Verta perskaityti: „Katarinos kodas“ – geras detektyvas!
Rūta Švedienė
Nesu detektyvų mėgėja, bet kartais jie neblogai, ypač kai nori pailsėti, atitrūkti ir pajusti tą jausmą, kai skaitai skaitai ir dar nori toliau versti versti knygos lapus. Perskaičiau per vieną savaitgalio dieną, sunku buvo atsitraukti, o tada ėmiausi dar to paties autoriaus poros knygų, o paskui dar kito autoriaus detektyvo, paskui dar kito. Taip, detektyvai visai neblogas dalykas.
Viljamas Vistingas jau 24 metus iš eilės spalio 10 dieną iš spintos ištraukia ramybės neduodančios bylos dokumentus. Katarina Haugen dingo be žinios, palikusi sukrautą lagaminą, nepradėtus valgyti pusryčius ir užkoduotą žinutę, kurios niekam nepavyko iššifruoti. Tą dieną Vistingas kasmet aplanko Katarinos vyrą Martiną jausdamas kaltę dėl taip ir neišaiškintos bylos.
O štai Nacionalinio kriminalinės policijos biuro tyrėjas Adrianas Stileris grįžta prie kitos 9-ajame dešimtmetyje dingusios merginos bylos. Pasitelkęs naujausius DNR tyrimo metodus, jis žino galįs įrodyti, kad prie nusikaltimo prisidėjo Martinas Haugenas. Tik jam vis dar trūksta kelių detalių, ir joms išgauti Stileris nusprendžia pasinaudoti Vistingo ir Haugeno draugyste.
Prasideda klastingas katės ir pelės žaidimas, kurio baigties niekas negalėtų nuspėti. Patyręs detektyvas Viljamas Vistingas skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Medžiokliniai šunys“, „Uždaryta žiemai“, „Urvinis žmogus“, „Aklas spėjimas“.
Kriminalinį romaną „Katarinos kodas“ išleido leidykla „Baltos lankos“, iš norvegų kalbos vertė Giedrė Rakauskaitė.
Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, g. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi, savo unikalią patirtį pasitelkia romanuose.
Rašytojas yra gavęs gausybę literatūrinių apdovanojimų: „Riverton“, „Stiklinio rakto“, taip pat prestižinę premiją „The Martin Beck“, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija.
