Už ekrano – spąstai vaikams, kurių nematome: ko imtis jau dabar?
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
SAM ir Jaunųjų psichiatrų asociacijos parengta inf.
Reaguodama į pastaruoju metu viešai nuskambėjusius skaudžius įvykius dėl vaikų savižalos ar net mirties atvejų, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija ragina tėvus, artimuosius, ugdymo įstaigų darbuotojus būti budriais ir pastebėti vaikų ir paauglių pernelyg didelį įsitraukimą į socialinius tinklus ir jų susidomėjimą juose plintančiais pavojingais iššūkiais bei „žaidimais“. Dalis šių žaidimų gali atrodyti kaip pramoga ar išbandymas, tačiau iš tiesų gali būti pavojingi vaiko ar aplinkinių sveikatai ar net gyvybei.
„Pirmieji, kurie gali pastebėti vaiko emocines permainas, yra šeimos nariai ar kiti artimiausi žmonės. Tačiau labai svarbu, kad ir aplinkiniai – draugai, kaimynai, ugdymo įstaigos pedagogai – būtų dėmesingi ir pastabūs. Jei jaunas žmogus akivaizdžiai pasikeitė, tapo uždaras, pernelyg įsitraukęs į virtualią erdvę, svarbu nelaukiant reaguoti ir pasirūpinti vaiko saugumu ir emocine sveikata“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Kaip tėvams ir artimiesiems atpažinti grėsmes?
Tėvai ir artimieji turėtų būti ypač budrūs, jei bendravimas socialiniuose tinkluoseskatina atlikti pavojingus veiksmus (pvz., savęs žalojimą, dusinimąsi, nuodingų medžiagų vartojimą ir pan.) Tokiais atvejais gali būti naudojamas psichologinis spaudimas, gėdinimas ar grasinimai, viskas gali prasidėti kaip nekaltas „žaidimas“, bet palaipsniui užduotys gali tapti vis pavojingesnės. Svarbu žinoti, kad aukomis dažniau gali tapti emociškai jautresni vaikai ir paaugliai, kurie ieško dėmesio, supratimo ar priklausymo grupei jausmo.
Dalis šių žaidimų gali atrodyti kaip pramoga ar išbandymas, tačiau iš tiesų gali būti pavojingi vaiko ar aplinkinių sveikatai ar net gyvybei.
6 patarimai, kaip elgtis:
1. Domėkitės savo vaiko virtualiu gyvenimu. Skirkite dėmesio pokalbiams apie tai, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka, kokį turinį vartoja. Kadangi kiekvienam vartotojui algoritmas parenka skirtingą turinį, tai, ką programėlėse matote jūs, gali labai skirtis nuo to, ką mato jūsų vaikas. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas nenaudoja amžiui netinkamų programėlių (pavyzdžiui, „TikTok“, „Snapchat“ ir „Messenger“ leidžiama nuo 13 metų).
2. Stiprinkite emocinį ryšį su vaiku. Vaikai, kurie jaučia tėvų paramą ir supratimą, rečiau įsitraukia į pavojingas veiklas.
3. Stebėkite elgesio pokyčius. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas tapo uždaras, jaučiate nuotaikų svyravimus, sutriko jo miegas ar apetitas, pastebėjote savižalos požymių (pvz., po ilgomis rankovėmis slepiamos žaizdos), vis daugiau laiko leidžia prie ekranų.
4. Susitarkite dėl saugaus elgesio internete. Kalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima sutikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Paaiškinkite, jog prašymai siųsti asmenines nuotraukas, dalintis duomenimis ar dalyvauti slaptuose iššūkiuose gali būti pavojingi ir apie tai reikia pasitarti su suaugusiuoju.
5. Saugokite vaiką pasitelkdami technologijas. Naudokite apsaugos programas, įdiekite tėvų kontrolės programas ar filtrus, kurie leidžia stebėti, kokiu turiniu domisi vaikas. Nustatykite limitus, kiek vaikas gali praleisti laiko prie ekrano.
6. Laiku kreipkitės pagalbos. Jei įtariate, kad vaikas patiria psichologinį spaudimą, savižalą ar yra išnaudojamas – nedelskite ir kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, policiją ar kitas institucijas.
Psichologai pastebi, kad vaikų ir jaunų žmonių priklausomybės nuo socialinių tinklų sparčiai plinta. Su šia problema specialistai susiduria, kai į juos kreipiasi paaugliai dėl elgesio ir miego sutrikimų, mokymosi sunkumų, nervinių tikų, savęs žalojimo ir pan.
Kur kreiptis pagalbos?
Vaikai ar paaugliai gali skambinti nemokamais emocinės pagalbos telefonais anonimiškai į vaikulinija.lt tel. 116 111 (kasdien 11.00–23.00) ar jaunimolinija.lt tel. 0 800 28888 (visą parą).
Tėvai gali anonimiškai kreiptis į Tėvų liniją tel. 0 800 900 12.
Psichologinių krizių pagalbos centras (pkpc.lt arba telefonu 1815) teikia skubią, profesionalią, nemokamą, anonimišką psichologinę pagalbą bendruomenėms, organizacijoms, šeimoms, kurios susiduria su netikėtais ir sukrečiančiais įvykiais – smurtine mirtimi, savižudybe, staigia mirtimi dėl ligos ar kitų priežasčių. Konsultantai-psichologai suteiks skubią konsultaciją ir nukreips į Mobiliąją komandą, kuri teikia individualias ir grupines konsultacijas įvykio paveiktiems žmonėms.
Jei jūsų vaikas turi psichologinių sunkumų ar psichikos sutrikimų požymių, kreipkitės į psichikos sveikatos centrą, kur dirba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras su specialistų komanda.
Jei jūsų aplinkoje kas nors šiuo metu vartojapavojingą medžiagą ar atlieka kitą sveikatą trikdantį veiksmą ar skatina tai daryti – skambinkite 112.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų didėja
Psichologai pastebi, kad vaikų ir jaunų žmonių priklausomybės nuo socialinių tinklų sparčiai plinta. Su šia problema specialistai susiduria, kai į juos kreipiasi paaugliai dėl elgesio ir miego sutrikimų, mokymosi sunkumų, nervinių tikų, savęs žalojimo ir pan.
„Kai mokykloje telefonai yra visiškai neribojami, tai vaikai per pertraukas ir net pamokas renkasi savo mobiliuosius ekranus, o ne socialinius gyvus ryšius. Paradoksalu, bet kai nėra to gero gyvo ryšio, visada yra internetinis ryšys. Tačiau visur reikalinga pusiausvyra: vaikas, paauglys privalo turėti ir gyvų santykių, tada sumažėja pavojus, kad jį „įtrauks“ virtualūs ryšiai“, – sako sveikatos apsaugos ministrės patarėja Neringa Grigutytė.
Mokslininkai akcentuoja, kad visos ugdymo įstaigos privalo turėti mokinių asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimo taisykles ir jų laikytis, tačiau Lietuvoje tokias taisykles turi tik maždaug pusė šalies ugdymo įstaigų. Sveikatos apsaugos ministerija pasisako už nacionaliniu lygiu nustatytus reikalavimus dėl išmaniųjų telefonų naudojimosi taisyklių ir ribojimų ugdymo įstaigose.
