Ukrainos karys žuvo savo kūnu uždengęs vaiką
Eldorado Butrimo nuotr.
Eldoradas Butrimas, specialiai „Rinkos aikštei“ iš Charkovo, Ukraina
Žurnalisto darbą Ukrainoje apsunkina ne tik įvairūs karo draudimai, bet ir tai, kad agresijos išvarginti žmonės, ypač regionuose arti Rusijos sienos, bijo atvirauti ir fotografuotis. Ypač tose vietovėse, kurios buvo okupuotos, o vėliau išlaisvintos, gyventojai neslepia, jog nėra tikri, ar maskoliai negrįš ir tada nebaus tų, kurie apie juos blogai kalbėjo.
Būna apmaudu, kai išgirsti labai įdomaus nutikimo užuominą, tačiau pašnekovas kategoriškai atsisako apie tai pasakoti. Kiti liudininkai dažnai irgi tyli arba jų net nebūna, o okupuotose vietovėse išvis buvo pasilikę labai mažai žmonių.
Įdomios, bet neišgvildentos ir neiliustruotos istorijos neduoda ramybės, ir kartais norisi surizikuoti iškloti jas neužbaigtas. Šis pasakojimas apie karį, kuris žuvo gelbėdamas vaiką, irgi nebus pilnas, nes kario mama ir žmona atsisakė kalbėti ir nepanoro duoti žuvusiojo nuotraukos.
Tikrumoje tai istorija apie tris žmones: 27 metų Olegą, jo mamą Mariną ir medicinos seselę Tamarą, kuri galimai yra tikroji šios istorijos herojė.
Su Tamara susitikti man patarė viešbučio Charkove administratorė, kai pasiskundžiau vėl atsinaujinusių stuburo skausmų. Administratorė pasakė, kad gretimame name gyvena medicinos seselė Tamara, turinti savo masažo kabinetą.
Sužinojusi, kad aš žurnalistas ir rašau apie karą, Tamara liūdnai pasakė, kad jos sūnus Dima kovoja fronte, o netikras šio brolis Olegas neseniai mūšyje žuvo.
„Olegas buvo savotiškas, jisai artimai nesusidraugavo nė su vienu iš mano šešių vaikų, tris iš kurių pagimdė jo mama“, – taip savo pasakojimą pradėjo iškalbi ir energinga penkiasdešimtmetė seselė.
Tamara papasakojo, kad užaugo kaime netoli Charkovo, o ištekėjo 17 metų mokydamasi medicinos mokykloje. Su vyru susilaukė trijų vaikų, po to išsiskyrė, nes vyras esą nutolo nuo šeimos, ėmė išgėrinėti, pradingdavo naktimis pas kitas moteris.
Pasitarusi su mama ji nusprendė, kad ir vaikams ir jai bus geriau vienai. Po kiek laiko seselė susipažino su dabartiniu vyru, santechniku Sergejumi, kuris tuo metu kaip tik irgi skyrėsi su žmona.
„Mama šiai santuokai nepritarė, gąsdino, jog pražūsiu, nes Sergejus irgi atsivedė tris mažus vaikus, o aš turėjau tapti mama šešetui. Bendrai visi tada stebėjosi, kad Sergejaus žmona išsižadėjo savo vaikų, bet taip jau nutiko, nežinau, ar ji pati sugalvojo gyvenimą pradėti „nuo nulio“, ar jos meilužis kaukazietis nenorėjo auginti svetimų vaikų“, – pasakojo seselė.
Išgyventi didelei Tamaros šeimai nebuvo lengva, nes Ukrainai atsiskyrus nuo SSSR prasidėjo sumaištis, buvo sunku susirasti darbą, ėmė kilti kainos.
„Mums nebuvo lengva, tačiau šeima buvo darni ir draugiška, o aš laiminga, nes pagaliau turėjau mylintį ir rūpestingą vyrą“, – tvirtino moteris.
Sergejaus buvusi žmona Marina pagimdė naujam vyrui sūnų Olegą, įsidarbino pardavėja rūbų turguje, tačiau ankstesniais savo vaikais visiškai nesidomėjo.
„Aš buvau savotiška akiplėša, prieš rugsėjo pirmąją nuvažiuodavau pas Mariną į turgų ir pareikalaudavau rūbų jos biologinėms atžaloms“, – prisiminė seselė.
Marina turbūt nenorėjo, kad šalia esantys prekeiviai sužinotų tiesą, todėl, nors ir nenoriai, bet rūbų pripirkdavo.
Tačiau apie savo vaikus neklausinėdavo, nesidomėjo jais, bet Tamara vis vien jai trumpai viską papasakodavo – kas ir kaip sirgo, ką mėgsta, kaip mokosi.
Vėliau Mariną net pavyko įtikinti retkarčiais pasimatyti su Tamaros įvaikintais dviem jos dukromis ir sūnumi.
„Kelis kartus pas mus savaitgaliui buvo atvažiavęs ir Olegas, tačiau labai artimais draugais visgi jis nė su vienu netapo“, – sakė mama.
Marina su pirmais savo vaikais nepanoro dažniau bendrauti net anksti mirus jos antram vyrui, o ar ji po to turėjo kitų sugyventinių, Tamara sakė nežinanti. Seselė užtat gerai pažinojo Olego žmonos mamą Leną, irgi medicinos seserį, su kuria daug metų kartu dirbo.
Lena Tamarai esą papasakodavo, jog be tėvo užaugęs Olegas buvo sunkaus charakterio, išgėrinėjo, kėlė skandalus, negrįždavo naktimis, nesirūpino pirmagimiu. Be to, ne kartą turėjo reikalų su policija, nes buvo įsivėlęs ir į muštynes, ir į vagystes. Karo išvakarėse Olegas buvo sulaikytas dėl narkotikų platinimo, už tai jam grėsė teismas.
„Tai galimai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis, prasidėjus karui, iš karto užsirašė savanoriu į frontą, bet tai vien mano pasvarstymai“, – sakė seselė.
Kad Olegas žuvo, Tamarai pirmoji irgi pranešė Lena. Vaikinas mirė savo 28 gimtadienio išvakarėse, per rugsėjyje prasidėjusį kontrpuolimą, kai jo būrys vadavo vieną nedidelį kaimelį Charkovo regione netoli Balaklėjos.
Olegas žuvo netikėtai ir apmaudžiai, gelbėdamas į susišaudymo epicentrą išbėgusį berniuką. Vaikinas esą pamatė, kaip iš vieno namo, į kurį ką tik pataikė rusų bomba, išbėgo vaikas ir ėmė šaukti, kad mama kraujuose miršta.
Tuo metu kaip tik vyko mūšis dėl tos gatvės, vienoje pusėje slėpėsi rusai, o kitoje – juos atakuojantys ukrainiečiai, o aplink be perstojo zvimbė kulkos. Olegas net neperspėjo kovos draugų, paprasčiausiai prišoko prie vaiko, pagriebė ir atsigulė griovyje uždengdamas berniuką savo kūnu.
Kai priešas po kelių minučių atsitraukė į kitą gatvę, draugai pribėgo prie Olego, tačiau šis jau buvo negyvas. Vėliau paaiškėjo, kad į jį pataikė vienintelė kulka, atskriejusi tiesiai į širdį pro neperšaunamos liemenės šoną.
Berniukas buvo permirkęs Olego krauju ir visas persigandęs, tačiau sveikas, o jo mamą irgi pavyko išgelbėti.
Olego žūtis labai sukrėtė Mariną, apie tragediją sužinojusi Tamara iš karto jai paskambino, bet su šia buvo sunku bendrauti, nes buvo išgėrusi raminamųjų. Tamara prikalbino tris jos vaikus, kad šie nuvyktų pas Mariną, savo biologinę mamą jos palaikyti ir kartu aplankytų Olego kapą.
Po šios tragedijos Marina netikėtai ėmė dažniau skambinti Tamarai.
„Kai paskutinį kartą kalbėjau su ja telefonu, tai žinote, ką pasakė? Ogi tai, kad Dievas tokiu būdu, matyt, ją nubaudė už tai, kad išsižadėjo kitų trijų savo vaikų“, – pasakojo seselė.
Tamara bandė moterį raminti, sakė, kad jos vaikai niekur nedingo, tačiau Marina atsakė: „Netiesa, jie žodžiu „mama“ kreipiasi į tave, o mane vadina vardu. Likau vienui viena ir pati esu dėl to kalta“.
Tamaros prašiau prikalbinti Mariną duoti man interviu, tačiau ši kategoriškai atsisakė, kaip atsisakė ir Olego žmona. Be jų sutikimo Tamara irgi nepanoro rodyti nuotraukų.
