Verta perskaityti: Knygos gimimas. Kaip užrašytas žodis tapo amžinas
Rūta ŠVEDIENĖ
Šią storą knygą (beveik 500 psl.), apimančią 3000 metų istorinių įvykių, nulėmusių tai, kad užrašytas žodis tapo amžinas, nėra lengva skaityti. Joje gausu istorinių faktų. Stebina autorės žinių gausa. Visgi tai yra pagaviai parašyta knyga apie skaitymą, literatūros istoriją, apie rašytinio žodžio istoriją. Knyga Ispanijoje pasirodė prieš porą metų, tapo bestseleriu, jau yra jos net 40 leidimų, o autorė Irene Vallejo pelnė ne vieną apdovanojimą.
Knyga turi dvi dalis. Joje kalbama apie antikinę Graikiją ir Romą. Pasakojimo šerdis – antikinio pasaulio simbolis – Aleksandrijos biblioteka. Pasakodama apie senovės graikų pasaulį ir Aleksandrijos miestą, senovės Romą, autorė stengiasi atsakyti į šiuos klausimus: kada atsirado raštas ir knygos, kokia buvo pirmoji knyga, kada atsirado mums įprasta knygos forma, koks apskritai buvo pirmasis Rytų ir Vakarų literatūros žodis, kas pirmasis ėmėsi kataloguoti knygas, kodėl vienos knygos tampa klasika, o kitos ne, kaip susikūrė pirmasis bendras visiems europiečiams pasakojimas.
Autorė sako, kad knyga kaip ratas ar šaukštas yra vienas seniausių žmonijos išradimų, jis yra tobulas, todėl mažai keičiasi, jis yra amžinas. Autorė kalba ne tik apie knygos formą, bet ir apie turinį. Knygoje daug vietos užima pasakojimas apie bibliotekas ir netgi bibliotekininkes.
Autorė, pasakodama apie antikinę literatūrą, kartu veda paraleles ir su dabartimi. Ji ne tik pasakoja apie istoriją, bet ir atskleidžia, kaip apskritai sluoksniuojasi mūsų kultūra. Taigi, šio šedevro puslapiuose kuriama meilės knygoms ir skaitymui atmosfera. Tai pasakojimas apie knygų gamybą, apie skirtingus jų tipus, kuriuos išbandėme per beveik trisdešimt amžių, – knygas iš dūmų, akmens, molio, viksvuolių, šilko, odos, medžio, o drauge ir apie naujausias – iš plastiko ir šviesos. Tai kelionė po įstabaus objekto – knygos – gyvenimą, kurį išradome tam, kad žodžiai galėtų keliauti erdve ir laiku.
Drauge tai – kelionių knyga. Maršrutas išsilaipinant Aleksandro mūšių laukuose ir Papirusų viloje veržiantis Vezuvijui, Kleopatros rūmuose ir Hipatijos nužudymo vietoje, pirmuosiuose mums žinomuose knygynuose ir perrašinėtojų dirbtuvėse, prie laužų, kur degė uždrausti kodeksai, gulaguose, Sarajevo bibliotekoje ir požeminiame Oksfordo labirinte 2000-aisiais.
„Knygos istorija“ – siūlas, jungiantis klasikus su svaiginančiu šiuolaikiniu pasauliu, susiedamas juos su dabar aktualiais ginčais: pasakojimas apie Aristofaną ir teismo procesus prieš komikus, Sapfo ir moterų literatūros balsą, Titą Livijų ir gerbėjų fenomeną, Seneką ir post-tiesą… Skaityti – tai klausytis žodžiais paverstos muzikos. Tai artumas, o drauge ir keistumas. Kartais tai – kalbėti su mirusiaisiais, kad pasijaustume gyvi. Tai nejudri kelionė. Kasdienis stebuklas. Knygos nuramina ir padovanoja mums tolius. Šiandien vertiname (galbūt labiau, nei bet kada) vaidmenį, kurį jos atlieka mūsų audros ir nerimo purtomuose gyvenimuose.
Knygą išleido leidykla „Alma Littera“, iš ispanų kalbos vertė Dovilė Kuzminskaitė.
