Valdininkų akys užmerktos prieš nelegalius veislynus

Dažnas skundžiasi, kad mūsų šalyje užsidirbti neįmanoma. Mokesčiai dideli, pinigų žmogui lieka nedaug, o dirbti tam, kad kažkas kitas lobtų, niekas nenori. Taigi žmonės sukasi, kas kaip moka. Kol vienos nelegalios veiklos, pavyzdžiui, kontrabandinių prekių vežimas yra visuotinai smerkiamas, ir žiniasklaida nuolat praneša apie kontrabandininkų gaudynes ir jiems skirtas sankcijas, kitos nelegalios veiklos yra… praktiškai niekam neįdomios. Netgi tvarką turinčių užtikrinti institucijų darbuotojai į savo darbą žvelgia atsainiai, arba teigia negalintys nieko padaryti.

Į mūsų redakciją kreipėsi moteris, kuri tikino žinanti, kad Kėdainiuose yra žmonių, nelegaliai veisiančių augintinius – konkrečiai Meino meškėnų veislės katinus. Kaip suprasti tą nelegalų veisimą, kodėl tai yra nusikalstama veika ir ką Lietuvoje specialios institucijos gali (ir ko negali) padaryti, kad būtų užkirstas kelias žmonių norui pasipelnyti iš gyvūnų dauginimo?

Legalus veisimas ir nelegalus dauginimas

Naminiai gyvūnai yra skirstomi į veislinius ir neveislinius, arba kitaip sakant – mišrūnus. Mišrūnų veisimosi niekas nekontroliuoja (nors, žinoma, turėtų kontroliuoti patys gyvūnų savininkai), o ir mišrūnų augintinių jauniklius norima ne parduoti pasipelnant, o atiduoti, kad tik kažkas paimtų, ir nereikėtų pačiam auginti arba net blogiau – kokiais nors būdais atsikratyti.

Veisliniai gyvūnai ypatingi tuo, kad jų vesimas yra kontroliuojamas, bent jau iš dalies. Veislinis gyvūnas, pasižymintis tam tikra išvaizda ir būdo savybėmis, turi atitinkamą vertę. Dėl to veislinių gyvūnų kaina paprastai būna gana aukšta – tokia, kad kai kurie norintys atitinkamos veislės gyvūno neišgali jo įpirkti. Apie tai, kodėl tų gyvūnų kaina yra tokia aukšta, pakalbėsime kiek vėliau.

Tačiau kas nutinka, kai žmogus kažko labai labai nori, bet įpirkti negali? Ieško pigesnio varianto – „ne originalo“. Būtent taip galima įvardinti gyvūnų daugintojų veiklą. Tai žmonės, kurie kažkada įsigijo veislinius augintinius, su jiems priklausančiais kilmės dokumentais ir, nepaisydami geros valios susitarimų bei elementaraus sveiko proto, trokšdami pasipelnyti, tiems gyvūnams leido kergtis, o jauniklius pardavė. Pigiau nei jauniklius su dokumentais, tačiau vis tiek gana brangiai. Sumokėti už katiną 300 eurų – sutikite – yra brangu.

Tokie daugintojai nebežiūri į augintinį kaip į šeimos narį. Į pateles žvelgiama kaip į gimdą su keturiomis kojomis ir uodega, o į patinėlius – kaip į jauniklių gaminimo mašinas. Neretai daugintojai neužtikrina, kad nesikergtų giminingi augintiniai, neužtikrina tinkamų laikymo sąlygų, tinkamos sveikatos priežiūros. Net ir pasiligojusius ir silpnus augintinius parduoda gana brangiai – nes užsidirbti juk reikia.

Daugintojai nemoka mokesčių valstybei. Dažnas jų turi ne vieną augintinių porelę, taigi per metus gali sulaukti ne vienos vados, ir užsidirbti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų.

Paklausite, ar kažkam rūpi tie tūkstančiai mokesčių, nesumokėtų į šalies biudžetą? Nelabai.

Iš kur ta kaina?

Įsigeidę veislinio gyvūno ir peržvelgę skelbimus kai kurie žmonės net pasipiktina – už ką čia tiek mokėti? Už gauruotą katiną 500 eurų – iš kur tokios kainos? Apie tai, kodėl tokios kainos neturėtų stebinti, „Rinkos aikštei“ papasakojo Meino meškėnų veislyno „Lordcoon“ vadovas Genadijus Movinas.

„Tam, kad asmuo galėtų oficialiai veisti gyvūnus, turi būti prisiregistravęs viename iš felinologų klubų. Lietuvoje veikia pora felinologų klubų – „Bubastė“ ir „Top miau“. Tik klubas gali suteikti katinui statusą, kilmės dokumentus. Dokumentai juk iš oro neateina.

Tam, kad galėtum veisti katinus, su jais reikia dalyvauti parodose, paskui gauti leidimą kergtis. Taip pat reikia registruoti, čipuoti, be abejo, paskiepyti, gauti tarptautinį veterinarinį pasą. Oficialiai veisiami kačiukai yra nuodugniai patikrinami – tikrinama, ar yra genetinių ligų, ar kažkokių patologijų ir pan.

Veisiant katinus reikia užregistruoti save, kaip veislyną ir, žinoma, mokėti mokesčius. Reikia kreiptis į vietinę veterinarijos tarnybą, kad jie leistų asmeniui oficialiai įkurti veislyną“, – pasakojo G. Movinas, primindamas, kad visi darbai yra ne tik svarbūs ir būtini, bet ir kainuojantys pinigus.

Veislyno vadovas taip pat pasakojo, kad veislynas, parduodamas augintinį, nurodo ar augintinis skirtas namams, ar veisimui. Nuo to priklauso ir kaina.

„Veislynui parduodant katiną sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje paminima, ar katinas parduodamas namams, t. y. šeimininkas įsipareigoja katinuką iškastruoti ar sterilizuoti, ar jis yra veisimui. Namams skirti katinukai kainuoja nuo 450–600 eurų, o kačiukai veisimui – apie 1 000–2 500 eurų.

Jeigu žmogus nusiperka katę su kilmės dokumentais, tačiau jos nesterilizuoja/nekastruoja ir ima dauginti neteisėtai, be felinologų draugijos leidimo, jis apgaudinėja ir veislyną, iš kurio katė buvo pirkta namams, ir pirkėjus, ir nesąžiningai elgiasi veisėjų atžvilgiu.

Tokie žmonės nusiperka Meino meškėną be teisės jį veisti. Kergtis katinams leidimo jie negauna ir negali gauti. Todėl ir rašo, kad tėvai kilmingi, tačiau kačiukai nebus kilmingi, nes leidimo kergtis katė neturi“, – pasakojo „Lordcoon“ veislyno vadovas.

Taigi štai tokią verslo formulę yra sukūrę kai kurie gyventojai. Jie nesąžiningai elgiasi mokesčius mokančių veisėjų, pirkėjų ir visos valstybės atžvilgiu.

„Taip jie sukuria tokio verslo formulę. Lietuvoje kačiuką nusiperka už 400 eurų be teisės veisimui, tačiau vis tiek kergia juos, vadina juos veisliniais, nors taip nėra. Be kita ko, paprastai tokie daugintojai nesilaiko sanitarinių sąlygų, netausoja savo kačių – leidžia joms susilaukti kelių vadų per metus. Kai kurie parduoda neseniai vadą turėjusias kates – apskritai žiauriai elgiasi.

Kačiukai gali turėti ligų, gali būti neužtikrinama, kad nebus kraujomaišos, gali iškreipti pačią veislę.

Jeigu žmogus pardavinėja kačiukus, jis turi mokėti mokesčius, tokia veikla turi būti užregistruota“, – tikino G. Movinas.

Parduoda, nes per daug vargo

Internete periodiškai pasirodo žmonių, apie kuriuos redakcija gavo pranešimą, skelbimai. Spalio pabaigoje interneto svetainėje skelbiu.lt buvo matyti du skelbimai, kuriuose nurodyta, kad parduodama Meino meškėnų veislės kačiukų vada bei neseniai vadą turėjusi Meino meškėnų veislės suaugusi katė. Bėgant laikui skelbimų tekstai keitėsi, tačiau esmė liko ta pati (kalba netaisyta).

„Parduodu 2 metų Meino meškėnę gimuse 2014.11.09 turejusi dvi vadas. Neseniai turejo antra vada. Nesterilizuota. Tikrai grynaveislė yra kilmes dokumentai, bet uz sia kaina dokumentu nepridesiu tik parodysiu. Cipuota. Katytė rudo laukinio rasto (tamsi) labai miela, tinka ir su vaikais ir su kitais gyvūnais. Kaina: 50 €“.

„Kilmingų tėvelių kačiukai gime rugpjūčio 10 d. Jau pasiruoše išvykti į naujus namučius. Likes maziausias katinukas, kuris gime mazo dydzio ir matosi kad bus pamazinto dydzio meino meskenas. Bet jis labai linksmas, zaismingas, mielas, kas iesko seimos nario del jo chrakterio, tai puikus pasirinkimas. Katinukas grynaveislis, tik kartais nutinka kad is dideles vados gimsta vienas koks mazylis. Kaciukas pagal amziu nukirminuotas ir paskiepytas. paskutinese foto tetis ir mama.

Galime atvežti Iki Kauno ir y Kauną. Kaina: 100 €“.

Tiesa, antrajame skelbime nurodyta kaina – 100 eurų už paliegusį katinėlį. Sveiki vados kačiukai buvo parduoti už 300 eurų.

Paskambinus skelbime nurodytu numeriu, atsiliepusi moteris bandė paaiškinti, kodėl parduoda neseniai vadą turėjusią jauną katę.

„Dokumentų aš už šitą kainą tikrai neduosiu. Galiu juos tik parodyti. Aš katę parduodu ne veisimui, o jeigu norite ją veisti kažkaip normaliai, galiu parduoti su dokumentais, bet kaina bus 300 eurų. Ji veda daug kačiukų, bet man juos reikėdavo dar primaitinti. Gal ji dar jauna, kitas vadas gal jinai pati pamaitins iki galo. Neužaugo ji tų 4 kilogramų, nes pati yra iš didelės vados. Nenoriu pasilikti, dar vieną laikyti taip, kad nu… man jau vargas“, – kalbėjo moteris, pasakodama, kad katė yra meilaus charakterio ir kad ši katė buvusi jos dukros mylimiausia.

Pasiteiravus, ar moteris katę parduoda kaip veisėja, ši nuo atsakymo išsisuko:

„Nu, tai jokio skirtumo, aš tiesiog dabar parduodu šitą katę taip“.

Paskambinus antrą kartą ir tariantis dėl susitikimo, pašnekovė pasakojo kažkam atidavusi savo 9 metų senumo katę. Nori nenori, galvoje ima kirbėti mintis – matyt, buvo per sena veisimui.

Turėtų kontroliuoti

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigė, kad tokius gyvūnų daugintojus ir jų veiklą kontroliuoti turėtų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tiesa, ne visuomet jie daro tai, ką turėtų daryti.

„Tokie veterinarijos taisyklių pažeidimai, įstatymų pažeidimai yra VMVT kompetencija. Gavę pranešimą, VMVT specialistai turėtų reaguoti, vykti patikrinti, ar tokia veikla vyksta. Įsitikinus, kad asmuo užsiima gyvūnų dauginimu, žmogui turi būti arba skirtas įspėjimas, ir jam pasiūlyta veiklą įregistruoti ir veisti augintinius legaliai, arba užtikrinama, kad tokia veikla yra nutraukiama.

VMVT kompetencija yra vykti ir tikrinti tokius pranešimus, jie privalo tą daryti. Tačiau kalbant apie Kėdainių VMVT, kartais kyla abejonė, ar jie patys žino savo kompetencijas.

Gyvūnų veisimo veikla privalo būti licencijuota. Žmonės negali vykdyti tokios veiklos be VMVT leidimo“, – tikino B. Kymantaitė.

Pašnekovė pasakojo, kad gyvūnų dauginimo sistemų ir būdų, kaip apgauti pirkėją, yra daugybė. Situacija su gyvūno kilmės dokumento parodymu, bet nesutikimu jo atiduoti pirkėjui, yra vienas iš būdų, kaip pasipelnyti ateityje.

„Kai asmuo parduoda gyvūną, bet pasilieka jo kilmę įrodančius dokumentus, galima spręsti, kad ateityje tie dokumentai bus naudojami pridengiant neveislinius augintinius. Tais dokumentais galima mojuoti potencialiam pirkėjui, kuris galbūt nelabai gaudosi visoje toje situacijoje, ir sakyti, kad čia tuo metu vadą turinčios katės dokumentai. Kitaip tariant, kačiukai veislinės katės, nors toji katė gali būti mišrūnė.

Dažnas atvejis, kad žmogus perka tam tikros veislės šunį ar katę, ir tik jam užaugus pamato, kad gavo visai ne tą, ką pirko. Ne profesionalui sunku pasakyti, ar mažas kačiukas ar šuniukas atitinka veislės standartus – maži jie būna tiesiog mieli ir pūkuoti. Gyvūnui augant pasimato, koks jis iš tikrųjų yra. Dažniausiai augintiniai perkami nepasirašant sutarties, ir vėliau žmogus nebegali prisiteisti žalos nei apskritai įrodyti, kad augintinį pirko būtent iš konkretaus daugintojo. Tuo tarpu daugintojas savo veiklą kuo ramiausiai vykdo ir toliau“, – pasakojo B. Kymantaitė.

VMVT Kėdainių skyrius: į namus pas žmogų įlįsti negaliu

Paaiškėjus, kad toks gyvūnų dauginimas yra pažeidžiantis VMVT normas, kreipėmės į VMVT Kėdainių skyrių. Tačiau išties susidarė vaizdas, kad vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Nijolė Musvicienė nėra visiškai tikra, ką turėtų daryti gavusi skundą dėl gyvūnų veisimo.

„Jeigu žmogus augintinius veisia pardavimui, jis turi kreiptis į VMVT, ir jis būna registruojamas, kaip veisėjas.

Meino meškėnų veisimo pas mus niekas nėra registravęs. Galima daryti išvadą, kad jeigu jie yra veisiami, tai veisiami nelegaliai“, – kalbėjo VMVT darbuotoja, tačiau paklausta, ar tokiam nelegalui veisėjui gresia kažkokia atsakomybė, ėmė kalbėti, kad sugaudyti tokius daugintojus yra sunkoka. „Aš gaučiau skundą, nuvažiuočiau pas žmogų, įvertinčiau, kaip tie katinėliai laikomi. Bet aš negaliu įrodyti, kad žmogus katinėlius parduoda. Aš į namus pas žmogų įlįsti šiaip negaliu. Gal jis sau augins jauniklius, gal atiduos kaimynui kokiam, bet atiduos kaip mišrūną.

Taip, tokia prekyba (nelegali – red. past.) vyksta, bet aš tiesiog net nežinau, jeigu skundas būtų… o kad žmogus laiko katinėlius namuose, jūs pasakykit man, kaip aš turėčiau įlysti pas žmogų į namus ir pareikalauti… nu atsivedė jo katytė, nu jis turi… nu net nežinau, kaip žinokit. Reikia su žmogum šnektelėti, kad jis gali kreiptis į VMVT, jam bus pasakytos sąlygas, kaip tapti legaliu veisėju, o jam pačiam nuo to bus tik geriau“, – kalbėjo N. Musvicienė.

Tyrimas: ką sakė kačiukų pardavėja?

Na, aišku tiek, kad VMVT darbuotojai pas galimą daugintoją į namus įlįsti negali. Tačiau netyčia išėjo taip, kad žurnalistė ir gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė į galimai nelegaliai veisiančius katinus moters namus pateko.

Tas „netyčia“ buvo labai paprastas – apsimetėme susidomėjusiais pirkėjais ir susitarėme dėl susitikimo. Sakysite, nesąžininga, negražu? Gal. Bet tai, ką išgirdome ir pamatėme, buvo keletą kartų negražiau.

Iš labai materialistinės pusės kylantis pirmasis pastebėjimas – namas, kuriame galimai nelegaliai veisiami Meino meškėnai – didelis, naujos statybos. Gana prabangus. Sakoma, kad svetimų pinigų skaičiuoti nedera, tačiau į tai dėmesį atkreipti verta dėl to, kad katinų pardavėja kelis kartus pabrėžė, kad dirba valdišką pamaininį darbą, augina tris vaikus. Suprask, išlaidų daug, darbas ne itin geras… na, o namas naujutėlaitis. Na, bet namas namu, žengiame į vidų ir prašome, kad leistų apžiūrėti iš pradžių suaugusią katę, paskui katę jauniklę, o galiausiai – patiną.

Pirmiausia šeimininkė mus supažindina su dvejų metų kate. Katė labai smulki, matosi, kad neseniai turėjusi kačiukų – tiksliau, pagimdžiusi prieš tris mėnesius.

„Ji dar jauna. Meino meškėnai auga ir bręsta iki 5 metų, – kalba šeimininkė, rankoje laikydama įmautę su dokumentais ir metaliniu pakabuku. – Čia yra jos čipas, ir dokumentai tikri jos. Dabar ji tikrai maža, iki 5 kilogramų dydžio tikrai neužaugs, bet jei sterilizuosite – pagražės. Esu 9 metų katę bendradarbei atidavusi, tai ir kailį užsiaugino, ir graži paliko po sterilizacijos“, – kalbėjo šeimininkė.

Jos paklausus, kodėl katė parduodama, moteris atsakė, kad jai su kate – per daug vargo. Esą jos vados didelės ir neužtenka pieno, tenka pačiai kačiukus maitinti.

„Veisimui man ji netinkama. Kačiukus reikia primaitinti, pas katę mažokai pieno. Jai dveji metai, ji turėjusi dvi vadas. Katę pirkome iš rusų, iš didelės vados – jie man sakė nežiūrėti, kad katė smulki, sakė, kad smulkios daugiau kačiukų veda. Šita katė greitai pastoja – katinas tik prabėgo, žiūrėk, jau ir nėščia. Jei norėsite kažką daryti, tai tikrai nepatarčiau dabar pulti sukergti – palaukite pusę metų bent.

Katę parduodu be dokumentų. Jei jūs veisit – kokią riziką turėsite – maitinsite kačiukus“, – kalba šeimininkė.

Atkreipkite dėmesį, kad kaip rizika įvardijama žmogaus „kančia“ primaitinti kačiukus, o ne katės sunkus nėštumas ir pieno stygius, kuris ir kačiukams gali pakenkti bei lemti jų mirtį. Tiesa, apie jauniklių mirtį moteris kalba paprastai – pasakoja, kaip bemaitinant vienos šios katės vados kačiukus, vienas jų pritraukė pieno į plaučius ir tris dienas prasikankinęs galiausiai mirė.

„Daug kas pabando – ne visiems priimtinas tas veisimas. Jeigu imsite katę namams, sutarties nesirašysime. Ką norite, tą darote. Jei sugalvosite veisti, kačiukams dokumentų negausit, nes reikia įstoti į draugiją, dalyvauti parodose, gauti leidimus kergti, mokėti pinigus. Ši katė nepriklauso jokiam klubui“, – kalbėjo moteris, pasakodama, kad oficialūs katės šeimininkai yra pirmasis veislynas, kuris ir pardavė katę.

Moteris taip pat tikino, kad dokumentai, kurių ji atiduoti niekaip nesutiko, yra veisimui skirtos katės. Tačiau paskui puola aiškinti, kad katė nepriklauso jokiai felinologų draugijai, tai jau savaime yra du nesuderinami dalykai.

Prisipažino ir paskatino

Vėliau moteris atneša ir mažą katytę, kurią pardavinėjo už 300 eurų, ir pasakojo, kad ryži kačiukai – patys paklausiausi bei brangiausiai pardavinėjami, mat žmonėms primena liūtus.

Paklausus, ar mažai katytei bus galima išimti dokumentus, šeimininkė sutrinka, ir nurašo viską katino (tėvo) šeimininkams, o galiausiai prisipažįsta nelegaliai dauginanti katinus.

„Aš nežinau, ką katino šeimininkai pasakys. Gal kainą lieps pakelti iki 600 eurų. Ir ta katė bus ne veisimui.

Aš turiu katę, iš anksčiau pirktą. Ir ką darau – kačiukai be dokumentų, pasakai, kad tėvai dokumentuoti, tai 2 proc. pirkėjų paprašo parodyti dokumentus. Jiems atneši dokumentus, jie pasižiūri, ir akivaizdžiai matai, kad jie čia nieko nesupranta.

O jūs žinot, kiek veislyne katinas kergimui kainuotų, jei užsiregistruotumėte felinologų draugijoje? Be 1 000 eurų niekas nesuleis savo katino. Jums apsimoka be dokumentų kačiukus turėti. Už 100 eurų užsimerkę išgraibytų, bet visi sako – neduoti tokiomis kainomis“, – patirtimi dalijosi kačių šeimininkė.

Dabar dar kartą atsiminkime, ką sakė Kėdainių VMVT specialistė – „kaip aš įrodysiu, kad ji tuos katinus pardavinėja?“. Na va – įrodymas Jums prieš akis, tik gaila, kad darbą nudirbti teko kitiems, o ne VMVT specialistams. T.y. tiems, kuriems už šį darbą algą moka.

Vėliau moteris parodo ir lauke esantį voljerą, kuriame laikoma… spėkite kiek? Ogi dar 5 katės. Du patinai ir trys patelės.

Taigi suskaičiuokime. Namuose dar viena parduodama suaugusi katė, dar kita katė su kačiukų vada. Taigi viso – du patinai ir penkios patelės.

Jeigu per dvejus metus viena patelė gali atsivesti 3 vadas jauniklių, o vienoje vadoje yra vidutiniškai 7 kačiukai, o kačiuko kaina – 300 eurų. Tai per dvejus metus galima „pasidaryti“ 31 500 eurų. Ir nuo šitų pinigų nesumokami mokesčiai – taigi nėra pensijų, nėra sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio draudimo pinigų. Nėra pašalpų, nėra išmokų motinoms. O kiek tokių daugintojų visoje Lietuvoje yra?

VMVT taisyklėse yra gana išsamiai aprašyta, kaip turi būti laikomi augintiniai. Pavyzdžiui, kačiukai gali būti atskirti nuo motinos tik 3 mėnesių, optimali katės laikymo temperatūra – 15 ⁰C. Kai mes lankėmės kačiukų daugintojos namuose, 5 katės buvo voljere lauke. Kai oro temperatūra siekė daugiausiai 7 laipsnius…Katinai buvo išsiilgę meilės, letenėlėmis kabinosi į grotas, katinų uodegos buvo gerokai mažesnės, nei priklauso meškėnams – panašu, kad jos buvo išpešiotos. Taip meino meškėnų veislės katės elgiasi, kai patiria stresą – peša plaukus sau iš uodegos. Tiesa, to patvirtinti įrodymais negalime- tai tėra subjetyvi nuomonė, sudaryta iš to, ką matėme.

Į skundus reaguoti privalo

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė teigė, kad toks gyvūnų veisimas, kaip aprašyta šioje situacijoje – jau yra verslas, o į skundus turi reaguoti teritoriniai VMVT padaliniai.

„Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais. Prekyba gyvūnais augintiniais turgavietėse, siūlymas parduoti išveistus gyvūnus augintinius internete, per skelbimus dienraščiuose ir kt. turėtų būti suprantama, kaip tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis veisimas, t. y. verslinis veisimas.

Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją vykdo teritorinės VMVT. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų filialai, pažeidę Reikalavimų nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, – teigiama komentare.

Informacija apie šį įvykį perduota Kėdainių VMVT. 

Pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus (gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir pan.) reikėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Gyventojų pranešimai dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų registruojami Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir jos teritoriniuose padaliniuose (http://vmvt.lt/kontaktai):

– visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40 403,

– internete, užpildžius elektroninę pranešimo formą, (http://vmvt.lt/skundu-formos)

– raštu, adresu: Siesikų g. 19, LT-07170, Vilnius,

– faksu – (8 5) 249 1717.

Gyventojų pateikta informacija apie gyvūnų gerovės pažeidimus yra labai svarbi – kuo ji išsamesnė, tuo sėkmingesnis pažeidimų tyrimas. Labai svarbu, kad pranešimas būtų ne anoniminis, kad esant būtinybei, galima būtų susisiekti su pranešėju dėl tyrimui reikalingos informacijos patikslinimo, arba pranešusiam žmogui pranešti apie skundo tyrimo eigą ir rezultatus.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo (gyvūnas nužudytas, kankintas, sužalotas ir pan.) reikėtų pranešti Policijai bendros pagalbos centro numeriu – 112.

Mokesčių klausimai priskiriami kitų viešojo administravimo subjektų kompetencijai. Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją vykdo teritorinės VMVT. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų filialai, pažeidę Reikalavimų nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.