Vėl neribotam laikui uždaroma „Lifosa“ (PAPILDYTA)

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Vos rugpjūčio pradžioje pradėjusi darbą, vėl uždaroma trąšų gamykla „Lifosa“. Kaip praneša įmonės administracija uždarymo data – rugsėjo 13–15 d. „Gamtinių dujų kainos staigus ir ženklus augimas, dėl kurios per pastaruosius kelis mėnesius net kelis kartus išaugo amoniako įsigijimo kaina lėmė, kad bendrovė ir vėl priversta stabdyti gamybą ilgesniam laikotarpiui dėl vienos iš pagrindinių žaliavų – amoniako – trūkumo. Laipsniško sustojimo data – rugsėjo 13–15 diena, priklausomai nuo amoniako perdirbimo iki leistino saugaus kiekio saugyklose, – komentavo „Lifosos“ atstovas spaudai Nauris Vilkevičius. – Bendrovės vadovybė kartu su valstybės institucijomis, įmonės valdyba bei laikinuoju administratoriumi ir toliau vykdys produkcijos pardavimus, ieškos būdų apsirūpinti ir sukaupti būtiniausias žaliavas bei apyvartines lėšas.

Tiek veikiančių, tiek laikinai sustabdytų įrenginių priežiūrai bei saugumo užtikrinimui ir toliau išliks darbuotojų poreikis. Įmonėje planuojami ir remonto darbai, kad būtume visiškai pasiruošę sklandžiam gamybos atnaujinimui ateityje.“

Trukdo sklandžiai dirbti

Dar vakar pirmoje dienos pusėje laikinojo administratoriaus atstovas Rimvydas Vaštakas teigė jokios informacijos apie tai neturintis, o gamyklos administracija, jo žiniomis, daro viską, kad vėl nenutiktų blogiausias scenarijus.

Tuo metu buvęs ilgametis „Lifosos“ vadovas Jonas Dastikas galimybe stabdyti „Lifosos“ veiklą nė kiek nesistebėjo ir teigė jau anksčiau prognozavęs tokį gamyklos likimą bei apgailestavo, kad, pasak jo, naujai paskirtas laikinasis administratorius Rimvydas Vaštakas, kaip ir prieš tai buvęs Egidijus Kaselis, kaišioja pagalius į ratus ir neleidžia sklandžiai gamyklai dirbti.

„Kiek aš girdžiu, jis pradėjo labai trukdyti dirbti. Jis sugalvoja tokių dalykų, panašiai kaip toje pasakoje, kur liepiama mergaitei kurpes sunešioti.

Pavyzdžiui, jei žemdirbys nori nusipirkti trąšų, prašo jo, kad pristatytų pažymas iš notaro ir Registrų centro. Žemdirbiai tada spjauna ir nebeperka.

Arba buvo sutarusi gamykla su Brazilijos įmone parduoti jai trąšų už maždaug 35 mln. dolerių. Pastarajai reikėjo pristatyti krūvą pažymų, akcininkų sąrašą, tai ne kiekviena įmonė pateikia tiek dokumentų, geriau išvis neperka trąšų, – pasipiktinimo neslėpė J. Dastikas. – Pavyzdžiui, „Lifosa“ nuomoja 5 automobilius iš kompanijos „Automotive Trade Center“. O laikinasis administratorius užsimanė, kad įmonė pateiktų jos akcininkų sąrašą. Didelei mūsų nuostabai, ji pateikė 400 akcininkų sąrašą!

Paskui dar sugalvoja, kad reikia išversti iš prancūzų kalbos dokumentus.

Man atrodo, kad jis neturi jokios atsakomybės prieš gamyklos darbuotojus, išsidirbinėja tik ir viskas.“

Apsilankęs gamykloje buvęs vadovas teigė pamatęs, kad tiek komercijos direktorius, kuris užsiima pardavimais, tiek ir laikinoji direktorė yra pervargę.

„Dabar sustabdys gamyklą ir neaišku, kada vėl ją paleis. Be reikalo leido jai pradėti darbus. Geriau būtų paleidę, kai bus šalta, tai nors porą mėnesių šiltai būtų visi pasėdėję, ir miestas taip pat, – kiek ironizavo J. Dastikas. – O dabar, kai „Lifosa“ nebešildys Kėdainių, AB „Panevėžio energijai“ reikės papildomai pirkti 15 mln. kubinių metrų dujų, nes visada buvo dvi miesto šildymo alternatyvos: arba „Lifosa“, arba dujos. O dabar nežinau, kaip AB „Panevėžio energija“ šildys.“

Kol nenuims sankcijų, darbo nebus

Buvęs ilgametis gamyklos vadovas neslėpė, kad jau pradeda trūkti pinigų medžiagoms, atsarginėms dalims. Situacija panašiai rutuliojasi kaip ir su prieš tai buvusiu administratoriumi.

„Kol nenuims sankcijų, darbo nebus“, – rėžė J. Dastikas.

Tačiau, jis sutinka, gali būti, kad jos nebus panaikintos tol, kol vyksta karas. Vis tik šiokių tokių prošvaisčių galima įžvelgti ir tikėtis, jog sankcijos bus panaikintos anksčiau.

Kaip savo interneto svetainėje dar rugpjūčio pradžioje skelbė „EuroChem Group“, kuriai priklauso ir „Lifosa“, Jungtinių Amerikos Valstijų iždo departamentas pripažino „EuroChem Group“ kaip pirmaujančios pasaulinės trąšų gamintojos ir svarbiausios pasaulio maisto tiekimo grandies dalyvės teisę toliau veikti be apribojimų.

Šveicarijoje įsikūrusi „EuroChem Group“ pagal apimtį yra viena iš penkių didžiausių augalų maistinių medžiagų gamintojų pasaulyje.

„Tūkstančiai ūkininkų visame pasaulyje priklauso nuo mūsų, kad laiku aprūpintume juos maistinėmis medžiagomis, kurių reikia, kad iš savo žemės jie gautų kuo daugiau naudos, kad galėtų išmaitinti savo bendruomenes, – sakė „EuroChem“ vykdomasis pirmininkas Samir Brikho. – Labai svarbu, kad su visomis savo sandorio šalimis galėtume dirbti be trinties, nes siekiame padėti augintojams maksimaliai padidinti derlių.“

Vietos valdžios institucijų problema?

Vis dėlto, nors ES, Jungtinės Tautos ir JAV paskelbė, kad maisto saugumas artėjančios maisto krizės akivaizdoje turi būti garantuotas, realybė išlieka tokia, kad daugelis trąšų įmonių, įskaitant „EuroChem“, ir toliau susiduria su kasdieniais veiklos sunkumais, kuriuos sukelia sandorio šalių baimė pažeisti paskirtiems asmenims skirtas sankcijas, net jei jie neturi įmonės nuosavybės ar jos nekontroliuoja.

Kaip skelbia „EuroChem“, nepaisant patvirtinto „EuroChem“ pašalinimo iš sankcijų sąrašų, tam tikruose regionuose, ypač Europos Sąjungoje, išlieka didelių kliūčių verslui, kur ribojama trąšų gamyba, o vietos valdžios institucijos mažai deda pastangų, kad sušvelnintų dirbtinius, pačių nustatytus apribojimus, prieštaraujančius nurodytiems aprūpinimo maistu tikslams.

Sprendimas nustebino

Tuo metu „Lifosos“ laikinojo administratoriaus atstovas sako, kad sprendimas vėl stabdyti gamyklos veiklą nustebino, nes rugpjūtį įmonė dirbo pelningai. Rimvydas Vaštakas teigia, jog su įmonės vadovybe bandoma tartis ir nestabdyti gamyklos.

„Trečiadienį po pietų gavome oficialų įmonės administracijos raštą, kad įmonė planuoja stabdyti veiklą rugsėjo mėnesio viduryje. Yra tam tikri komentarai dėl energijos kainų augimo, „Achemos“ įmonės didelė problema su amoniako gavimu ir amoniako kainomis, bet bandome šiuo metu kalbėti, išsiaiškinti tikrąsias priežastis ir pasistengti padaryti, kad įmonei nereikėtų sustoti“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Vaštakas.

„Gamybinė veikla, kuri vyko rugpjūčio mėnesį, buvo pelninga, tai mane irgi truputį stebina, bet mūsų kaip administratoriaus įgaliojimai yra riboti, bandysime susirinkti daugiau informacijos“, – pridūrė jis.

R. Vaštako teigimu, įmonė nurodė, kad gamyba galėtų būti stabdoma rugsėjo 13-15 dienomis, tačiau kuriam laikui, neaišku. Jis taip pat teigė neturintis informacijos apie darbuotojų situaciją.

Administratoriaus atstovas situaciją ketina aptarti su įmonės vadove Regvita Ivanoviene.

Šįryt „Rinkos aikštei“ duotame interviu R. Vaštakas bandė paneigti visus J. Dastiko kaltinimus dėl trukdymo sklandžiai dirbti ir plačiau papasakojo apie dabartinę „Lifosos“ situaciją.

– Ką Jūs galėtumėte atsakyti į kiek anksčiau minėtus buvusio ilgamečio „Lifosos“ vadovo Jono Dastiko komentarus?

– Keistoki komentarai. Ponas Dastikas nedirba šiuo metu įmonėje, iš kur jis ima šitą informaciją, tikrai nežinau. Mano supratimu, tai yra gandų lygis.

Antras dalykas – mūsų, kaip administratoriaus veikla susideda iš dviejų dalių: yra patvirtinti finansų ministrės įsakymai ir mes privalome užtikrinti, kad būtų laikomasi sankcijų įstatymo ir kad naudos iš įmonės veiklos negalėtų gauti su sankcijomis susiję asmenys. Tai reiškia, kad įmonė turi paruošti ir pateikti mums duomenis iki fizinio asmens naudos gavėjo.

Kai mes gauname tokius duomenis, iš karto tvirtiname ir pirkėją, ir pardavėją. Taigi, dokumentų parengimas yra įmonės administracijos užduotis ir, jeigu ji tinkamai ją vykdo, mes iš karto tvirtiname bet kurį pirkėją.

Antra finansų ministrės įsakyme numatyta užduotis, kad sprendimai, kurie priimami įmonėje ir kurie turi būti derinami su administratoriumi, turi būti ekonomiškai naudingi įmonei.

Taigi, mes laikomės šitų dviejų, vadinkime, taisyklių ir stengiamės reaguoti maksimaliai greitai į pateiktus kreipimusis dėl pritarimo atsakydami, kada įvykdomos visos sankcijos.

Mes savo užduotis vykdome, administracija dirba, mano supratimu, čia problemų nėra ir iš administracijos mes kažkokių priekaištų iki šiandien nesame gavę.

– „EuroChem“, kuriai priklauso „Lifosa“, teigia, yra panaikinta iš sankcionuotų įmonių sąrašų. Jūs užsiminėte, kad Jūsų užduotis prižiūrėti, kad būtų laikomasi sankcijų. Ar tiesa, kad tų sankcijų jau kaip ir nebėra?

– Visiška netiesa. Iki šiol mes negavome nei vieno dokumento, kad „EuroChem“ netaikomos sankcijos, t.y. būtent su „EuroChem“ susijusiems asmenims. Kalbama apie Andrejaus Melničenko šeimą, t.y. vyrą ir žmoną, jiems sankcijos nėra nuimtos. O jeigu jiems nėra nuimtos sankcijos, tai nėra jos nuimtos ir visoms su jais susijusioms įmonėms taip pat ir „Lifosai“ bei „EuroChem“. Jokių dokumentinių patvirtinimų nesu gavęs.

Galiu pasakyti, kad šiam momentui tai yra galiojantis ir neatšauktas dalykas. Jeigu būtų atšauktas, reaguotų Finansų ministerija, Finansinių nusikaltimų tarnyba ir iš karto būtų nebereikalingas administratorius „Lifosai“.

– Teigiama, kad finansinė „Lifosos“ situacija taip pat nėra labai gera.

– Taip, iš tiesų. Ji nebuvo gera jau nuo pat pradžių, t.y. nuo tada, kai buvo paskirtas laikinasis administratorius. Todėl mes ir anksčiau prašėme, ir dabar prašome administracijos labai atsargiai naudoti pinigus, laikytis finansinės drausmės, kad pinigų neleistų, kur nereikia ir kad būtų galima juos naudoti pagrindinėms įmonės užduotims. Bet, aišku, mes galime tik paprašyti, o negalime pareikalauti, nes neturime tokio įgaliojimo.

– Bet, jei nepavyksta ar nepavyks realizuoti produkcijos, ar užteks tų pinigų tolimesnei įmonės veiklai – medžiagoms, detalėms, pagaliau – žmonių išlaikymui?

– Visaip gali būti. Jeigu matysime, kad yra krizė, kalbėsime ir su Finansų ministerija, su kitomis institucijomis. Galvosime, ką daryti. Pagrindinis klausimas šiandien – ar įmonė sustos, ar ne.

Gali būti, kad įmonės administracija planuoja įmonės stabdymą. Mes, kaip administratoriai, šiuo atveju nieko negalime padaryti.

Mes galime tik patikrinti jų sprendimus, pažiūrėti, ar jie neprieštarauja sankcijoms ir ekonominiam įmonės naudingumui. O įmonė dirba taip kaip jai atrodo teisinga.

Dar kalbant apie trukdymus, tegul ponas Dastikas atvažiuoja pas mane, parodysime jam visus dokumentus. Reikalavimai yra tokie, kad turime patikrinti kiekvieną tiekėją ir pirkėją iki fizinio asmens. Kai tik įmonė pateikia duomenis, juo labiau kad ir įmonė pati prieš pateikdama mums turi patikrinti, paruošti visus dokumentus.

Dar vienas dalykas dėl pardavimo ūkininkams. Man toks pasakymas yra juokingas. Kadangi įmonė yra didelė, apyvartos ir gamybos apimtys didelės ir įmonė niekada neturėjo savo parduotuvės, kioskelio ar panašiai, ji parduoda ne mažiau kaip 100 tonų. Ji neturi netgi pakavimo įrangos pakuoti mažais kiekiais. Lietuvos ūkininkams buvo pateiktas pasiūlymas, kooperuotis ir pirkti didesniais kiekiais, tada galės parduoti. Bet dabar jau yra linkę parduoti ir mažesniais kiekiais tiek, kiek gali supakuoti. Tačiau kad galėtų parduoti 3, 5 ar 10 kg tokios galimybės nėra, nes tam reikėtų papildomų investicijų.

Jei tik Lietuvos ūkininkai nori, tegul perka. Tegul skambina ponui Linui Kierui ir iš karto susitars. Nei vienam niekada nesame trukdę. Netgi esame papriekaištavę šiek tiek, kodėl neparduoda ūkininkams mažesniais kiekiais, gal galima būtų sudaryti tokias galimybes.

– Galbūt daugelis pirkėjų išsigąsta, kad reikia pateikti labai daug įvairių dokumentų?

– Nereikia. Lietuviškom kompanijom išvis labai lengva: yra vienos lentelės užpildymas, direktoriaus patvirtinimas ir Registrų centro išvada, kas yra galutinis naudos gavėjas to ūkininko veikloje. Labai greitai klausimas išsisprendžia.

Reikia suprasti vieną dalyką: administratorius yra tam, kad sankcionuota įmonė galėtų veikti, darbuotojai galėtų dirbti, gauti atlyginimus.

– Jūsų nuomone, įmanoma įmonės sklandi veikla tol, kol ji bus sankcionuota ir nebus panaikintos sankcijos?

– Labai sklandi veikla tikrai nebus. Dėl labai paprastų priežasčių – „Lifosos“, kaip sankcionuotos įmonės, nenori pripažinti kai kurie tiekėjai ne tik Europoje, bet net ir Afrikos šalyse, JAV, nes ji visame pasaulyje yra vertinama kaip sankcionuota. Kai kurie tiekėjai nenori tiekti medžiagų, kai kurie nenori pirkti produkcijos. Dėl to stengiamasi skleisti informaciją, kad įmonė yra sankcionuota, bet jai suteikta galimybė veikti paskiriant administratorių.

Net ir pasaulinio lygio bankai gali blokuoti lėšų judėjimą. Todėl bandoma ir siekiama dirbti taip, kad visi būtų informuoti.

Mes esame pagalbininkai, kurie leidžia įmonei dirbti. Finansų ministerija yra ta institucija, kuri suteikia įmonei teisę dirbti, mokėti pinigus, tik reikia laikytis įstatymų.

O įmonė, kadangi nuo senų laikų yra įpratusi, dirbti taip, kad pardavinėdavo kam nori, kiek nori, tiksliau – netiesiogiai, o per „EuroChem“ pardavinėdavo, o dabar reikia pardavinėti tiesiogiai, todėl ir nėra taip paprasta.

– O jeigu vis tik būtų gamykla uždaryta, kuriam laikui tai galėtų būti?

– Jeigu atsitiktų taip, kad įmonė sustotų, būtų imamasi veiksmų, kad vėl galėtų veikti. Manau, kad dabar gali būti bangavimas ir jis vyks kurį laiką, kol stabilizuosis situacija.

– O ji kada galėtų stabilizuotis?

– Mano supratimu, ji stabilizuotųsi pačiai įmonei jau susikūrus pakankamą kiekį pirkėjų ir tiekėjų – tai labai galėtų padėti.

Kitas dalykas – energetikos krizė, t.y. dujų ir elektros kainų stabilizavimasis. Paprastai, kad ir kokia bebūtų dujų ir elektros kaina, ji tik kurį laiką labai smarkiai veikia ekonomiką, nes visa ekonomika bando prisitaikyti, t.y. išauga trąšų kainos, paskirstymo sistema. Tiesiog turi susibalansuoti situacija visoje Europoje. Kalbu apie ekonomines tendencijas. Jei pažiūrėtume į kitas Europos trąšų gamintojas, daug kam labai sunku ir labai nemažai įmonių stoja.

– Kaip Jūs manote, ar negali išsipildyti pats blogiausias scenarijus – kad gamykla būtų uždaryta visam laikui?

– Nemanau, kad taip atsitiks. Gamyba gali pristoti ir vėl startuoti, bet kad visai sustotų, įranga stovėtų ir žmonės nebeitų į darbą, nemanau.

Yra prigaminta nemažai produkcijos sandėliuose, deramasi dėl įvairių žaliavų tiekimo variantų. Šiandien, manau, kad gal net ir Europos Komisija imsis veiksmų, kad taip neatsitiktų, nes visoje ES yra šiokia tokia bėda.

– Žodžiu, prošvaisčių dėl „Lifosos“ veiklos yra, nėra vien tik viskas juodomis spalvomis nutapyta?

– Ne, tikrai nėra viskas tik juoda.

PAPILDYTA

Finansų ministerija atsakomybę verčia pačiai „Lifosai“

Laikinąjį administratorių „Lifosai“ paskyrusi Finansų ministerija atsakomybės kratosi ir teigia:

„Pabrėžiame, kad AB „Lifosa“ organų: visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ir vadovo kompetencija išliko nepakitusi ir neapribota. Laikinajam administratoriui buvo pavesta išankstinės sandorių kontrolės funkcija, tad visiems AB „Lifosa“ sandoriams turi būti gautas išankstinis laikinojo administratoriaus pritarimas. Taigi ne valstybė ir ne laikinasis administratorius, o būtent „EuroChem Group AG“ paskirti valdymo organai priima sprendimus dėl AB „Lifosa“ veiklos vykdymo ir jos tęstinumo klausimų. Valstybė į šiuos klausimus nesikiša ir jų nereguliuoja. 

 Ministerijai yra žinomi AB „Lifosa“ ketinimai stabdyti veiklą dėl gamtinių dujų kainos ženklaus išaugimo bei tiesiogiai su tuo susijusio amoniako įsigijimo kainos augimo. Tikimės, kad pagrindiniam amoniako tiekėjui AB „Achema“ sustabdžius veiklą, AB „Lifosa“ greitu metu pavyks rasti alternatyvius amoniako tiekimo šaltinius ir sėkmingai atnaujinti veiklą.“

Paklausus, ar tiesa, kad vienintelei AB „Lifosa“ akcininkei „Eurochem Group AG“ kitose šalyse nėra taikomos sankcijos ir ji, pačios įmonės teigimu, yra pašalinta iš sankcionuojamų įmonių sąrašų, gautas toks atsakymas: „Finansų ministerijos duomenimis, šių subjektų įtraukimas į sankcionuotų asmenų sąrašus yra apskųstas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.“