Urėdijos pozicija – smūgis žemiau juostos

Daug metų besivelkantis Babėnų šilo sutvarkymo ir pritaikymo rekreacijai projektas susidūrė su naujais iššūkiais. Nepaisant to, kad gyventojai, savivaldybė ir net Aplinkos ministerija palankiai žvelgia į norą sutvarkyti Babėnų šilą, Valstybinės miškų urėdijos komunikacija tapo itin kandi. Jums reikia sutvarkytos rekreacinės zonos? Jūs ir tvarkykite. 

Projektas niekinis

Kad projektas jau spėjo morališkai pasenti – anokia staigmena. Tačiau pasigirdo siūlymų, kad to meto Kėdainių urėdijos parengtas projektas būtų rašomas apskritai iš naujo.

„Sprendiniai, kokie yra numatyti 2014–2015 metų projekto papildyme, nebeatspindi šių laikų dvasios. Šitas projektas turi būti detaliai peržiūrimas šios dienos kontekste. 

Prieš tai buvusio urėdo iniciatyva projekte buvo numatyti alpinariumai, tvenkiniai, kalvelės, svetimžemiai augalai – na, mes manome, kad šiandien tokie dalykai miško žemėje netoleruotini.

Reikia naujo projektavimo, kuris tenkintų nūdienos kraštietį, miesto gyventoją. Koncepciją reikia peržiūrėti ir pakeisti visiškai. 

Tai, kas čia padaryta, yra visiškai niekinis reikalas“, – kritikos buvusiems urėdijos vadovams pažėrė  VĮ Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis.

[quote author=“S. Kvedaras“]Šiame miške ūkinė veikla apribota ir naudos ekonominės iš jo mes neturime. Čia tik išlaidos.[/quote]

Savivaldybės reikalas?

Tuo tarpu urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras rajono valdančiuosius apskritai nokautavo. Pasirodo, urėdija maloningai leistų jai priklausančiame miške savivaldybei įgyvendinti projektą, ir tiek – visa kita, iš savivaldos kišenės.

„Dabar matome, kad iniciatyvą rodo savivaldybė. Projektą padarė ankstesnis urėdas vienašališkai, nors ir gero norėdamas. 

Šiame miške ūkinė veikla apribota ir naudos ekonominės iš jo mes neturime. Čia tik išlaidos. Šis miškas teikia daugiau rekreacines funkcijas ir kaip ir tiktų projektui, o kadangi būtent savivaldybės gyventojai naudojasi tuo rekreaciniu objektu, manome, kad visą iniciatyvą ir projekto įgyvendinimą turėtų prisiimti savivalda“, – rėžė S. Kvedaras, patikslindamas, kad ir finansais vienašališkai pasirūpinti turi savivaldybė.

O buvo kalbėta kitaip…

Toks urėdijos atstovų požiūris nustebino susitikime dalyvavusius savivaldybės vadovus. Juo labiau kad vos prieš porą mėnesių aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad savivaldybei prisidėjus finansiškai, šį urėdijos projektą būtų galima peržiūrėti ir imtis jo įgyvendinimo. 

„Jeigu jūs, kaip savivaldybė, numatytumėt, kad galite prisidėti finansiškai, tai reikėtų patikslinti techninį projektą, pažiūrėti, kaip augalus išsaugoti, nepakenkti jiems. Tada mes peržiūrėsime projektą ir bus galima galiausiai jį vykdyti“, – tuomet kalbėjo aplinkos ministras K. Mažeika.

Tačiau finansinis „prisidėjimas“ staiga virto visiška savivaldybės atsakomybe. 

Rajono meras Valentinas Tamulis neslėpė nuostabos tokiu kardinaliai skirtingu specialistų požiūriu.

„Kalbant su aplinkos ministru buvo visai kitokia kalba. Miškas yra jūsų, o mes turime visą naštą prisiimti? 

Kirtote žemiau juostos su tokiu pasakymu. 

Tikrai nenoriu tikėti, kad kuri nors Lietuvos savivaldybė pilnai finansavo projektą, įgyvendintą urėdijai priklausančiame miške. 

Jūsų pozicija kardinaliai skirtinga nuo aplinkos ministro pozicijos, kurią jis išsakė sėdėdamas toje pačioje kėdėje“, – kalbėjo V. Tamulis.

[quote author=“V. Tamulis“]Kalbant su aplinkos ministru buvo visai kitokia kalba. Miškas yra jūsų, o mes turime visą naštą prisiimti? Kirtote žemiau juostos.[/quote]

„Mes suteikiame galimybę mūsų valdomame miške daryti darbus, tai yra labai daug! Mes net projektą paruošėme, matote! Mes pritariame viskam“, – pusiau juokais kalbėjo S. Kvedaras. 

Tiesa, paklaustas, kodėl to savo paruošto projekto per tiek laiko urėdija taip ir neįgyvendino, atsakyti miškininkas negalėjo.

Investuoja mažiau

Apskritai vykdant įvairius projektus, savivaldybės finansinis indėlis paprastai nesiekia nė trečdalio projekto finansavimui reikalingos sumos. Paprastai savivaldybė prisideda 10–20 proc., retais atvejais gali skirti 30 proc. Reikalingos sumos ir tuomet jau atsiduria prioritetų sąrašo viršūnėse. Tad nenuostabu, kad toks miškininkų reikalavimas atėmė žadą.

„Iš jūsų kalbos galima suprasti, kad jūs duodate leidimą, o savivaldybė daro visus darbus. Bet mes net įstatymiškai galime tik prisidėti finansiškai, o ne pilnai finansuoti svetimą objektą. 

Bendraujame su daugybe ministerijų ir visuose projektuose savivaldybė prisideda 10–20 procentų finansiškai, visi kiti pinigai yra ministerijų. 

Mes nesame girdėję, kad reikėtų prie tokių projektų prisidėti 100 proc. Na iki 30 proc. galime prisidėti, bet čia jau lubos. Apskritai jei savivaldybė 30 proc. reikalingų lėšų skiria, ministerijose toks projektas tampa prioritetiniu ir skubama greičiau jį įgyvendinti. Nekalbant jau apie tai, kad ten kalba eina apie savivaldybei priklausančius objektus, o čia – objektas ne savivaldybės, o norite visiškos mūsų finansinės atsakomybės“, – nuostabos neslėpė ir administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

Vieni nuostoliai

Tačiau Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas nenusileido – jo teigimu, urėdijai iš tokio miško, kaip Babėnų šilas, vieni nuostoliai.

„Urėdijos pagrindinė funkcija nėra rekreacinė. Mes darome verslą, biznį, o visa kita yra priedai. 

Kiek investuosime į Babėnus, tiek minuso turėsime. Mums šie metai apskritai nusimato sudėtingi dėl gamtinių sąlygų, medienos kainų“, – suprasti ir urėdijos poziciją prašė S. Kvedaras.

„Per visą Lietuvą tų rekreacinių objektų yra begalė, o susikoncentruoti į vieną rajoną, kuris rekreaciniu požiūriu nėra toks jau nuostabus, negalime. Be to, turime Skinderiškio parką, jis yra prioritetinis, nes jis jau yra žmonių traukos objektas. O Babėnų šilui reikia daug investicijų, kad tokiu taptų“, – antrino G. Nemunis. 

Rajono meras atkreipė dėmesį, kad Kėdainiai yra Lietuvos vidurys, geografinis Europos centras, o Babėnų šilas yra pakankamai gausiai gyventojų lankomas, tad sakyti, kad rajonas nėra išskirtinis rekreacijos prasme, tiesiog negalima.

Lauks sąmatos

Nepaisant to, kad urėdijos atstovai primygtinai tikino, kad būtent savivaldybė turi finansuoti Babėnų šilo rekreacinio tako įrengimo projektą, parengto projekto sąmatos savivaldybės atstovams jie nepateikė. Iki susitikimo buvo gautas ir išnagrinėtas tik pats projektas, o kad jam įgyvendinti reikalinga apie 160 tūkst. eurų, savivaldybė sužinojo tik susitikimo metu.

„Sąmata yra pasenusi, neverta net žiūrėti“, – kalbėjo S. Kvedaras, tačiau sutiko ją atsiųsti po susitikimo.

Galiausiai prieita susitarimo, kad savivaldybei sulaukus sąmatos, bus peržiūrėti projekte numatyti darbai, nuspręsta, ko galima atsisakyti, ką pakeisti.

Apskaičiavus, kaip tai pakeis finansinę projekto pusę, vėl susitikti su miškų urėdijos atstovais.