Vaikai internete: ko negalima apie save atskleisti?

„Tikrai nemaniau, kad virtuali realybė mano vaiko gyvenimo dalimi taps taip anksti, – sako trimečio Ugniaus mama Milda. – Ką jis veikia internete? Žaidžia įvairius žaidimus. Kaip jis juos parsisiunčia, kaip supranta, ką ten reikia daryti – neįsivaizduoju“.

Tarptautinių tyrimų duomenimis, vis daugiau 0–8 metų vaikų naudojasi internetu. Šis reiškinys siejamas su naujų technologijų paplitimu. Mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius labai nesudėtinga valdyti ir kūdikiams. 9– 6 metų Lietuvos vaikai yra vieni aktyviausių socialinių tinklų naudotojų Europos Sąjungoje.

Taigi virtuali erdvė tampa neatskiriama mūsų vaikų gyvenimo dalimi. Psichologų teigimu, su vaikais būtina nuolat kalbėtis apie virtualioje erdvėje tykančias grėsmes, galima įtraukti ir mokyklos bendruomenę, pvz., paprašyti, kad klasės auklėtojai šiai temai skirtų laiko. Ar toji erdvė bus sklidina saugaus patyrimo, naudingų žinių ar neigiamos, destruktyvios patirties, priklauso ir nuo mūsų.

Apie vaikų įpročius internetinėje erdvėje, tėvų vaidmenį formuojant saugų vaikų elgesį internete kalbamės su vaikų artimaisiais ir specialistais, susiduriančiais su netinkamo elgesio socialinėje erdvėje pasekmėmis.

„Neuždarykite durų!“

„Ugniui nebūdavo įdomesnio užsiėmimo, kaip tas, kurį veikia mama. Viską norėdavo veikti kartu. Kai jam suėjo dveji su puse, pradėjau dirbti namuose. Pagrindiniu darbo įrankiu tapo kompiuteris. Nori nenori, greitai įgijau ir didžiausią savo darbų „pagalbininką“ bei… konkurentą. Norėdama atlikti darbus, turėjau surasti „alternatyvą“ kompiuteriui. Juo tapo išmanusis telefonas. Labai tuo nesidžiaugiau, bet kitos išeities neturėjau, – pasakoja Milda. – Darželio mūsų kaime nėra, o auklę samdyti – brangu. Ir dabar kartais jam duodu telefoną ar įjungiu kompiuterį, kai reikia greitai išvirti sriubą, ar minutei kažkur nueiti. Tuomet bent esu rami, kad žaisdamas jis tikrai nenusisuks sprando.“

Milda prisipažįsta, kad jautėsi tokia „bloga ir beviltiška mama“, jog pastebėjo, kad iš viso nustojo  domėtis, ką jos vaikas veikia virtualioje erdvėje:

„Tiesa sakant, esu iš tų senamadiškų žmonių, kurie technologijomis naudojasi tik tiek, kiek būtina. Vaikystėje man kompiuteriniai žaidimai atrodė tuščias laiko leidimas o kaip kovoti su savo vaiko įpročiu pasinerti į virtualią realybę – nežinojau.“

Tačiau vėliau suvokė, kad virtualios realybės iš vaiko gyvenimo ištrinti neįmanoma. „Supratau, kad vieną dieną jisai gali uždaryti duris į savo pasaulį, kuris jo mamai tiesiog yra neįdomus. Dabar visada pasidomiu, ką jis žaidžia, jisai man paaiškina žaidimo taisykles, pasidalija jausmais, kuriuos išgyvena žaisdamas“, – baigia pokalbį Milda.

Mažiausiųjų interneto vartotojų elgsenos tyrimai parodo, kad jauniausi vartotojai yra patiklesni ir jautresni virtualiose erdvės poveikiui. Veikdami socialiniuose tinkluose jie neturi įgūdžių identifikuoti juos žeminančių pokalbių, yra nekritiški jiems pateiktų nerealių scenarijų atžvilgiu, lengviau pasiduoda įvairioms manipuliacijoms, todėl lengviau gali tapti išnaudojimo aukomis.

Stipriausia apsaugos programa

Kitos mūsų pašnekovės Ingos dukra Rugilė – paauglė. Inga sako, jog visada pasidomi, ką jos dukra veikia internetinėje erdvėje. „Trumpai „užmetu akį“, kaip sakoma. Na, mano dukra dažnai būna feisbuke, mėgsta žiūrėti užsienietiškus animacinius ir kino filmus. Kai ji pasako, kad eina prie kompiuterio, po kurio laiko prieinu pažiūrėti, ką ji veikia. Jei matau, kad žiūri filmą, paklausiu kokį, ar įdomus, ir kartu šiek tiek pasižiūriu. Jei matau, kad filmas nelabai tinkamas jos amžiui, tiesiog pasakau, kad jai tokius filmus dar per anksti žiūrėti. Ji išjungia“, – sako Inga.

Kaip jai pavyksta palenkti paauglės širdį?

„Net nežinau, – sako Inga. – Tiesiog dar anksčiau pastebėjau, kad jeigu su ja šneki atvirai, gal kaip su drauge, įsiklausai, jokiu būdu nešauki, o bandai susitarti gražiuoju, tada ji išsipasakoja. Džiaugiuosi, kad ji kol kas su manim tariasi. Sukontroliuoti vaiko elgesį, manau, įmanoma tuo atveju, jei tarp vaiko ir tėvų yra supratimas, pasitikėjimu grįstas tarpusavio ryšys.“

Specialistų teigimu, šilti nuoširdūs santykiai su vaiku, pokalbiai apie asmeninių duomenų saugojimo svarbą ir saugų elgesį virtualioje erdvėje yra žymiai efektyvesni, negu direktyvus, įsakmus bendravimas, griežta ir atvira kontrolė.

Kokios informacijos Inga moko internetinėje erdvėje neatskleisti?

„Apie asmeninės erdvės apsaugą kalbėjome, kai dukra užsiminė norinti sukurti feisbuką. Jos profilį kartais pasižiūriu, bet ji ir pati nuotraukas ar komentarus po jomis parodo, papasakoja. Kartas nuo karto vis pasišnekam, ką dėti į internetą, o ko geriau nereikia. Į internetą patariu jai neskelbti ką nusipirko, nepateikti informacijos, kada ir kur ketina išvažiuoti.“

Mokyti saugoti vaikus asmeninę informaciją itin svarbu. Didžioji dalis moksleivių internete pateikia ne tik vardą, pavardę, bet ir elektroninio pašto adresą ir telefono numerį. Beveik pusė vaikų yra paskelbę savo draugų nuotraukas ar asmeninę informaciją apie draugus be jų sutikimo. Vaikus būtina išmokyti saugoti ne tik informaciją apie save ir artimuosius, bet gerbti ir kitų asmeninę erdvę, kuri viešose socialinėse erdvėse visgi egzistuoja.

Kartais ir tėvai internetinėje erdvėje pasielgia neatsakingai. Jų klaidų aktyviais liudininkais tampa vaikai. Vakarų spaudoje aprašyta nemažai atvejų, kai vaikai, žaisdami įtraukiančius „dalinai nemokamus“ žaidimus išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, sugebėjo išleisti nemažas pinigų sumas iš tėvų kreditinių kortelių sąskaitų. Tokius žaidimus galima nemokamai parsisiųsti ir žaisti, tačiau žaidėjams primygtinai siūloma nusipirkti galingesnių ginklų, stipresnių gynybinių įrengimų ir pan. už realius pinigus. Jie įrenginyje jau yra įvesti kreditinės kortelės duomenys, tai padaryti yra labai paprasta. Ši žaidimų kūrėjų gudrybė nemažai vaikų ir jų tėvus užklupo nepasiruošusius.

Tėvai vaikams turėtų išaiškinti, kokias svetaines jie gali lankyti, kokias ne, kokių nuorodų geriau iš viso nespausti. O štai tėvams apie grėsmes, kylančias iš neatsargaus vaikų nuotraukų viešinimo  internetinėje erdvėje, yra sukurta speciali paskaita. Vienas iš tokio elgesio padarinių – blogas tėvų pavyzdys, kaip elgtis su asmenine informacija. Bet tai jau – atskira tema.

Patyčios, seksualinė prievarta, vagystės – tai vienos dažniausiai minimų grėsmių, kurios susijusios su neatsargiu elgesiu ir asmeninės informacijos paviešinimu virtualioje erdvėje.

Nekalbėk su nepažįstamaisiais

Dažniausiai pasitaikantis rizikingas elgesys yra bendravimas internete su naujais nepažįstamais žmonėmis. Su nepažįstamaisiais internete bendrauja daugiau negu pusė Lietuvos vaikų.
„Vaikštinėjau kieme. Pamačiusi nepažįstamą mergaitę, ją užkalbinau. Tačiau mergaitės atsakymas buvo trumpas: „Aš nekalbu su nepažįstamais“.

Pasijutau tarytum būčiau potenciali vaikų pagrobėja, tačiau mergaitės mamą visiškai suprantu. Prieš akis iškilo vaikystės vaizdai: nepažįstamas dėdė mojantis už darželio tvoros pirštu, vyriškis tiesiantis į mane ranką su ledais ir kviečiantis ateiti… Tik sveika intuicija leido išvengti artimesnio kontakto su smalsuoliais…

Ar ne taip internetinėje erdvėje gali būti viliojami mūsų vaikai: komplimentais, netikėtumu, intriga, galų gale pinigais?

„Ne, nemanau, kad reikia būti paranojike, tačiau įvertinti galimus pavojus būtina. Ir savo vaikams patarčiau tiesiog paprastai: „nekalbėk su nepažįstamais“, – svarsto dviejų berniukų: 5 metų Dominyko ir 7 metų Justo mama Viktorija.

Specialistai primena, kad nusikaltėliai gali veikti prisidengdami netikra tapatybe. Paprastai jie neblogai išmano psichologiją ir geba sukurti emocinę aukos priklausomybę. Prieš keletą metų Lietuvoje buvo išaiškinta liūdnai pagarsėjusi seksualinės prievartos ir vaikų pornografijos byla. Nusikaltėlis savo aukų ieškodavo internete prisistatydamas mergaite. Patiklios mažametės į nusikaltėlio pinkles įtraukdavo ir drauges. Nusikaltėlis šantažuodavo aukas padarytomis nuotraukomis, grasindamas mergaičių atvaizdus išplatinti internetinėje erdvėje. Visos mergaitės buvo iš tvarkingų šeimų.

Daugiau negu pusė tėvų nežino apie jų vaikams atsiųstas seksualinio turinio žinutes, dauguma vaikų tėvams nepraneša, kad susitinka su asmeniu, su kuriuo bendravo internete.

Tėvams programas, padedančias prižiūrėti vaikų veiklą internete, siūlo telekomunikacijų įmonės. Patirtimi apie konkrečių saugos programų trūkumus ir galimybes dalijasi forumų vartotojai. Naudojant „Windows Live“ šeimos narių apsaugos programą galima kontroliuoti vaikų veiklą internete, kartu suteikiant jiems laisvės.  

„Kaip danguje, taip ir ant žemės“

„Į internetinė erdvę, matyt, reikėtų žvelgti panašiai, kaip į mūsų įprastą gyvenimo erdvę. Juk joje nedalijame savo telefono numerio, sąskaitų numerių, nepasakome savo adreso, nesileidžiame į diskusijas su nepažįstamaisiais. Pagarbus elgesys su kitu, galų gale pagarba sau turėtų būti įprasta virtualios erdvės norma. Juk egzistuoja ir tam tikri išvaizdos standartai: juk neišeiname į lauką… pusplikiai. Dėmesys paaugliui labai svarbus, tačiau nejaugi nėra svarbu, koks tai dėmesys?

Žinoma, yra laikas, kai norisi šėlti, kai vienintelis būdas išsikovoti dėmesį – padaryti kažką beprotiško, o kur dar hormonų audros… Daug kas padaroma nesąmoningai, norint pasiausti. Tačiau niekados negali būti įsitikinęs, kas tave stebi kitapus ekrano. Nežinau, ar man pavyks, tačiau labai norėčiau taip auklėti savo vaikus, kad smagus ir kultūringas laiko praleidimas su draugais (kad ir kaip ironiškai tai šiomis dienomis skambėtų) būtų daug svarbesnis įvykis jų gyvenimuose negu šimtai „laikų“ jų „Facebook“ profilyje“, – tikisi Viktorija.

Patyčios, kurios neatostogauja

Kas trečias vaikas Lietuvoje yra kentęs nuo patyčių virtualioje erdvėje.

„Vaikai dažnai nepasakoja savo tėvams apie sunkumus, kuriuos patiria virtualioje erdvėje, o tėvai nesidomi, ką vaikai išgyvena tame internete, nors tai yra labai reikšminga vaikų gyvenimo dalis. Dabar šios realybės glaudžiai persipynusios. Labai svarbu, kad tėvai domėtųsi, kas vyksta jų vaikų virtualiame gyvenime“, – sako „Vaikų linijos“ darbuotoja, atstovė žiniasklaidai Audrė Bujokienė. Emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams teikia nemokamą pagalbą telefonu bei internetu.

„Vaikai su nemaloniomis situacijomis, kurios įvyksta naudojantis virtualia erdve, susiduria dažnai: įdedamos nuotraukos be jų žinios, užgrobiamos paskyros. Bet pradėkime kalbėti nuo to, jog tikriausiai ne visi žino, kad „Facebook“ paskyra Lietuvoje galima naudoti nuo trylikos metų, tačiau labai dažnai juose registruojasi jaunesni vaikai arba netgi patys tėvai sukuria savo vaikų paskyras“, – pastebi specialistė.

Dabar, prasidėjus vasaros atostogoms, skriaudžiamas vaikas tarsi gali pakeisti jį slegiančią aplinką, tačiau ir užvėrus klasės duris jį patyčios gali pasiekti telefonu, kompiuteriu. Visa tai neturi pertraukų ir atostogų. Tėvai ne visada pagalvoja, kad tokie patys pavojai gali tykoti ir virtualioje erdvėje, o kartais neišmano socialinių tinklų, nežino, kaip jiems elgtis. Tačiau ištikus krizinei situacijai vaikui svarbiausias yra tėvų palaikymas.  

Tu ne vienas!

Vaikų linijos interneto svetainėje ieškantiems pagalbos vaikams ir paaugliams aktualių temų skiltyje galima rasti informacijos apie saugų elgesį internete. Išskyrėme tas grėsmes, su kuriomis vaikai dažniausiai susiduria. Prie kiekvienos problemos yra rekomendacijos, kaip elgtis konkrečiais atvejais.

Pavyzdžiui, rekomenduojame, kad susidūrus su patyčiomis reikia išsaugoti ekrano nuotraukas, tam, kad įrodymai liktų net tada, kai informacija pašalinama.

„Jeigu nepažįstami žmonės Tau grasina ar kitaip gąsdina, būtinai pranešk apie tai suaugusiems“. „Jeigu susidūrei su elektroninėmis patyčiomis, pirmiausia nereaguok. Atsakymas, dėmesio atkreipimas skatina tęsti patyčias“ – tai tik keletas „Vaikų linijos“ interneto svetainėje esančių patarimų.

[quote author=“A. Balčiūnienė“]Norėdami pasikonsultuoti saugaus bendravimo internete klausimais į tarnybą gali kreiptis ir tėvai elektroniniu paštu saugus.internete@vaikulinija.lt . [/quote]

Programos „Saugesnis internetas“ svetainė www.draugiškasinternetas.lt skatina informuoti apie netinkamo turinio programas internetinėje erdvėje ir aktyviai prisidėti prie saugesnės virtualios erdvės kūrimo. Šioje svetainėje naudingos informacijos apie saugų elgesį internetinėje erdvėje gali rasti ir suaugusieji.

Deja, gyvename visuomenėje, kur gėda ne tam, kuris tyčiojasi, o tam, iš kurio tyčiojamasi. Jeigu visuomenė būtų brandesnė, joje patyčių vaizdai atgarsio nerastų. Nebūtų įmanomi ir šantažo atvejai, grasinant išplatinti provokuojančią medžiagą viešojoje erdvėje. Tačiau, kol yra, kaip yra, turime žinoti, kad ir iš kebliausios situacijos yra išeitis, o teisė į atvaizdą ginama įstatymiškai.

Psichologai pastebi kad svarbu stebėti ne tik, ar jūsų vaikas netampa auka, bet ir ar pats neprisideda prie patyčių kurstymo. Įžūlaus elgesio negalima ignoruoti. Būtina jį nutraukti, o nuskriaustojo atsiprašyti.

Visgi galima pasidžiaugti, kad sąmoningumas virtualiojoje erdvėje didėja. Dauguma 11–16 metų vaikų moka blokuoti žinutes iš nepageidaujamų kontaktų, gali pakeisti slaptumo nustatymus savo socialiniame profilyje. Lietuvos vaikai yra vieni iš sąmoningiausių interneto vartotojų Europoje.