Už želdynų projektą savivaldybė sumokėjo tūkstančius, bet kiek kainuos įgyvendinti, nenutuokia

 Už želdynų projektą savivaldybė sumokėjo tūkstančius, bet kiek kainuos įgyvendinti, nenutuokia

Projekto pristatymo metu buvo daug kartų pabrėžta, kad tai – ne mažosios architektūros, o būtent želdinių projektas.

Kėdainių rajono savivaldybė iš mero bendrapartiečio žmonos nusipirko želdyno kūrimo ir tvarkymo projektą. Planuojama, kad pietinėje Kėdainių miesto dalyje, Nevėžio upės pakrantėje, kuri ribojasi su Nevėžio upės senvage, turėtų atsirasti ne tik dar vienas naujas želdynas, bet ir vaikams bei suaugusiems skirta laisvalaikio leidimo zona. Tiesa, projekto pristatymo metu buvo daug kartų pabrėžta, kad tai – ne mažosios architektūros ar infrastruktūros, o būtent želdinių projektas. Dėl to išties keista, kad daugiau kaip puspenkto tūkstančio eurų kainavusiame ir 24 lapus užimančiame projekte siūlomų sodinti želdinių aprašymui skirti… vos trys lapai… Projekte net nėra aprašyti žydintys augalai, kuriais siūloma praturtinti projekte minimą miesto teritoriją… Jame surašytas tik esamos teritorijos būklės aptarimas, vizualizacijos bei siūlymai, kaip zoną įveiklinti įrengiant pėsčiųjų takus, suoliukus, šiukšliadėžes, lauko treniruoklius, vaikų žaidimų aikšteles. Dar parašyta, kokius medžius rekomenduojama sodinti, tačiau kokių želdinių ten reikės, savivaldybės darbuotojai, matyt, turės susigalvoti patys…

Dabar – užliejama pieva

Projektą parengė MB „Želdynų projektai“ vadovė Laimutė Radvilavičienė, socialdemokrato Seimo nario Audriaus Radvilavičiaus sutuoktinė.

„Savivaldybėje atsirado poreikis parengti želdynų projektą, kad toje teritorijoje nebūtų stichiškai ir be tvarkos sodinami medžiai ir krūmai. Mes visiškai nekalbame apie infrastruktūrinius elementus.

Tam, kad šį pavasarį jau galėtume kažką sodinti, nes kiekvieną pavasarį atsiranda iniciatyvų vis kažką sodinti. Joje jau pasodinta apie 500 medžių, bet tai buvo daroma be projekto“, – akcentavo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vadovas Gintautas Muznikas.

Projekto pristatyme teigta, kad prieš rengiant projektą buvo atlikti topografiniai matavimai, įvertinta esama situacija.

„Ši teritorija, ypač šiaurinė jos pusė, pavasarį arba esant gausiam kritulių kiekiui, išsiliejus Nevėžio upės vandeniui, būna dalinai užmirkusi. Takas apšviestas pakankamai, augmenijos nėra.

Projektas bus kuriamas neužsodintoje teritorijos dalyje, papildant esamus želdinius. Veja pjaunama, bet nepakankamai“, – nustatyta projekto rengimo metu.

Teritorija, kurioje planuojamas želdinių projektas, yra dažniausiai naudojama pereiti tarp Kauno gatvės ir Josvainių gatvių, patekti į rytinę Kėdainių miesto dalį. Tam labai patogus pėsčiųjų tiltas per Nevėžį ir įrengtas takas.

Išties keista, kad daugiau kaip puspenkto tūkstančio eurų kainavusiame ir 24 lapus užimančiame projekte siūlomų sodinti želdinių aprašymui skirti… vos trys lapai…

Aut. past.

„Pietinėje pėsčiųjų tako pusėje rekomenduojame, paruošus atskirą papildomą projektą, ateityje įrengti patogius nusileidimo laiptus ir pandusą laisvam judėjimui gyventojams, turintiems judėjimo sutrikimų.

Takai dviračių ir pėsčiųjų judėjimui, vaikų žaidimo aikštelė, suaugusių sporto treniruoklių aikštelė, poilsio aikštelė, universali sporto aikštelė su apšvietimu būsimame želdyno kūrimo ir tvarkymo projekte pateikiami kaip koncepcijos“, – akcentavo L. Radvilavičienė, pabrėždama, kad visgi projekto tikslas yra apspręsti, kaip ir kokius augalus sodinti.

Laikytųsi natūralistinio želdinimo principų

Projekto autorės teigimu, formuojant augalų asortimentą projektuojamai teritorijai, siekta dvejų tikslų – kuo ilgiau trunkančio dekoratyvumo sezono, kuomet puošnūs spalvingi

augalai ir jų deriniai traukia žiūrovą ir skatina jį pabūti šioje erdvėje ir kad poilsio zona būtų formuojama laikantis natūralistinio želdinimo stiliaus principų.

„Natūralistinis želdinimo stilius – ne tik šiuolaikiškas, bet ir praktiškas augalų derinių kūrimo metodas kraštovaizdžio architektūros objektuose. Svarbu paminėti, jog terminas „natūralistinis stilius“ nereiškia, kad siekiama atkartoti gamtoje natūraliai paplitusias augalų bendrijas.

Tam tikrų principų, stebimų natūraliose buveinėse, taikymas leidžia formuoti tvaresnius želdynus, dirbtines biocenozes, kur augalai ne tik vykdo dekoratyvinę funkciją, bet ir kuria savitas ekosistemas miestuose, padedančias išsaugoti lietaus vandenį, mažinti kaitrą bei suteikia prieglobstį faunai“, – teigia L. Radvilavičienė.

Renkant augalų asortimentą, žolinių augalų asortimentas išskirstytas į sąlyginius tris sluoksnius – struktūrinį sluoksnį, kaip karkasą, matomą net ir žiemos metu, sezoninį teminį sluoksnį, kuris iš esmės yra spalvingos gėlės, ir kiliminį sluoksnį, kurį sudarys žemę dengiantys augalai.

Vis dėlto keista, kad želdynų projekte net nebuvo aptarta, kokios gėlės, vienmetės ar daugiametės, galėtų puošti Kėdainių miesto erdvę. Aptarti tik medžiai ir krūmai, paminėtas siūlymas pasodinti rožes. Iš vizualizacijų matyti, kad galimai siūloma sodinti hortenzijas, lanksvas, levandas, tačiau aiškinamajame rašte apie tai neužsiminta nė žodžiu.

Kokius augalus nori sodinti?

Nemaža dalis projektuojamo asortimento augalų yra pusiau visžaliai ar išlaiko augalo struktūrą žiemos metu. Projekte gana išsamiai aprašyti krūmai bei medžiai, kuriuos siūloma sodinti.

Planuojama sodinti tokius krūmus: niponinę lanksvą „Snowmound“, karpytalapę stefanandrą „Crispa“, putinalapį pūslenį „Diablo“, juoduogį šeivamedį „Black lace“, kalnines pušis,  raukšlėtalapį erškėtį, alyvas. 

Projektą parengė MB „Želdynų projektai“ vadovė Laimutė Radvilavičienė, socialdemokrato Seimo nario Audriaus Radvilavičiaus sutuoktinė.

Aut. past.

Dekoratyvumo periodui pailginti taip pat rekomenduojamas svogūninių augalų sluoksnis, pavasarinį žydėjimą paankstinantis bent mėnesiu.

„Teritorijoje išsaugomi sveiki, estetinę ir ekologinę vertę turintys medžiai ir krūmai. Siūlome sodinti šalia esančio tako Trakinį klevą ELSRIJK. Tai aukštas siauros lajos medis, suteiks pavėsį, suformuos alėją.

Miestų želdynams kuriamos klevų veislės pasižymi tankia, dažnai glausta laja, dideliu atsparumu nepalankioms augimo sąlygoms, įskaitant oro ir dirvos užterštumą, dirvos suplūkimą ir pralaidumą, karštį ir drėgmės trūkumą“, – siūlo projekto autoriai.

Siūloma sodinti ne vieną rūšį klevų, mat šie medžiai greitai auga, turi gražią tamsiai pilką žievę, didelius skiautėtus lapus. Labai gražūs šių medžių geltonų žiedų skėteliai, papuošiantys klevų šakas anksti pavasarį, dar prieš sprogstant lapams. Klevai visiškai pakantūs miesto sąlygoms, nebijo karščių, sausrų ir vėjų, pakenčia pavėsį.

Tačiau siūloma ir egzotikos – tokios, kaip klevalapis platanas. Nors originaliai šis medis auga Šiaurės Amerikoje, projekto autoriai teigia, kad visai neblogai jis prisitaiko ir gyvenimui Lietuvoje.

Rečiau matomas, bet siūlomas Kėdainiuose sodinti yra puošmedis, kurio lapai yra širdelių formos, taip pat akinamai baltos žievės savininkas himalajinis beržas, kurio žievė, nusilupus baltam sluoksniui, kurį laiką būna rausva arba rusva, po to vėl pasidaro balta.

Siūloma sodinti ir daugiau rūšių eglių bei pušų. Projekto autorė teigė, kad siekiant, jog nebūtų užstota Nevėžio upė, tiek pušys parinktos žemesnės, tiek eglės kiek ažūriškesnės.

Teritorija, kurioje planuojamas želdinių projektas, yra dažniausiai naudojama pereiti tarp Kauno gatvės ir Josvainių gatvių, patekti į rytinę Kėdainių miesto dalį. Tam labai patogus pėsčiųjų tiltas per Nevėžį ir įrengtas takas.

Aut. past.

Pasiūlė ir mažosios architektūros sprendimų

Nors projektas – želdynų, projekto autorė pateikė siūlymų ir kaip įveiklinti tvarkomą erdvę. Be jokios abejonės, ten, kur gražus parkas ir augalai, norisi leisti laiką, tad siūloma įrengti suoliukus, vaikų žaidimų aikšteles, vaikščiojimo takus.

Kartu pasiūlyta įrengti ir ne taip jau dažnai sutinkamą sprendimą – mažąjį amfiteatrą.

„Siūloma įrengti mažąjį amfiteatrą nuo esamo tako, atsuktą į šiaurinę teritorijos dalį. Nuo šio įrenginio galima būtų stebėti Nevėžio įlanką, bei erdvę naudoti edukaciniais tikslais bei poilsiui. Šalia įrengiant rožyną“, – siūlo projekto autoriai.

Pasiūlyta netoliese įrengti ir lauko treniruoklius.

Tiesa, ar savivaldybė pasisems idėjų, kaip tvarkyti mažąją architektūrą, dar klausimas, mat projekto tikslas buvo visai ne žaidimų aikštelės ir pasivaikščiojimo zonos sukūrimas…

O kiek kainuos realizuoti tokias siūlomas idėjas, deja, taip pat net neužsimenama…

5 Komentarai

  • Bendrai nėra ko stebėtis tais knysliukais,kai jie lietuviškas šaknis net Anglijos karalienei prikergę buvo…

  • Nėra ko stebėtis, kad nenutuokia, įsirinkote tokia valdžią ir [ didžiuokitės ].

  • Juokingas projektas už tokius pinigus 😁🤦‍♂️

  • Ir vėl pradeda ne nuo galo. Tai pirma gal reikėjo infrastruktūrą ir mažąją architektūrą pasidaryti. Dabar gaunasi pagal medžius įrenginėsim takus ir aikšteles

  • o kaip jums projektas Basanavičiaus g,, Atminimo skveras? Vieta ramiai praleisti laiką prie judrios uždūmintos gatvės po sakurinėm šluotom šalia surūdijusių cisternų liekanų? Lauksim vaizdų vasarą.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content