Už užtvankų nuomą nemoka nė cento, ūkininkams vandeniu naudotis neleidžia!
Savivaldybė šiuo metu patikėjimo teise valdo septynias užtvankas, kurias prieš porą dešimčių metų išnuomojo įmonėms, kurios turėjo tas užtvankas rekonstruoti ir pritaikyti mažųjų elektrinių statybai. Užtvankas iš savivaldybės besinuomojančios įmonės jomis naudojasi – elektros energiją gamina, tačiau, pasirodo, savivaldybė su jomis net nėra sudariusi nuomos sutarties. Dėl to kenčia ir ūkininkai, mat dažnu atveju užtvankose esančio vandens naudoti žemės ūkio reikmėms jiems neleidžiama.
Naudoja 4 statinius iš 7
Savivaldybė šiuo metu patikėjimo teise valdo 7 hidrotechninius statinius – Angirių, Mantviliškio, Labūnavos, Bublių, Akademijos, Juodkiškių, Kruosto užtvankas, pritaikant jas mažųjų elektrinių statybai.
Dar 1999 m. tuo metu veikusi Kauno apskrities viršininko administracijai įvykdė nuomos aukcioną, bet tokio juridinio vieneto nebelikus sutarties vykdymą perėmė Kėdainių rajono savivaldybės administracija.
Per 24 metus UAB „Baltic Hydroenergy“ pastatė 4 hidroelektrines iš septynių, 3 hidrotechniniai statiniai nenaudojami. Įmonė pirkimo–pardavimo sutartimi perleido Angirių, Bublių, Labūnavos ir Juodkiškių hidroelektrines kitoms dviems įmonėms – UAB „Eko vek“ ir UAB „Hidrogreen“.
Jos iki šiol vykdo tiesioginę veiklą, susijusią su elektros energijos gamyba, turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos patvirtintus leidimus, leidžiančius tą daryti.
Tačiau nuomos sutarties su savivaldybe šios įmonės neturi. Kadangi nuomos sutartis nesudaryta, nuomos mokesčio skaičiuoti negalima, ir skola faktiškai nesikaupia, nors teoriškai skaičiuojama, kad kasmet už užtvankų nuomą šios įmonės valstybei turėtų sumokėti apie 81 tūkst. eurų mokesčių.
Kadangi nuomos sutartis nesudaryta, nuomos mokesčio skaičiuoti negalima, ir
Aut. past.
skola faktiškai nesikaupia, nors teoriškai skaičiuojama, kad kasmet už užtvankų nuomą šios įmonės valstybei turėtų sumokėti apie 81
tūkst. eurų mokesčių.
Siūlo išnuomoti užtvankas 99 metams, sutartyje paminėti ūkininkus
Taigi pagaliau savivaldybė atsibudo ir nusprendė visas keturias užtvankas išnuomoti 99 metams, paskelbdama viešąjį konkursą.
Angirių tvenkinio užtvankos pradinis metinis nuomos mokestis siektų kone 9,5 tūkst. eurų, Bublių tvenkinio – apie 5 tūkst. eurų, Juodkiškių tvenkinio – 13,8 tūkst. eurų, o Labūnavos tvenkinio užtvankos metinis nuomos mokestis siektų kone 9 tūkst. eurų.
Paaiškėjo, kad nors užtvankų įrenginiai naudojami elektros energijai gaminti, užtvankose esantis vanduo gali būti, ir pagal pirminę užtvankų paskirtį, ir buvo skirtas naudoti žemės ūkyje laistymui.
Tačiau panašu, kad ne visų užtvankų vandeniu užtvankose elektros energiją gaminančios įmonės su ūkininkais nori dalintis.
„Prieš 13 metų ta problema jau buvo prie Juodkiškio užtvankos. Istoriškai užtvankos ir buvo padarytos žemės ūkiui ir laistymui, o dabar naudojamos tik elektros gamybai.
Kai kurie ūkininkai, norėdami naudoti vandenį, nebuvo užsiregistravę ir negalėjo to vandens naudoti.
Aišku, anksčiau buvo ir leidžiama vandeniu naudotis nemokamai, dabar numatyta, kad leidžiama nemokamai per parą imti iki 10 kubinių metrų vandens, o už perviršį susimokėti“, – rajono tarybos posėdyje kalbėjo pats ūkininkaujantis Jonas Talmantas.
Pagaliau savivaldybė atsibudo ir nusprendė visas keturias užtvankas išnuomoti 99 metams, paskelbdama viešąjį konkursą.
Aut. past.
Savivaldybė turėtų ginti ūkininkus
Šią problemą komitete iškėlęs Vygantas Vanagas atkreipė dėmesį, kad savivaldybė turi užbėgti tokiems įvykiams už akių ir apsaugoti ūkininkus nuo galimos užtvankų valdytojų savivalės.
„Žinau ūkininkų seną problemą, nes dažnai būdavo, kad užtvankų vandenį naudoti jiems drausdavo.
Dėl to sudaromose nuomos sutartyse siūlau įtraukti punktą, kuris numatys, jog užtvankų savininkas turi leisti ūkininkams naudoti užtvankų vandenį“, – siūlė politikas.
„Reikėtų į nuomos sutartis įtraukti įpareigojimą tiems juridiniams asmenims, kurie išsinuomos įrenginius. Nuomos sutartyje įrašyti pageidaujančius vandenį naudoti laistymui ūkininkus, leidžiant jiems naudoti iki 10 kubinių metrų vandens per parą.
Be nuomininkų valios tai neįvyks, o informaciją turime, kad tvenkinių valdytojai ne visada būna geranoriški.
Jei dabar to nenuspręsime, tikėtina, konfliktai vyks ir toliau“, – antrino ir Lina Šlamienė.
Valstietė Erlenda Turskienė taip pat ragino atkreipti dėmesį į šią problemą ir protokoliniu sprendimu įpareigoti savivaldybės administraciją, prieš ruošiant nuomos sutarties sąlygas, pasikonsultuoti su rajono ūkininkais ir Aplinkos apsaugos agentūra.
