Vainotiškietei kelią pastojo bebras: galvojau skradžiai į žemę prasmegsiu
Moteris po darbų tradiciškai vedžiojo šunį. Pasivaikščiojusi žaliojoje zonoje, takais žingsniavo daugiabučių namų link. Ir būtent tuomet nustėro – jai kelią pastojo didžiulis bebras, kuris ne ėjo savais keliais, o sustojęs į ją žiūrėjo./Vainotiškių gyventojos nuotr.
Popietės pasivaikščiojimas šalia namų vienai jaunai Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijos Vainotiškių kaimo gyventojai įsimins dar ilgai – moteriai ir jos augintiniui einant takeliu, kelią pastojo bebras. Stambus gyvūnas kaip reikiant įvarė moteriai streso, nors gamtininkai sako, jog šių padarų bijoti neverta.
Vaikščiojo su šuniu
Moteris po darbų tradiciškai vedžiojo šunį. Pasivaikščiojusi žaliojoje zonoje, takais žingsniavo daugiabučių namų link. Ir būtent tuomet nustėro – jai kelią pastojo didžiulis bebras, kuris ne ėjo savais keliais, o sustojęs į ją žiūrėjo.
,,Siaubas, koks jausmas. Galvojau, kad skradžiai žemę prasmegsiu. Jis nebėgo, nėjo, o sustojo ir žiūrėjo ir į mane, ir į šunį.
Žinojau, kad yra čia bebrų, bet niekad negalvojau, kad jis toks didžiulis.
Nebeisiu pro ten niekada, nors tai buvo mano maršrutas“, – atsiduso moteris, kuri dar spėjo mobiliuoju telefonu įamžinti gyvūną. O netrukus šis įčiuožė į Kačiupio upelį.
Vainotiškių kaimo teritorijoje gyvenantys bebrai, pasak vietos seniūno Modesto Tvaravičiaus, apskritai nepridarė žalos, mat medžiai ar krūmynai, iš kurių gyvūnai statosi sau namus, yra menkaverčiai.
Aut. past.
Nieko nuostabaus
Turbūt nėra nė vienos seniūnijos Kėdainių rajone, kurios teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose vienokios ar kitokios tvarkos neįvedinėtų bebrai. Tačiau gyventojai pastebi, jog gyvūnai tampa vis drąsesni, eina arčiau žmogaus.
Beje, šiemet net keletas gyventojų pranešimų atskriejo būtent iš Dotnuvos seniūnijos Vainotiškių kaimo. Čia, palei Dotnuvėlę, bebrai išguldė ne vieną medį ir krūmą.
Vainotiškių kaimo teritorijoje gyvenantys bebrai, pasak vietos seniūno Modesto Tvaravičiaus, apskritai nepridarė žalos, mat medžiai ar krūmynai, iš kurių gyvūnai statosi sau namus, yra menkaverčiai.
Seniūnas yra ir užkietėjęs medžiotojas, tad jo nuomone, bebrai tiesiog gyvena savo gyvenimą.
„Tai yra urbanizuota vieta, medžiotojai čia galėtų tik su selektyviniais spąstais bebrus medžioti, be šaunamųjų ginklų. O jei ir gautų iš aplinkosaugininkų leidimą spęsti spąstus, tai spąstai keltų pavojų gyventojų katėms ir šunims. O apskritai bebrų medžioklė leidžiama tik iki balandžio 15 dienos“, – informavo seniūnas.
