Užliejamas paplūdimys įrenginėjamas ant partizanų kapavietės?

Sumanymas Kėdainiuose įrengti daugiau kaip 700 tūkst. eurų kainuosiantį paplūdimį prie Skongalio užtvankos, manau, yra ne kas kita, kaip dar vienas partizanų palaikų išniekinimas. Ar kėdainiečiai žino, kad paplūdimio su maudymviete, vaikų žaidimų aikštelėmis ir dviračių takais statybos yra planuojamos ant vienos iš pagrindinių Kėdainių partizanų užkasimo vietų ir kapų? Ar kėdainiškiai liks patenkinti savo naująja maudymviete vaikščiodami, ilsėdamiesi ant partizanų palaikų, tuo dar kartą juos paniekindami? Ar tik tokios pagarbos verti šie ir kiti Kėdainių krašto – Lietuvos laisvės kovotojai?

Kodėl paplūdimį įrenginės ant kapavietės?

Kokios yra tokio nepaliaujamo partizanų ir istorinio paveldo niekinimo priežastys? Manyčiau, paplūdimį Skongalio gatvės gale valdininkai nutarė įrengti ne vien dėl gražios vietos, bet ir dėl aplaidaus nesidomėjimo savo krašto istorijos praeitimi.

Dar sovietų okupacijos metais ties ta vieta, Nevėžio upėje, buvo pastatyta užtvanka.

Tuomet partizanų palaikai buvo išstumdyti ir išsklaidyti dideliame plote.

1989 m. Kėdainių tremtinių klubo rūpesčiu ten buvo pastatytas paminklas, ant kurio iškaltos toje vietoje užkastų žmonių pavardės.

Jau vien šiame paminkle įamžintos žuvusiųjų pavardės byloja apie tai, kad jie ilsisi šioje teritorijoje, kur ketinama įrengti paplūdimį, tačiau panašu, kad dabartiniai Kėdainių savivaldybės atsakingi valdininkai nežino istorijos ir nesidomi jos paveldu, o gal ir tyčia vykdo darbus šioje teritorijoje, nors tuo labai nesinorėtų tikėti.

[quote author=“V. Striužas“]Labai norisi tikėti, kad Kėdainiuose kultūros paveldas bus išsaugotas ir kas nors pajėgs sustabdyti partizanų palaikų išniekinimą įrengiant ant jų paplūdimį.[/quote]

Naikinamas istorijos ir laisvės kovos paveldas

Kėdainiuose dirba vieni iš geriausių Lietuvos XIX–XX a. karo paveldo specialistų, sukaupusių gausybę sukilimų, nepriklausomybės ir partizaninių karų duomenų. Taip pat ir apie partizanų užkasimo vietą Skongalio gatvėje.

Todėl labai keista, kad atsakingi Kėdainių valdininkai, rengdami projektus, neklausia šių specialistų nuomonės, nevertina jų kvalifikuotų žinių.

Drįstu manyti, kad savo nekvalifikuotu ir aplaidžiu darbu naikindami istorijos-laisvės kovos paveldą, jie trečią kartą paniekina partizanus.

Archeologinius tyrinėjimus užsakė, bet…

Kėdainių rajono savivaldybės administracija – maudymvietės sumanytoja ir projektuotoja, kaip žinia, prieš pradėdama darbus užsakė šios vietovės archeologinius tyrimus.

Buvo iškasti šurfai, juose neaptikta senojo miesto liekanų. Tačiau, kaip man žinoma, archeologas Vytautas Juškaitis prieš tyrimo darbus nesidomėjo, nesurinko visų istorijos tikėtinų duomenų apie Skongalio gatvės gale susiklosčiusius visų laikotarpių kultūrinius sluoksnius, todėl jo darytas įprastinis šurfavimo metodas netinka partizanų užkasimo vietai. Tuo labiau palaikams, išstumdytiems po visą plotą iki pat Nevėžio upės.

Nepaisant to, Kultūros paveldo specialistai pasitikėjo archeologo išvadomis ir maudymvietės projektą suderino.

Kodėl nesitariama su specialistais?

Silpniausia šios paveldo išsaugojimo grandinės vieta – tai, kad nėra Kėdainių rajono savivaldybės ir kvalifikuotų Kėdainių istorijos specialistų ryšio, bendravimo, aiškinimosi. Savivaldybės darbų rezultatai akivaizdžiai rodo, kad prieš priimant svarbius sprendimus, elgiamasi visiškai neprofesionaliai ir vengiama tartis su ilgametę lokalių tyrimų patirtį sukaupusiais specialistais.

Skaudu, kad Kėdainių rajone veikiant gerai istoriniuose tyrimuose užsirekomendavusioms kultūrinėms įstaigoms, dešimtmečių patirtį turinčioms visuomeninėms organizacijoms, taip pat už paveldą atsakingai savivaldybės darbuotojai, valdininkams priimant tokius sprendimus išsamiau neišsiaiškinama nei kiek, nei kur, nei kokio Kėdainių krašto paveldo turime, kurį būtina išsaugoti.

[quote author=“V. Striužas“]Savivaldybės darbų rezultatai akivaizdžiai rodo, kad prieš priimant svarbius sprendimus, elgiamasi visiškai neprofesionaliai ir vengiama tartis su ilgametę lokalių tyrimų patirtį sukaupusiais specialistais.[/quote]

Juolab kad Skongalio gatvės gale esančią partizanų užkasimo vietą ir kapus buvo rengiamasi įtrauktiį Kultūros vertybių registrą, tačiau kol kas dar nesuspėta to padaryti.

Leidimų išdavimo spragos nuo atsakomybės neatleidžia

Noriu tikėti, kad saugojant kultūros paveldą turėtų viršų imti sveikas protas – negalima vadovautis ir naudotis vien tik tuo, kad Kultūros paveldo departamento (KPD) archeologinių tyrimų leidimų išdavimo tvarka turi didelių trūkumų. Tai patvirtina ir kvalifikuoto Kėdainių krašto istoriko Vaido Banio pastabos: „Toks neprofesionalumas, kuris buvo padarytas Skongalio tyrimų metu, yra ir bus užprogramuotas ateityje, jei padėtis nesikeis.

KPD ir anksčiau nereikalavo senamiesčių urbanistinėse zonose atlikti istorinių tyrimų. Tai yra vienas iš didesnių paveldo tyrimų defektų. Tačiau anksčiau didesnio darbo broko kartais pavykdavo išvengti, nes lokaliai reziduojantiems archeologams, ypač – dirbantiems muziejuose, šiuos tyrimus padėdavo atlikti vietos istorijos specialistai.

Pastaruoju metu archeologinius tyrimus vykdant iš tolimiausių vietovių atvykusiems archeologams, šie jokiais istoriniais duomenimis nedisponuoja, juos surinkti reikiamos kvalifikacijos neturi ir jų rinkti nesivargina, nes to daryti neprivalo.

Tad KPD privalo taisyti situaciją, kad tokiais atvejais kaip Skongalio projekto vykdytojai turėtų užsakyti istorinius tyrimus, o archeologiją atliktų geriausiai konkrečių vietovių dalykus išmanantys specialistai. Priešingu atveju ir toliau paminklinio senamiesčio teritorijas žvalgys piliakalnių specialistai, nesidomintys, kad buvusiose pelkėtose vietovėse reikia ieškoti ne tik statinių, bet ir pokario paveldo.“

Reikia didesnės savivaldybės darbuotojų atsakomybės

Visi bent kiek besidomintys istorija žino, kad čekistai ir stribai žuvusius, nužudytus partizanus užkasdavo prie daugelio valsčių, apskričių NKVD-MVD-MGB būstinių, nuošalesnėse vietovėse. Pavyzdžiui, vien 1947 m. duomenimis, Lietuvoje buvo 37 apskritys, 320 valsčių, tad į Kultūros vertybių registrą įtraukta tik maža dalis tokių išniekintų partizanų užkasimo vietų-kapų. Viena iš tokių neįtrauktų – Kėdainių Skongalio gatvės gale.

Taigi, žinant tokius istorinius faktus labai svarbi yra savivaldybės paveldo darbuotojų atsakomybė, jų supratimas, domėjimasis ne tiktai registruotomis kultūros vertybėmis, bet ir visu savo krašto paveldo palikimu. O neišsiaiškinimas, nesidomėjimas svarbiais istorijos laikotarpiais sukelia tokių ir kitų tikėtinų, neregistruotų paveldo objektų sunaikinimą.

[quote author=“V. Striužas“]Ir negali būti, kad Kėdainiuose niekas nežino, kad Skongalio gatvės gale paminklas žuvusiems partizanams pastatytas ne šiaip sau, kad ten – partizanų kapavietė.[/quote]

Labai norisi tikėti, kad Kėdainiuose kultūros paveldas bus išsaugotas ir kas nors pajėgs sustabdyti partizanų palaikų išniekinimą įrengiant ant jų paplūdimį.

Užkasta daugybė partizanų

Ir negali būti, kad Kėdainiuose niekas nežino, kad Skongalio gatvės gale paminklas žuvusiems partizanams pastatytas ne šiaip sau, kad ten – partizanų kapavietė.

Dar iki 1989 m. Kėdainių „Tremtinio“ klubas, vadovaujant už istorinius tyrimus klube tuomet atsakingam Juozui Baniui, išsiaiškino, surinko duomenis apie Skongalyje ir kitose rajono vietovėse: Krakėse, Josvainiuose, Dotnuvoje, Surviliškyje užkastus partizanus. O juk kiekviena pavardė – atskiras tyrimas. Buvo aiškinamasi, kur kiekvienas iš paminėtų asmenų po žūties buvo numestas.

Išsiaiškinta, kad į Skongalį buvo vežami Kėdainių Senojoje ir Jonušavos rinkose bei prie apskrities stribyno (kur dabar yra Muzikos mokykla) nužudytų ir numestų partizanų kūnai.

Dar nespėta ištirti prie Kėdainių valsčiaus stribyno, Šėtos gatvėje, buvusių išniekintų partizanų užkasimo vietų.

Dalis istorijos duomenų jau perduota į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Tai – Slikių kaimo gyventojų Leono Naruševičiaus, Antano Naruševičiaus sesers Jadvygos Žukauskienės, Adolfo Naruševičiaus žmonos Stasės Naruševičienės atsiminimai, liudijimai, kraštotyrininkų J. Banio, V. Mataičio straipsniai „Tremtinio“ laikraštyje, I. Meškausko knygos, straipsniai Atgimimo laikotarpio spaudoje ir kt. Jau anuomet žurnalistai rašė apie Skongalio gatvės partizanų užkasimo vietą. Tie kapai buvo žinomi.

Lietuviai nuo seno gerbė, tvarkė, rūpinosi protėvių, senelių, tėvų, karžygių, karių, savanorių kapais. Sovietų, bolševikų papročiai (įpročiai) buvo kitokie – niekinti žuvusiuosius, kuo labiau išsityčioti, bet kur juos užkasti. Siūlyčiau ir Kėdainių rajono savivaldybės atsakingiems valdininkams darbuotis pagal lietuviškus papročius. Šią aprašytą partizanų užkasimo vietą-kapus užsėti žole, pasodinti medelių, ąžuolų – teošia, šlama ir primena visiems – čia mūsų narsiausieji sunūs ir dukros – sukilę, priešinęsi, nenusilenkę okupantams, kovoję ir garbingai žuvę.

Savivaldybės atstovai nežino jokių faktų

Kristina KASPARAVIČĖ

Tačiau Kėdainių rajono savivaldybės atstovai nesutinka su Kultūros paveldo centro istoriko Valdo Striužo išsakytomis pastabomis dėl priimto sprendimo Skongalio gatvės gale ant partizanų kapavietės įrengti (užliejamą) miesto paplūdimį, o meras Saulius Grinkevičius net aiškina, kad visa tai tėra tik prielaidos ir hipotezės, todėl, pasak jo, iškelta problema yra tik menama ir neturinti jokio pagrindo.

Partizanų palaikų nerado

„Rinkos aikštei“ paklausus, ar Kėdainių rajono savivaldybei yra žinoma, kad vietovėje prie Skongalio užtvankos, kur ketinama įrengti paplūdimį su žaidimų aikštelėmis, yra palaidoti partizanai, savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė atrėžė: „Patvirtinto fakto apie partizanų laidojimo vietą prie Skongalio užtvankos nėra.“

Pasak A. Naujalienės, rangovo pasamdytas archeologas, nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialistas (III kat.) Vytautas Juškaitis, atliko tyrimus būsimų žemės judinimo darbų vietose ir ištyrė 38 šurfus 49 kv. m. plote bei pateikė išvadą, kad būsimų žemės judinimo darbų vietoje po velėna aptinkamas sąnašinio smėlio sluoksnis.

Archeologo dalyvavimas būtinas

Pasak A. Naujalienės, tai, kad ateityje vykdant žemės judinimo darbus archeologiniai tyrimai netikslingi, patikino ir paminklosaugininkė, tačiau šių metų vasario 20 dieną Kėdainių rajono savivaldybės administracijai buvo pateiktas Kultūros paveldo departamento raštas, kuriama nurodoma, kad tolesni Kėdainių miesto maudymvietės ir poilsio zonos Skongalio g. 39 ir 41, Kėdainių mieste statybos darbai būtų vykdomi dalyvaujant archeologui.

Žinovai – tik mokslų daktarai?

Savivaldybė sulaukusi klausimo, kodėl rengiant paplūdimio įrengimo prie Skongalio užtvankos projektą nebuvo klausta Kėdainiuose dirbančių vienų iš geriausių Lietuvos XIX– XX a. karo paveldo specialistų nuomonės, atsakymui pateikti pasitelkė ir Kėdainių krašto muziejaus direktorių Rimantą Žirgulį.

Pasak R. Žirgulio, Kėdainiuose nėra nei vieno istorijos mokslų daktaro, profesoriaus, pagarsėjusio savo monografijomis apie XIX–XX a. karo istoriją, paveldą, nepriklausomybės ir partizanų kovas. Todėl teiginys, kad nebuvo klausta Kėdainiuose dirbančių vienų iš geriausių Lietuvos XIX–XX a. karo paveldo specialistų nuomonės, pasak R. Žirgulio, yra tik nuomonė.

Be to, pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus, taip pat svarbu paminėti, kad hipotezes apie kaulų buvimą ar nebuvimą gali kelti tik archeologas, atlikęs tyrimus.

Kultūros paveldo centro istorikas V. Striužas nesutinka su tokia R. Žirgulio pozicija: „Kritikuotinas atsakymas dėl „istorijos mokslo daktarų“.

Ne laipsniai ir vardai lemia istorikų kompetenciją, o sugebėjimas analizuoti, įvertinti visus istorijos įvykius, išmanyti, domėtis savo krašto praeitimi, paveldo objektais, būti patriotu, entuziastu visur ir visada, o ne „sausu“ siaurų pažiūrų mokslininku.

[quote author=“V. Striužas“]Atsakingi Kėdainių rajono savivaldybės valdininkai, teigdami, kad „prie Skongalio užtvankos nėra patvirtinto fakto apie partizanų palaidojimą“, parodo savo nekompetenciją, nesidomėjimą Lietuvos Atgimimo įvykiais, partizanų užkasimo vietomis Kėdainuose.[/quote]

Planuojant darbus reikėjo remtis ne tiktai archeologų išvadomis, tačiau ir konkretų istorinį laikmetį, to laikotarpio paveldą tyrinėjančiais istorikais. Neatlikus įvairiapusiškų tyrimų, neįvertinus visų galimų rizikų, projektuotojai, užsakovai lieka atsakingi už blogą projektą.“

Partizanų kapavietė – tik arčiau stovinčių namų?

Savivaldybės poziciją gina ir rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas.

Pasak jo, papildomai buvo teirautasi ir kėdainiečio archeo-logo Algirdo Juknevičiaus nuomonės, kuris patikino, kad partizanai galėjo būti laidojami į vakarus nuo planuojamo paplūdimio, arčiau dabar stovinčių namų.

„Palei pačią upę vargu ar galėjo būti laidojami, nes ten buvo nuolydis į upės pusę, nepatogu užkasinėti. Nebent teoriškai ten galėjo atsidurti kaulai po žemės stumdymo, niveliavimo metu. Bet kol kas niekas nieko nėra radęs“, – sako V. Kundrotas.

Be to, pasak V. Kundroto, paplūdimio projektas 2018 m. buvo viešinamas, tad jeigu kas nors turėjo žinių, kur buvo palaidojimai, privalėjo apie tai informuoti savivaldybės administraciją ir Kultūros paveldo departamentą.

Patys pasiūlė įtraukti į Kultūros vertybių registrą?

Paklausus, ar savivaldybės atsakingiems specialistams žinoma, kad Skongalio gatvėje esančią partizanų užkasimo vietą ir kapus buvo rengiamasi įtraukti į Kultūros vertybių registrą, tačiau kol kas nespėta to padaryti ir dar tik rengiamasi tai padaryti, sulaukta gluminančio atsakymo: „Atsakingi savivaldybės specialistai, konkrečiai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė ir iniciavo, kad Skongalio g. esanti partizanų užkasimo vieta būtų įtraukta į Kultūros vertybių registrą.“

Toks Kėdainių rajono savivaldybės atsakymas istorikui V. Striužui atrodo keistokas.

„Kėdainių rajono savivaldybės atsakymas apie rengimąsi įtraukti šią vietą į Registrą paneigia jų aukščiau teigtus atsakymus. Jeigu pati vyr. specialistė M. Rukšienė inicijavo, „kad Skongalio g. esanti partizanų užkasimo vieta būtų įtraukta į Kultūros vertybių registrą“, tai išeitų, Kėdainių rajono savivaldybės administracija vis dėlto žinojo apie partizanų užkasimo vietą“, – sako V. Striužas.

Problemos nemato

Meras S. Grinkevičius, paklaustas, ką mano apie šią problemą, ir tai, ar, jo požiūriu, yra normalu įrengti paplūdimį toje vietoje, kur palaidoti partizanai, net neslepia, kad jokios problemos nemato: „Turimi dokumentai ir archeologų išvados nepatvirtina fakto, kad toje vietoje, kur vyksta Kėdainių miesto poilsio zonos ir maudymvietės įrengimo darbai, yra palaidoti partizanai. Kalbėti apie prielaidas, hipotezes ir kelti menamą problemą nėra jokio pagrindo.

[quote author=“V. Striužas“]Jeigu pati vyr. specialistė M. Rukšienė inicijavo, „kad Skongalio g. esanti partizanų užkasimo vieta būtų įtraukta į Kultūros vertybių registrą“, tai išeitų, Kėdainių rajono savivaldybės administracija vis dėlto žinojo apie partizanų užkasimo vietą.[/quote]

Rekomendacijose yra nurodyta, kad statybų metu turi dalyvauti archeologas. Jeigu turėsime faktų, kurių iki šiol neturime, tada ir spręsime šį klausimą.“

Tuo tarpu istorikas V. Striužas nenusileidžia. Pasak jo, juk viskas aiškiau negu aiškiai parašyta net ir ant paties paminklo, stovinčio Skongalio gatvės gale: „PO JŪSŲ KOJOMIS MES, NEIŠDAVĘ TĖVYNĖS, ŽUVĘ NENUGALĖTI 1944–1954 M.“

„O atsakingi Kėdainių rajono savivaldybės valdininkai, teigdami, kad „prie Skongalio užtvankos nėra patvirtinto fakto apie partizanų palaidojimą“, parodo savo nekompetenciją, nesidomėjimą Lietuvos Atgimimo įvykiais, partizanų užkasimo vietomis Kėdainuose“, – įsitikinęs V. Striužas.

Jau parengus šiuos straipsnius, Kultūros paveldo departamentas išsiuntė Kėdainių rajono savivaldybei prašymą užtikrinti, kad partizanų užkasimo vietoje-kapuose darbai būtų vykdomi prižiūrint archeologui. Taip pat savivaldybėms, KPD padaliniams išsiųstas neregistruotų žinomų partizanų užkasimo vietų-kapų sąrašas. Tuo pačiu šią kapavietę rengiamasi įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

A+A
Kėdainiuose, Skongalio gatvės gale, prie Nevėžio upės, partizaninio karo metais stribų ir čekistų užkasti žinomų, išaiškintų partizanų palaikai: Albino Gusto; Alfonso Jurevičiaus; Jurgio Rapšio-Ajero; Antano Kriūno-Sakalo; Vinco Kriūno-Paukštelio; Broniaus Grincevičiaus-Vėjo; Kazimiero Šniutės-Savanorio, Beržo; Zenono Alaburdos-Patėvio; Elenos Alaburdaitės; Marijonos Alaburdaitės; Onos Alaburdaitės; Boleslovo Derbuto; Jono Gulbino-Lašiuko; Vlado Juškevičiaus-Kukučio; Jono Šimkūno; Liudo Virbicko; Jono Žilinsko-Tėvo; Boleslovo Kriūno-Jauniaus; Broniaus Misevičiaus; Jono Jankūno-Ungurio; Jono Kurševičiaus-Jogailos, Jokerio; Stasio Veriko-Pomidoro; Adomo Dautarto-Žvirblio; Genovaitės Dautartienės (Zdanavičiūtės); Vinco Mataičio-Latvelio; Boleslovo Šlekio-Kareivio; Juozo Aleksos-Pavasario; Andriaus Dociaus; Vytauto Juozo Jurevičiaus-Kovo, Leopardo; Antano Algirdo Kavaliausko-Dobilo, Šapelio, Jūreivio; Jono Pranaičio-Mindaugo; Jono Svetlausko-Rolando; Prano Ulinsko-Židūno; Vinco Ambraškos, Antano Bruzinsko; Mykolo Gėgžnos; Jurgio Januškevičiaus; Antano Jukštos; Kazio Kažukausko; Jono Lukmino-Sausio; Mykolo Mikalausko; Kazimiero Miliausko; Vinco Šato; Valerijono Šulco-Fausto; Vlado Šumskio; Alfonso Urbono-Linelio, Balandžio, Žilvičio; Jono Žiužnio palaikai. Tikėtina, kad ten ilsisi ir daugiau nežinomų, neišaiškintų partizanų palaikų.