Ukrainoje kuriamas filmas apie Bučos didvyriu tapusį lietuvį

 Ukrainoje kuriamas filmas apie Bučos didvyriu tapusį lietuvį

K. Gudausko bute Kijeve kabo Ukrainos ir Lietuvos vėliavos./Eldorado Butrimo nuotr.

Eldoradas Butrimas, specialiai „Rinkos aikštei“ iš Bučos, Ukraina

Susipažinkite – tai lietuviškų šaknų turintis 39 metų Konstantinas Gudauskas, per šį karą Ukrainoje išgarsėjęs didvyrišku Bučos gyventojų gelbėjimu. Po trijų mėnesių Ukrainos kino teatruose turi pasirodyti filmas apie Bučos tragediją, sukurtas remiantis būtent K. Gudausko žygiais.

Per Bučos okupaciją K. Gudauskas iš fronto zonos išvežė daugiau kaip 200 civilių, nors kiekvieną kartą agresorių buvo tardomas, mušamas, gąsdinamas nušauti. Susitikus Kijeve Konstantinas prisipažino, kad lietuvių kalbą supranta, tačiau kalbėti ir rašyti jam dar sunkoka.

Mat vaikinas gimė ir užaugo Kazachstane, kur sovietinėje armijoje tarnavęs jo tėtis Kęstas, kilęs iš Iždonų kaimo Šilalės rajone, įsimylėjo tenykštę merginą ir sukūrė šeimą.

Per pirmą pokalbį telefonu Konstantinas perspėjo, kad iš ryto susitikti negalės, mat yra sekmadienis, o kiekvieną sekmadienį jisai būtinai dalyvauja katalikiškose mišiose bažnyčioje ir neretai patarnauja kunigams. To jį vaikystėje išmokė tėtis, ir Konstantinas visą gyvenimą išsaugojo meilę katalikybei.

Tėvas gyvenime siekė vadovautis Kristaus mokymu, stengdavosi visiems padėti, pagelbėti, užtarti, todėl tapo kaimo autoritetu. Konstantinui einant dešimtus metus tėvai išsiskyrė, nes mama nepanoro keltis į Lietuvą, o tėtis ilgėjosi tėvynės ir grįžo gyventi į Kuršėnus Šilalės rajone.

Konstantinas kartu su seserimis nusprendė pasilikti gyventi su mama, tačiau berniukas ir toliau vaikščiojo į katalikiškas pamaldas ir ėmė mėgdžioti tėvą – protestavo prieš neteisybę.

Išgelbėtas kompozitorius I. Pokladas lietuvį dabar vadina savo sūnumi./Eldorado Butrimo nuotr.

Būdamas penkiolikos metų Konstantinas mokykloje suorganizavo protestą, po kurio iš pareigų buvo atleista mokinius bei pedagogus žeminusi nauja direktorė.

Po metų vaikinas eksternu baigė likusias dvi klases ir, būdamas šešiolikos, įstojo į Orenburgo universitetą Rusijoje studijuoti žurnalistiką. Tenykštis universitetas tuo metu buvo vienintelis Rusijoje, kur žurnalistiką dėstė Vakarų specialistai. Tačiau Kremliui toks eksperimentas nepatiko ir minėta žurnalistų laida buvo vienintelė, kurią mokė vakariečiai.

Dalis minėtų žurnalistų vėliau neaiškiomis aplinkybėmis žuvo, dalis tapo garsiais V. Putino kritikais užsienyje. Konstantinas pats irgi išgyveno tris pasikėsinimus, tačiau Kazachstane.

Po studijų Orenburge Konstantinas grįžo į Kazachstaną ir įsidarbino vienoje iš televizijų. Po pusantrų metų metė darbą nusivylęs tuo, kad čia galioja didelė cenzūra, ir ėmėsi verslo. Vaikinas įkūrė pelningą krovinių gabenimo įmonę, kurią vėliau autoritarinė valdžia atėmė.

Atėmė keršydama už tai, kad Konstantinas įsteigė legalią rinkimų stebėjimo organizaciją, prie kurios prisijungę 35 tūkstančiai aktyvistų demaskavo masinius klastojimus per 2019 metų prezidento rinkimus.

Klastojimo ataskaitas Konstantinas pristatė į Briuselį, dėl to jam į Kazachstaną buvo uždrausta grįžti.

Keliasdešimt jo įkurtos organizacijos narių buvo suimti, keli įkalinti, o vienas kalėjime net nužudytas. Persekiojimą patyrė ir Konstantino sesuo Zoja su vyru, kurie abu buvo skubiai atleisti iš darbo.

K. Gudauskas džiaugiasi aplankęs Iždonus – gimtąjį tėvo ir senelių kaimą./Eldorado Butrimo nuotr.

Persikraustęs gyventi į Kijevą Konstantinas vėl ėmėsi krovinių gabenimo verslo, o kiek vėliau pradėjo vežti paramą Ukrainos kariams, nuo 2014 metų Donbase kovojantiems su Maskvos agresoriais.

Atvykęs į Kijevą Konstantinas atnaujino santykius su Lietuvoje kitą šeimą sukūrusiu tėvu, kuris, vaikino nuostabai, irgi sėkmingai vystė krovinių gabenimo įmonę.

Konstantinas netrukus apsilankė Žemaitijoje, susibičiuliavo su daugybe giminaičių ir nusprendė priimti Lietuvos pilietybę bei persikelti į protėvių žemę Šilalėje. Tačiau šiuos planus sujaukė Maskva, vasario 24 dieną užpuolusi Ukrainą.

Konstantinas Kijevo priemiestyje Bučoje buvo įsigijęs naujus apartamentus, tad jau pirmą karo dieną pateko į mūšių sūkurį, mat priešas skubėjo užimti greta esantį Hustomelio aerodromą bei pro Bučą veržėsi į sostinę.

Antrą karo dieną Konstantinui paskambino bičiulė iš Kijevo ir paklausė, ar negalėtų iš fronto zonoje atsidūrusio kaimo pargabenti nėščią moterį su trimis vaikais.

Konstantinas sutiko pagelbėti nesuvokdamas, į kokią rizikingą kelionę leisis. Kad nuvyktų į tą sodybą, lietuvis turėjo daryti didelį lanką ir apvažiuoti Rusijos kariuomenę iš už nugaros.

Priešų patikrinimo postuose vyriškis teigė, kad vežasi į Kijevą savo žmoną ir tris vaikus, kurių dokumentus prieš tai sunaikino, o vaikus pamokė jį vadinti tėčiu.

Rusų kariai praleido Maskvai draugiško Kazachstano pilietį, tačiau Konstantinui vėliau grįžus vežti kitus žmones jį tardyti pakvietė saugumo tarnybos vadą. Konstantinas ne kartą buvo guldomas ant žemės į purvą, buvo išrengiamas ieškant įtartinų tatuiruočių, buvo peržiūrimi visi įrašai jo telefone, nes agresoriai negalėjo patikėti, kad lietuvis kitus gelbėja vadovaudamasis Kristaus mokymu daryti gerus darbus.

Pasklidus gandui apie išvežtą pirmą šeimą, į Konstantiną pagalbos kreipėsi daugybė žmonių.

„Tai, kad mano gyvybei gresia didžiulis pavojus, suvokiau tik tada, kai į mašiną atskrido, bet nesprogo minosvaidžio bomba, o nuo smūgio bangos mane kontūzijo ir atsibudau tik ligoninėje“, – pasakojo lietuvis.

Konstantinas per penkias savaites iš fronto zonos išgabeno daugiau kaip du šimtus žmonių, prarasdamas penkias mašinas. Daugiausia žmonių – net 179, vyriškis išgabeno iš Bučos pašonėje esančio kurortinio kaimelio Vorzel.

Vorzelio kurorte K. Gudausko vardu buvo norima pavadinti gatvę, tačiau lietuvis nesutiko./Eldorado Butrimo nuotr.

Kartą Vorzelyje Konstantiną kartu su kitais gelbėtojais rusų kariai suguldė ant žemės ir pareiškė sušaudysiantys, bet kulkos skriejo vien šalia galvų pagąsdinimui, nors daugelis jau meldėsi manydami, kad mirs.

Lietuvio akivaizdoje nuo snaiperio kulkų šalikelėje žuvo trijų asmenų šeima, bet jis net nedrįso sustoti, nes mašinoje vežė pabėgėlius ir snaiperis būtų šaudęs į juos.

Kitą kartą skeveldra pramušė priekinį mašinos stiklą vairuotojo pusėje ir pralėkė išdauždama šoninį stiklą, bet nieko nekliudė.

Konstantinas į Bučą gabendavo maisto bei vaistų krovinius, o atgal į Kijevą vežė fronto zonoje užstrigusius ir rūsiuose šalusius žmones.

„Gelbėjau tuos žmones todėl, kad gyvenimas įgauna prasmę tik tada, jei nuveikiame kažką gero kitiems, kaip moko  Biblija“, – sakė K. Gudauskas.

Garsas apie Konstantino žygius visoje šalyje pasklido po to, kai jis iš Vorzelio išgabeno žymiausią Ukrainos kompozitorių, didvyrio vardą pelniusį 81 metų Igorį Pokladą su žmona Svetlana.

Į pastarųjų tvirto namo rūsį slėptis nuo bombų kelioms savaitėms subėgo dešimt kaimynų, kurie vėliau savo mašinomis per „žalią koridorių“ paspruko į Kijevą, o senyvą kompozitorių su žmona paliko likimo valiai.

Apie tai iš interneto sužinojęs Konstantinas nuvyko ieškoti I. Pokladų ir juos parvežė, nepaisydamas rusų karių pašaipų, jog „neverta savo gyvybės rizikuoti dėl tokių senių“.

Okupantams nuo Kijevo atsitraukus Vorzelio seniūnas paprašė leidimo K. Gudausko vardu pavadinti vieną iš gatvių.

„Neleidau, nes manau, kad gyvų žmonių vardais nereikia gatvių vadinti, be to, ne dėl garbės aš tai dariau, užtenka, kad žurnalistai iš viso pasaulio neduoda ramybės, o dar ir filmas pagal mano istoriją netrukus pasirodys“, – sakė lietuvis.

Kad Konstantino kuklumas nėra apsimestinis, įsitikinau ir apsilankęs jo bute Kijeve. Vyriškis su sūnumi studentu Ruslanu gyvena nedidelėje vieno kambario studijoje, nes gerokai didesnį butą užleido pabėgėlių iš Mariupolio šeimai.

Pagalbos karo suniokotai Bučai ir dabar Konstantinas nenutraukė – įkūrė fondą „Bucha help“, kurio lėšomis remontuoja bombų apgriautus namus. Vyriškis labai džiaugiasi ir tuo, kad dėdė Rimas Gudauskas į Kuršėnuose esantį savo namą priėmė gyventi septynis pabėgėlius iš Ukrainos, o visi jo giminaičiai Lietuvoje aktyviai renka ir siunčia paramą Ukrainai.

Konstantinui gaila, kad per Velykas netikėtai mirė sveikata nesiskundęs 62 metų tėvas, su kuriuo buvo atgaivinęs labai glaudų ryšį ir kasdien per „Skypą“ kartu pasimelsdavo.

„Kartais pagalvoju, kad su jo mirtimi galimai ir aš esu susijęs, nes tėvas labai išgyveno dėl mano gelbėjimo išvykų į Bučą. Tačiau žinau, kad tėvas didžiavosi tuo, ką darau, ir žinojo, kad jautrumo kitiems mokiausi būtent iš jo, o mūsų visų likimas yra Viešpaties rankose“.

Konstantinas į Lietuvą persikels gyventi tada, kai baigsis karas Ukrainoje, nes bičiuliams Kijeve yra pažadėjęs per karą padėti ir jų nepalikti.

„Kai Ukrainos kariai išvaduos Krymą, aš ten būsiu ir iškabinsiu Ukrainos ir Lietuvos vėliavas – bendros mūsų kovos simbolį, o tada persikelsiu gyventi į protėvių žemę Žemaitijoje“, – sakė  Konstantinas.

9 Komentarai

  • Butrimai, koks tu lietuvis ir dar patriotas jai Kursenai yra Silales rajone? Vaikeli, mokykis Lietuvos geografijos bei istorijos

  • bent jau toj vietoj ,Butrimai,prieš skiesdamas, savo geografines žinias pasitikrintumei…O tai platini bet kokią melagieną.Taip užsigazavęs ir apie Kišiniovą Nyderlande pavarysi.

  • Be filmos ir piršto nepajudintų?

  • Kas čia dabartės labiau svarbesnis-Ukraina ar to butrimo pezalai?

  • Ką renkatės-Butrimo pezalus ar rajono auditoriją?

  • Daug dar kacapų vatnykų rajone. Ateis laikas ir Kėdainiai kaip ir visa Lietuva bus išvalyta nuo jų. Ukrainiečiai patars kaip tai padaryti ir padės.

    • Žiūrėk, kad greitai pats nekrįstum nuo jų rankos!

    • Taip taip tokių jau nemažai pasirodė pas mus su ožiais ir fašistinėmis svastikomis tatutuiruotų chacholų.
      Jie mums dar parodys, kai reikia banderą ir nacistus mylėti!

      • Tau nereikia rodyti nieko. Vyktoro bybį labiausiai tu myli.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video