Valstybės garantuojama teisinė pagalba – kas tai?
Kiekvienas iš mūsų galime susidurti su įvairiomis teisinėmis problemomis. Jus neteisėtai atleido iš darbo ar laiku nesumokėjo darbo užmokesčio? Pavėlavote kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo? Norite išspręsti klausimą dėl vaikų išlaikymo? Tačiau ką daryti, jei neturite teisinių žinių, nežinote kaip išspręsti kilusias teisines problemas, o kreiptis į privatų advokatą nėra jokios finansinės galimybės. Tokiu atveju, rekomenduojama pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tikslas – užtikrinti valstybės paramos įgyvendinimą žmonėms, negalintiems realizuoti savo teisių į teisminę gynybą dėl socialinės padėties. Kiekvienam asmeniui siekiama sudaryti galimybę lygiai ir vienodai siekti teisingumo baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose. Būtent valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba suteikia galimybę mažiau pasiturintiems žmonėms siekti teisingumo ir lygiateisiškumo procese.
[quote author=“Aut. past.“]Pirminė teisinė pagalba yra teikiama asmenims savivaldybėse pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.[/quote]
Kas gi yra antrinė teisinė pagalba? Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas kliento interesams teisme. Antrinė teisinė pagalba apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima ir vykdymo proceso išlaidų apmokėjimą.
Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantys asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir jos teritorinius padalinius, veikiančius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje (toliau – Tarnyba). Prieš kreipiantis į įstaigą dėl antrinės teisinės pagalbos, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, bei pagalbą užpildant prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Pirminė teisinė pagalba yra teikiama asmenims savivaldybėse pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Antrinės teisės pagalbos teikimo sąlygos
Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka nėra sudėtinga. Asmenys, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, įstaigai turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo reikalavimą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Dokumentai, įrodantys asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą, gali būti metinė gyventojo pajamų ir turto deklaracija, pažyma apie gaunamas pajamas ir pan.
Tarnyba, gavusi asmens, pageidaujančio gauti antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, atlieka procedūrą, t. y. pirmiausia įvertina asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą. Pavyzdžiui, asmuo Tarnybai pateikia gyventojo pajamų ir turto deklaraciją. Tokiu atveju, Tarnyba turi įvertinti, ar asmens turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.
[quote author=“Aut. past.“]Šiuo metu nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 4306,80 Eur per metus, o gaunantys iki 6460,20 Eur per metus turi patys apmokėti pusę teisinės pagalbos išlaidų.[/quote]
Šiuo metu nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 4306,80 Eur per metus, o gaunantys iki 6460,20 Eur per metus turi patys apmokėti pusę teisinės pagalbos išlaidų. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pavyzdžiui, turintiems vieną išlaikytinį 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 5921,85 Eur, o 50 proc. išlaidų apmokama, jei pajamos neviršija 8830,05 Eur. Turto vertės normatyvas apskaičiuojamas pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir turimą turtą.
Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai asmenys, kuriems teisės aktų numatytais atvejais baudžiamojoje byloje yra privalomas gynėjo dalyvavimas; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose; asmenys, išlaikomi stacionariose globos įstaigose; asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialių poreikių lygis bei šių asmenų globėjai (rūpintojai), asmenys, turintys pranešėjo statusą ir kitais teisės aktuose numatytais atvejais.
Pagalba tik esant asmens teisių pažeidimui
Ne visais atvejais asmenims suteikiama antrinė teisinė pagalba. Tarnyba turi teisę ir pareigą patikrinti ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, ar atstovavimas byloje yra perspektyvus, ar nėra kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tokia Tarnybos pareiga numatyta tam, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba bei užtikrinamas teisinės pagalbos teikimas tik asmenims, kurių teisės yra pažeistos ir kuriems teisinė pagalba iš tikrųjų yra būtina.
Antrinę teisinę pagalbą teikiantys subjektai ir išlaidos
Tarnyba įvertinusi, jog asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą, priima teigiamą sprendimą ir paskiria konkretų advokatą teikti tam asmeniui antrinę teisinę pagalbą. Advokatas atlieka įvairius veiksmus. Pavyzdžiui, konsultuoja klientą, rengia procesinius dokumentus teismui, atstovauja jo interesams teisme ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju. Iš esmės, advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, gali suteikti tokias teisines paslaugas, kokias teikia privatūs advokatai. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėse, administracinėse bylose bei su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą, todėl besikreipiantis į teismą žmogus atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, ekspertizės, atsakovo paieškos ir kitų išlaidų mokėjimo.
[quote author=“Aut. past.“]Iš esmės, advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, gali suteikti tokias teisines paslaugas, kokias teikia privatūs advokatai.[/quote]
Nepaisant to, kad valstybė apmoka daugelį proceso išlaidų, reikia žinoti, jog asmuo, nusprendęs pradėti teisminį procesą, bylos pralaimėjimo atveju turės atlyginti laimėjusios šalies patirtas išlaidas, kadangi šios išlaidos neįeina į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Nauji iššūkiai nuo 2020 metų
Taip pat, nuo 2020 m. sausio 1 d. numatoma nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba vaiko tėvams dėl leidimo paimti vaiką.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Mediacijos įstatymo nuostatoms dėl privalomosios mediacijos, numatoma ginčo šalims, prieš kreipiantis į teismą, šeimos ginčuose privalomai pasinaudoti mediacija. Privalomoji mediacija galės būti apmokama valstybės biudžeto lėšomis, tačiau, ginčo šalims taip pat suteikiama teisė gauti mediacijos paslaugas privačiai savo lėšomis.
