltauskas.

Darbdaviai pastebi, kad šiuo metu sutrikusios ne tik paslaugų ir prekybos rinkos, išsikreipusi  ekonomika, bet ir darbo rinka.

,,Jau pusantrų metų trunkanti pandemijos „euforija“ iškraipė visas sritis. Pasirodo, kad pandeminiu laikotarpiu į bedarbių sąrašus pateko ir tie, kurie ne tik „pagerino“ bedarbystės statistiką, bet dar gavo ir bedarbio išmokas. Pagrindinė šios situacijos priežastis − valstybės skiriamos dotacijos“, − sako E. Žalkauskas. 

„Pagal LR galiojančius teisės aktus studentai gali turėti bedarbio statusą, jeigu registruojasi Užimtumo tarnyboje ir tai nėra susieta su pandemija“, − situaciją patikslino Užimtumo tarnybos atstovė Irena Petraitienė.

Darbdaviai pastebi, kad šiuo metu sutrikusios ne tik paslaugų ir prekybos rinkos, išsikreipusi  ekonomika, bet ir darbo rinka.

Aut. past.

Siūlo galimybę kartu spręsti bedarbystę

Kadangi daugėja bedarbių, turinčių vien tik pradinį išsilavinimą, problema tampa dar opesnė. Jiems nedaug ką galima ir pasiūlyti. Kėdainiuose situacija labai nepalanki dar ir dėl to, kad dėl patogios miesto geografinės padėties daug kvalifikuotų jaunų specialistų išvyksta dirbti į didžiuosius miestus. O geriau apmokamų laisvų darbo vietų, kurių skelbiamas atlyginimas yra didesnis už rajono vidutinį darbo užmokestį,  Užimtumo tarnyboje registruota tik 7%, tačiau į jas trūksta specialistų.

Su darbdaviais buvo kalbėta ir pasiūlyta įsitraukti į pameistrystės programoms ir profesinių rengimo centrų programose ir taip bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba, sprendžiant problemas kartu.

„Pameistrystės mokymo forma mūsų rajone iki šiol vis dar neįsibėgėja, todėl dar kartą priminėme apie tokią realią galimybę greitai pasamdyti ir vietoje apmokyti bei pasiruošti būsimą darbuotoją, taip spręsti įmonėse kvalifikuotų darbuotojų trūkumą“, − sako Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus vedėja I. Petraitienė.

Tam, kad pameistrystė būtų viena iš mokymo ir įdarbinimo formų turi dalyvauti kelios institucijos: Užimtumo tarnyba, darbdaviai ir Profesinio rengimo centrai.

Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas puikiai žino šią programą ir teigia, kad centras yra pasiruošęs ją taikyti. Tai jiems, kaip mokymo įstaigai, didelių sunkumų nesudaro, tačiau jo, kaip ilgametę patirtį turinčio vadovo, teigimu, įmonėms sunkiau pasinaudoti tokia galimybe.

„Įmonei riekia meistrus – gerus kvalifikuotus darbuotojus − atitraukti nuo darbo, nuo gamybos ir statyti prie pameistrio. Reikia išpildyti kitas specialias sąlygas. O be to, visi gyvename toje pačioje visuomenėje ir niekam nėra paslaptis, kad mokinimas neretai labai trūksta motyvacijos dirbti, o pati idėja puiki. Ją patvirtina ir užsienio šalių praktika. Gerai ši sistema veikia Vokietijoje. Ten išspręstas ir finansavimas“, − pasakoja D. Kačinskas.

Pameistrystė yra profesinio mokymo organizavimo forma.  Įgyvendinant šią priemonę pagal pameistrystės darbo sutartį mokinys įdarbinamas pameistriu įmonėje ir yra mokomas visų praktinių dalykų, o teorinis profesinis mokymas vyksta mokymo įstaigoje. Tam skiriama 30 procentų laiko, kitą dalį − 70 procentų laiko jis leidžia darbo vietoje ir ten, pas darbdavį, įgyja konkrečias praktines žinias.

Su darbdaviais buvo kalbėta ir pasiūlyta įsitraukti į pameistrystės programoms ir profesinių rengimo centrų programose ir taip bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba, sprendžiant problemas kartu.

Aut. past.

Susipažino su naujais verslais

Verslininkams prisistatė bendrovės „Programa statybai“ atstovai. Jie pademonstravo savo tokiu pačiu pavadinimu veikiančią internetinę platformą, kuri skirta statybų sektoriui. Ten daug naudingos informacijos ir profesionalams, ir besidomintiems. Joje gali rasti naudingų skelbimų ir partnerių.

Taip pat dalyvavo ir bendrovės „Autobleidas“, kuri savo klientų patogumui neseniai įsteigė padalinį ir Kėdainiuose, atstovai. Įmonė užsiima žemės ūkio, statybinės technikos ir laivų transportavimu. Įmonės paslaugomis galima naudotis ir modernia priemone − per sukurtą mobiliąją aplikaciją.

Aktualu – teisingai tvarkomi dokumentai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja, jau metus laikinai einanti ir Kėdainių skyriaus vedėjo pareigas, Jurgita Arbočienė verslininkams išsamiai pristatė naujausius pakeitimus ir dabar įmonėms galiojančią tvarką dėl skiepytų ir testuojamų darbuotojų.

Dar kartą buvo priminta, kokių gi dokumentų ar pažymų reikia prašyti iš darbuotojų, kaip tiksliai ir teisingai sudaryti vakcinuotų ir periodiškai besitikrinančių darbuotojų sąrašus. Tokius sąrašus darbdavys turi pateikti tik kontroliuojančioms institucijoms jų prašymu.

Darbuotojai privalo tikrintis dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos testuodamiesi, jei jie neturi reikiamo skiepo. Už tai iki šiol už testus apmoka valstybė.  

J. Arbočienė taip pat supažindino su pandemine situacija rajone, Lietuvoje ir ES šalyse. Pagal COVID-19 susirgimų skaičių, 36-ąją šių metų savaitę, geriausiai atrodė kaimyninė Lenkija bei Vengrija. Mes gi pagal susirgimų skaičių esame 4 vietoje po pirmaujančių Slovėnijos, Airijos ir Estijos. Kėdainių rajone per paskutines 7 dienas, kai buvo pristatomi duomenys, susirgimų buvo padaugėję  6 %.

Aktualu ūkininkams

Kadangi rajone daug ūkininkų ir ūkių, jiems valdant pandemiją iškyla klausimų dėl darbuotojams ūkiuose taikomų tvarkų ir taisyklių. Į vieną iš jų buvo gautas atsakymas.

Kadangi kiekvienu atveju reikia žiūrėti labai konkrečiai, tai, pavyzdžiui, buvo išaiškinta, kad melžimo funkcijas vykdantys asmenys, pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių 2 redakciją priskiriami – Pieninių galvijų auginimui (žalio karvės ar buivolės pieno gavyba), o ne pieno perdirbimo klasei.

Ši veikla nėra įtraukta į LR vyriausybės nutarimą, kuriame vardinami darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti pasitikrinusiems ar periodiškai besitikrinantiems ar neserga užkrečiamąja liga, todėl jiems periodiškai testuotis dėl COVID-19 ir nereikia.

Dėl iškilusių klausimų, neaiškumų ir interpretacijų valdant pandemiją darbdaviams rekomenduojama kreiptis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą arba pagal kompetenciją maisto ir ne maisto saugą kontroliuojančias institucijas.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo susirinkimai vyksta kiekvieną mėnesį. Juose pateikiama aktuali informacija, dalyvauja specialistai ir savo sričių profesionalai iš  valstybės institucijų ir organizacijų bei įvairių verslininkai. 

Baigėsi paramos priemonės

Iki vasaros pabaigos galiojusios paramos priemonės darbdaviams, savarankiškai dirbantiems ir bedarbiams bei pandemijos metu netekusiems darbo, Užimtumo tarnyboje baigėsi. Nuo 2020 m. kovo iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. prastovų išmokomis pasinaudojo 233 Kėdainių rajono savivaldybės darbdaviai, 2720 darbuotojų buvo prastovose, kompensuota 2,5 mln. Eur subsidijų už darbuotojų prastovas. Subsidijomis darbo užmokesčiui po prastovų ar nukentėjusiems dėl pandemijos pasinaudojo 273 darbdaviai, jiems kompensuota 4,3 mln. Eur už 2 167 darbuotojus.

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje baigtos administruoti pandemijos priemonės verslui, savarankiškai dirbantiems ir bedarbiams. Darbdaviams ir klientams teikiamos įprastos remiamojo įdarbinimo (įdarbinimo subsidijuot, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo), paramos mokymuisi, darbo vietų steigimo, teritorinio judumo paramos priemonės, teikiamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos. Nedarbo socialinio draudimo išmokas moka SODRA. Jos mokamos tiems, kurie iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje per pastaruosius 30 mėnesių, dirbo ne mažiau kaip 12 mėnesių.  

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video