Ūkininkų kivirčas dėl žemės baigėsi teisme

 Ūkininkų kivirčas dėl žemės baigėsi teisme

Elena ir Jonas Gaskai, gyvenantys Surviliškio seniūnijos Mociūnų kaime, teigia jau dešimtį metų kovojantys dėl to, kas jiems teisėtai priklauso. Kovos galo nematyti, o prasidėjo viskas nuo… kaimynų ūkininkų kivirčo. Tokiuose kivirčuose neretai laimi tas, kas turi daugiau pinigų ir, kaip Lietuvoje jau tampa įprasta, pažinčių.

Prisireikė kelio

Šalia Gaskų žemių driekiasi ūkininko Sauliaus Šilkaičio žemės ir, panašu, šiam ūkininkui Gaskų žemės pasirodė kažkaip netinkamai išdėstytos.

„Visi žino, kad kaime didelė problema yra neblaivūs traktorių vairuotojai, neretai ir be teisių važinėjantys. Įtariame, kad dėl šios priežasties Šilkaičio traktorininkai nenori važiuoti pagrindiniu keliu. Todėl jie mūsų žemėje, palei kanalą pasidarė kelią – trijų traktorių vėžes ir tuo keliuku pasiekia ūkininko Šilkaičio žemes“, – pačią nesutarimų pradžią pasakojo Elena Gaskienė.

Moteris sako, kad sprendė šį nesutarimą teismo keliu, mat susitarti su svetima žeme it savo kiemu besinaudojančiu ūkininku kitaip nepavyko.

Kelias buvo, ar kelio prašė?

E. Gaskienė pasakojo, kad Kėdainių žemėtvarkos darbuotojai ūkininkų Gaskų šeimą tikino, jog 12 metrų kelias palei kanalą visuomet buvo. O vėliau jie ėmė aiškinti, kad kelias buvo įbrėžtas, nes to prašė kaimyninio sklypo savininkas.Elena ir Jonas Gaskai tikina, kad bandydami rasti teisybę mynė visų įmanomų įstaigų slenksčius.

„2010 metais mes sužinojome, kad mūsų sklypo plane yra įbrėžtas kelias. Tą kelią įbrėžė Registrų centre, Kėdainių žemėtvarka patvirtino, kad viskas teisingai, ir grąžino dokumentą Registrų centrui. Taigi, palei kanalą, per visą mūsų žemės ilgį driekėsi kelias. Nors prieš tai žemėtvarkos darbuotojai tikino, kad kelias 12 metrų ilgio, plane jis buvo 6 metrų ilgio. Žemėtvarkos specialistų teigimu, tas kelias įbrėžtas buvo kaimyninio sklypo savininkų prašymu“, – kuriozinę situaciją pasakojo E. Gaskienė.

J. Gaska pasakojo rankų nenuleidęs ir mynęs visų įmanomų institucijų slenksčius. Ūkininkai kreipėsi į seniūniją, į savivaldybę, į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) Kėdainiuose ir vėliau Vilniuje, į Registrų centrą. Tačiau kaip dažnai nutinka, žmogus buvo siuntinėjamas iš vieno kabineto į kitą.

„Nuėjus į seniūniją, jie liepė kreiptis į savivaldybę. Nuėjus ten – liepė kreiptis į Kėdainių žemėtvarką, o jie liepė keliauti į Vilnių. Nacionalinė žemės tarnyba mus nusiuntė į Registrų centrą, o šie – atgal į Kėdainių NŽT. Kėdainių NŽT laikėsi įsikabinusi savo – tikino, kad kelias mūsų žemėje yra, neva pirminiai žemėlapiai buvo labai stambaus mastelio ir to kelio nesimatė. Vėliau iš Vilniaus NŽT atvyko trys specialistai ir nustatė, kad jokio kelio palei kanalą mūsų žemėje nebuvo ir nėra. Bet Kėdainių NŽT darbuotojai pasakė, neva „jie ten Vilniuj nieko nesupranta“. Tai kaip taip gali būti?“ – nuostabos neslėpė J. Gaska.

Ūkininkai Gaskai tikina ir patys iki galo nesupratę, kaip ir kodėl tas kelias jų sklypo plane atsidūrė – ar dėl to, kad jis visada ten buvo, ar dėl to, kad kaimynas prašė.

Matininkams buvo paliepta

Jonas pasakojo, kad norėdamas atlikti sklypo geodezinius matavimus nuvyko į Kėdainiuose įsikūrusią įmonę „Matininkas“, o kadangi jų atliktos paslaugos šeimos netenkino, kreipėsi į Kaune esančią įmonę „Žemetra“.  Štai šalia šio griovio, kairėje pusėje, S. Šilkaičio traktoristai buvo išvažinėję kelią. Kelias driekėsi Gaskų žemėje, ir nors teismas nusprendė, kad jokio kelio būti čia neturi, Gaskai mano, kad šis teismo sprendimas persekioja juos iki šiol.

„Žemetros“ matininkas taip pat į sklypo planą įpiešė kaimynui S. Šilkaičiui reikalingą keliuką. Tiesa, keliukas niekur nevedė, mat jis užsibaigė Gaskų šeimos sklype, taigi faktiškai tuo keliu važiuojant pasiekti kito ūkininko laukų nebuvo įmanoma.

„Įmonės matininkas man pasakė, kad be to kelio plano braižyti neleidžia jų viršininkas. Na tai mes ir klausiame – kas tas viršininkas? Pasirodė, kad tam viršininkui iš Kėdainių žemėtvarkos buvo įsakyta, kad toje vietoje būtinai turi būti kelias“, – pasakojo E. Gaskienė.

Šeima mano, kad toks žemėtvarkos siekis įbrėžti nesamą ir nereikalingą kelią gali būti susijęs su tuo, kad ūkininko Sauliaus Šilkaičio uošvienė yra buvusios Kėdainių NŽT vadovės Jūratės Misevičienės bendraklasė ir draugė.

Bandė tartis

Gaskų šeima tikino bandžiusi kalbėtis su ūkininku S. Šilkaičiu, tačiau pokalbis rezultatų nedavė. Maža to, jie įsitikinę, kad kaimynystėje žemes turintis ūkininkas mėgino jų šeimą „paspausti“.

„Juk jam reikėjo to kelio, jam reikėjo to mūsų žemės ploto. Mes jam sakėme, kad galime susitarti. Ten gavosi apie 15 arų žemės, sakėme Sauliui, kad jis pasiūlytų kažką mainais, jei jau jam taip reikia to kelio. Jis mums atsakė neturįs ką siūlyti, o paskui pasiūlė kažkur Vaidatonyse akmenynus kažkokius. Mes sakėme, kad apsvarstysime pasiūlymą.

Paklausykite, kas buvo paskui. Kitą dieną mano vyras dirbo su traktoriumi. Ir aš mačiau, kad jo jau laukia du policijos ekipažai. Tik jis išsuko į kelią, policija iš karto jį sustabdė, iš karto ėmė įtarinėti, kad girtas, kad be teisių, kad traktorius be techninės apžiūros. Tai kaip mes galime dar kažkokius Šilkaičio pasiūlymus svarstyti?

Labai dažnai būna, kad mano vyrą sustabdo. Kitų netikrina, tikrina tik mano vyrą. O mano vyras nepažeidinėja taisyklių, be to, esame viskam pasiruošę. Ką tai gali reikšti – tik kad policija išvien su juo (S. Šilkaičiu – red. past.) dirba?“ – svarstė E. Gaskienė.

Verčia suabejoti policijos darbu

Paklausus, ar Elena arba Jonas, žinodami apie kaimyno ūkininko darbuotojų pomėgį galimai važinėti girtiems, apie tai pranešė policijai, Elena atsako – skųstis neverta, ir pasakoja viena nutikimą, kuris tik patvirtina jų blogiausias nuojautas.E. ir J. Gaskų kieme auga nemažai vaismedžių, tiesa, ne tik visiems gerai žinomos obelys ir kriaušės. Bėda ta, kad matininkai sklypo, apsodinto vaismedžiais, negali įvardinti, kaip sodo - esą tam trukdo gėlynas, ąžuolas, beržai.

„Tie jo traktoristai mūsų pasėtuose dobiluose pasidarė vėžias. Buvo žaginiai pastatyti, ant kurių džiovinome dobilus. Tai jie per tuos žaginius vėžias pasidarė. Prašėme mes, kad pakeltų tuos žaginius sveikus likusius. Išsikvietėme policiją, nes žinojome, kad traktoristas yra teises pragėręs, kad traktorius be techninės apžiūros. Taigi, pabandėme pasiskųsti. Atvažiavo policija, trys Šilkaičio mašinos. Pats Šilkaitis atvažiavo su raudonu autobusiuku, išlipo iš autobusiuko vos bepaeidamas, priėjo prie policijos ekipažo, atsirėmė į dureles, pats visas šiltas, kažką pašnekėjo, o paskui jį žmona pasiėmė. Policija nieko nedarė, nieko netikrino. Pareigūnai mums neprisistatė netgi. Begalę kartų šitaip buvo… Likome durniaus vietoje“, – pasakojo Elena. Moteris tikino turinti ir šį įvykį įrodančių nuotraukų. 

Elena taip pat pasakojo ir kitą nutikimą, kai ją, stovinčią šalia jos žemėje išmalto nelegalaus keliuko, ėmė vytis S. Šilkaičio darbuotojas su traktoriumi. Rodydama nuotrauką Elena pasakoja, kad tą kartą traktoristas garsiai plūdosi ir tyčiojosi iš jos šeimos.

„Jis buvo tame keliuke, o aš – savo žemėje. Plūdosi, rėkė, tyčiojosi iš mūsų ir tada ėmė važiuoti tiesiai ant manęs. Jis važiavo nestabdydamas, traktoriaus priekiniai ratai buvo mūsų žemėje, kai aš atšokau atgal, užkliuvau už grumsto ir parkritau. Po ranka pasitaikė akmuo, tai aš jį paleidau į traktoriaus dureles. Sūnus iškvietė policiją, o jie apkaltino mane, kad aš vidury kelio stoviu. Šilkaičio traktoriui kelią pastojo mano sūnus su traktoriumi, tad jam beliko apsisukti ir važiuoti. Ir jis išvažiavo per kito kaimyno žemes, paruoštas sėjai. Kaimynas bėgo iš paskos traktoriaus, ir pasikartojo ta pati situacija – jis vos spėjo atšokti, kad traktorius jo nepervažiuotų. Policija viską matė, ir nė žodelio nepasakė.

Rašiau pareiškimą, tačiau nubausta likau aš. Už tai kad paleidau tą akmenį“, – pasakoja Elena.

Stovėjo kelyje, todėl ir nubaudė?

Tai patvirtina Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkė Danutė Mykolaitienė. Pasak jos, E. Gaskienę už chuliganišką elgesį nuteisė Kėdainių rajono apylinkės teismas.

„Policijos komisariate 2013 metų lapkričio mėnesį buvo registruoti keli E. Gaskienės pareiškimai dėl S. Šilkaičio galimai neteisėtų veiksmų išvažinėjant jai priklausantį pasėlių lauką. Atlikus tyrimą buvo priimti nutarimai nutraukti administracinės bylos teiseną nesant teisės pažeidimo sudėties. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad per E. Gaskienės žemės valdą geodeziniame plane yra numatytas 50 metrų pločio kelias (servitutas).

2013 metų lapkričio mėnesio pabaigoje Kėdainių rajono apylinkės teismas nutarimu nubaudė E. Gaskienę už tai, kad tyčia išdaužė S. Šilkaičiui priklausančio traktoriaus durelių stiklą“.

Surviliškio seniūnijos įgaliotinis Egidijus Kazakauskas visą šią situaciją nušvietė kiek kitaip. Pasak pareigūno, įvykio dalyvių blaivumas buvo patikrintas būtent E. Gaskienės prašymu. Taip pat įgaliotinis iš karto įtarė, jog policija gali būti kaltinama ūkininko dengimu.

„Aš pats nagrinėjau tą bylą, kai buvo paleistas akmuo. Medžiaga buvo perduota teismui, ir E. Gaskienė buvo nubausta. Tai ką, negi teismas blogai nusprendė? Juk ji dalyvavo tikrinant ūkininko blaivumą, nes ji pareiškė, kad ūkininkas neblaivus. Prie jos ūkininkas pūtė, ji matė patikrinimo rezultatus – ūkininkas buvo blaivus.

Dėl to kelio ji kreipėsi į savivaldybę. Pagal visus savivaldybės brėžinius kelias ten turi būti. Man savivaldybė buvo išdavusi planą, kuriame buvo parašyta, kad ten yra kelias. Parašyta koks jis, kokio pločio“, – kalbėjo pareigūnas.

S. Šilkaitis taip pat buvo tvirtai įsitikinęs savo teisumu, ir Gaskų šeimą padavė į teismą, siekdamas įrodyti, kad menamu keliu palei kanalą jis turi teisę naudotis, tačiau teismas nusprendė, kad kelio ten nebuvo ir būti neturi.

Keršija už keliuką

Nepaisant to, kad teismas neretai sudėlioja visus taškus ant „i“, šį kartą tai galimai tik pakurstė ūkininko S. Šilkaičio pyktį. O tai paaiškėjo tada, kai Gaskų šeima kreipėsi į įmonę „Matininkas“ dėl geodezinių matavimų.

„Čia, už keliuko prie mūsų namo, jau kokius 10 metų yra dirbama žemė. Va ir dabar tik žirnius nukūlė. O „Matininke“ dirbanti ponia Rugienienė ėmė ir parašė, kad ten – pievos. Mūsų namo kieme yra kažkiek pievų, kažkiek želdinių, bet sodo nėra, pagal ją. Net kelio, kuriuo prie namo privažiuoti galima, pagal juos, nėra. Na, mums nepatiko tokie jos brėžinukai, mes jiems tą pasakėme, tai ponia Rugienienė išsikvietė žemėtvarkos darbuotojas. Na ir viena sako, kad jeigu auga plote vienas ąžuolas, to ploto sodu laikyti jau negalima. Nesvarbu, kad aplinkui obelys, kriaušės, persikai ir kita. Beržai – ne sodas, želdynai – ne sodas“, – vardijo J. Gaska.

Gavę dokumentus, Jonas su Elena neteko žado – pagal įmonėje „Matininkas“ atliktus matavimus paaiškėjo, kad jie turi vos kelis arus dirbamosios žemės, o visa kita yra pieva. Vietoj kiemą supančio sodo taip pat yra pieva ir dalis želdinių.

„Kai pirkome žemę, skaičiai buvo vienokie, o dabar – viskas kitaip. Dokumente nurodyta, kad didžiąją dalį žemės sklypo užima dirbamoji žemė. Iš 6,2 ha 5,37 ha užima ariama žemė, sodas – 0,2 ha, pievos – 0,26 ha. Taip buvo, kai mes pirkome. O dabar mes turime daug pievų ir kelis arus ariamos žemės“, – piktinosi E. Gaskienė.

Šeima iš pradžių manė, kad geodezininkai padarė klaidą, tačiau jų teigimu, įmonės vadovybė tą neigė.

Ūkininkų manymu, tokie geodezininkų sprendimai buvo padaryti ne veltui. Naudojant žemę ne pagal paskirtį, ūkininkui gresia baudos.

„Jie specialiai taip padarė. Mes turime įrašą, kaip ponia Rugienienė, „Matininke“ dirbanti direktoriaus pavaduotoja, pati pasakė, kad jie taip padarė iš principo, kad mes kelio įbrėžti neleidome. Ji buvo perspėta, kad mes ją filmuojame, ji tiesiai šviesiai pasakė, kad tai – principo reikalas“, – įsitikinę Jonas ir Elena Gaskai.

S. Šilkaitis: „Neįdomios visos fantazijos“

Norėdami išklausyti visus asmenis, susijusius su šia istorija, susisiekėme ir su ūkininku S. Šilkaičiu. Tiesa, jis pareiškė nenorintis komentuoti situacijos ir atsakinėti į klausimus, taip pat grasino teismu.

„Koks man tikslas kažką pasakoti, nei aš noriu kažką su jais aiškintis, nei aš ten važiuoju. Priteisė kelią kitur, per kitur aš važiuoju ir man visai neįdomu, ką jie pasakoja. Aš to straipsnio ir nenoriu. Jinai ten ką fantazuoja, tą jūs parašykit, paskui aš parašysiu skundą, kad bloga informacija. Nematau aš tikslo į klausimus atsakinėt. Ko jai čia dar prisireikė, viešumos prisireikė, pasirodyt, kad visų nuskriausta? Gerai, tegul viešinasi, paduosim dar kartą į teismą, atsiprašinės paskui per jūsų laikraštį už blogą informaciją be įrodymų, be nieko. Man nepatiks straipsnis, aš paduosiu į teismą. Neturėsit mano informacijos, turėsit informaciją tik iš vienos pusės ir automatiškai gausis neteisybė.

Aš su jais taip darau, jei man kas netinka, aš kviečiu policiją ir aiškinuosi, nes taip su ja susitarti ir išsiaiškinti normaliai neįmanoma. Ten toks žmogeliukas įdomus, viskas aplink blogai, visi aplinkui blogi, jinai viena tik gerai mąsto ir viską žino geriausiai už visus“, – kalbėjo S. Šilkaitis.

Tiesa, kiek vėliau ūkininko tonas sušvelnėjo, ir dalį situacijos jis vis dėlto paaiškino.

„Buvo taip, kažkada kažkokie traktoristai važiavo tuo keliu, kuris buvo man skirtas. Savivaldybė pasakė, kad yra kelias, o ministerija kažkokia po kelių metų nusprendė, kad nėra to kelio. Nu nėra tai nėra, padaviau į teismą, teismas išaiškino, kad nėra to kelio. Pasirodo, savivaldybė klydo, kaltas vėl aš likau. Nu kaltas, atlyginau advokato išlaidas, nu nežinau… Dabar esu pasidaręs projektą, kad kelias eitų kitoje griovio pusėje, man tai kainuos 10 000 eurų.

Anuomet aš jai ir keistis siūliau, ir atpirkti, ir nupirkti, ir iš savos žemės pasikeisti, niekas jai netinka – nu, ten piktybiškai nenori kalbėtis. Viskas jai blogai, visi ją skriaudžia, augalus purškia nupurškia, apvažinėja, mėto, laužo, vagia iš jos ten… nu ten toks žmogus“, – kalbėjo S. Šilkaitis.

„Matininkas“: visi dokumentai parengti

Įmonės „Matininkas“ direktorius Žydrūnas Rugienius ir direktoriaus pavaduotoja Rasa Rugienienė tikino niekaip nesuprantantys, kodėl ši istorija vis dar tęsiasi – esą jie savo klaidas pripažinę, dokumentus pataisę laukia, kol Gaskai juos pasiims, pasirašys, ir nuvežę į Registrų centrą užregistruos. Įmonės vadovai tikina sumokėsiantys už dokumentų įregistravimą, taip kompensuodami padarytas klaidas.

„Visa ši istorija nuo to kelio palei upelį ir prasidėjo. Kodėl pirkimo dokumentuose nebuvo pažymėtas kelias, aš negaliu pasakyti. Mes turime projektą, kuriame aiškiai parašyta, kad palei upelį eina 4 metrų ilgio kelias vienoje pagrindinio kelio pusėje, ir toks pats keliukas kitoje pagrindinio kelio pusėje. Tačiau Vilniaus NŽT rado kitus dokumentus ir kitus projektus, kuriuose to kelio nėra. Na, mums visų projektų nerodo“, – kalbėjo R. Rugienienė, rodydama dokumentus.

Atverstoje byloje matomi brėžiniai, kurių viename vienoje sklypo pusėje kelias nėra nurodytas, o kitame – kelias parodytas abejose sklypo pusėse. 

„Kadangi projektai yra prieštaringi, o Gaskų šeima pasisakė griežtai prieš tą kelią, buvo priimtas sprendimas, kad kelio toje vietoje būti ir neturi“, – kalbėjo Ž. Rugienius.

R. Rugienienė tikina, kad E. Gaskienės žodžiai, jog jų įmonė „nemato“ kelio į kiemą, ar „nemato“ sodo – netiesa.

„Iš pagrindinio kelio yra pažymėtas įvažiavimas tiesiai į sklypą, – rodo R. Rugienienė dokumentuose nubraižytą punktyrinę liniją, šalia kurios raide „ž“ pažymėta, kad tai – žvyrkelis. – Čia yra jos bylos. Aš du kartus registruotu laišku siunčiau, o jie mums jas vis grąžina. Galiausiai atsibodo siuntinėti, tai aš jai parašiau, kad bylos saugomos pas mus, ir galima atvažiuoti pasiimti“, – kalbėjo R. Rugienienė.

„Aš pats inicijavau komisiją, važiavo begalė žmonių, o ji pati pasirašė tas komisijos išvadas. Po tos komisijos, pagal jų pateiktas išvadas mes paruošėme dokumentus, tačiau jie tų dokumentų nesirašo“, – tikino Ž. Rugienius.

Klaidą pripažino

Po to buvo gautas E. Gaskienės atsakymas, kad matavimai atlikti neteisingai, ir prašoma juos perdaryti.

Įmonės vadovas neslėpė pasipiktinimo teigdamas, kad užsakovė greičiausiai manosi turinti daugiau kompetencijos nei specialistai ir visa sudaryta komisija.

R. Rugienienė pripažino, kad pildant dokumentus įvyko techninė klaida, ir tekstinėje dokumento dalyje buvo nurodyta, kad didžiąją dalį Gaskų žemės sudaro ariama žemė, tuo tarpu lentelėje toji žemė buvo nurodyta, kaip pievos. Tačiau šią klaidą įmonė tikino pripažinusi, pataisiusi.

„Tai tebuvo žmogiškasis faktorius, techninė klaida – skaičiuką ne į tą skiltį įrašėme. Tačiau tai įtakos neturi, nes ar pieva, ar ariama žemė – vertė žemės yra vienoda. Tačiau mes klaidą pripažinome, pataisėme.

Jos buvo milijoną kartų atsiprašyta, kad neapsižiūrėjome dėl kelio, kad nesupratome dėl to kelio. Dokumentai su nurodytu keliu buvo darbinėje stadijoje, mums viską išsiaiškinus, dokumentai buvo pakeisti“, – kalbėjo R. Rugienienė.

Įmonės vadovai kalbėjo, jog matininkų darbas – ne iš lengvųjų, gaunami dokumentai dažnai būna neaiškus, įstatyminiai aktai prieštarauja vienas kitam, tačiau abu vienbalsiai tikino, kad visą situaciją Gaskų šeimai jie stengėsi išaiškinti kaip įmanoma smulkiau. Tiesa, paklausus, kodėl sklypas aplink Gaskų namą nėra laikomas sodu, paaiškėjo, kad būtent įstatyminė bazė ir neleidžia ten esančios žemės įvardinti, kaip sodo.

„Matininkas nėra sodininkas, agronomas. Jis nepažįsta visų medžių. Na, juk sunku suprasti koks ten medis, ar tas medis yra dekoratyvinis, ar vaismedis. Ten yra graži, prižiūrima veja, tie medžiai pamėtyti šen bei ten. Toje teritorijoje yra ir sodo elementų, ir želdinių, ir dekoratyvinių augalų. Matininkui pasirodė, kad ten nėra ištisas sodas“, – kalbėjo R. Rugienienė.

NŽT atstovai užstoja „Matininką“

Kalbinta Kėdainių NŽT atstovė tikino, kad kitokių sprendimų, negu priima pagrindinis Vilniaus NŽT padalinys, jie priimti neturi galios.

„Mes esame padalinys ir negalime priimti jokių atskirų sprendimų. Dėl to kelio, einančio palei griovį – buvo nustatyta, kad jokio kelio ten nėra, tačiau kaimyninės valdos savininkas turi teisę tuo žemės plotu, kaip keliu, naudotis tik kaimynams susitarus. Ūkininkas S. Šilkaitis prašė kelio servituto, buvo kreiptasi į teismą, tačiau, kiek žinau, kaimynams susitarti nepavyko.

Informacijos apie tai, kad ūkininko giminaičiai ar draugai dirba Kėdainių NŽT neturime – tokie dalykai nėra deklaruojami“, – tikino Kėdainių NŽT atstovė.

Pašnekovė taip pat tikino, kad Gaskų šeima kreipėsi į NŽT dėl to, kad įtarė, jog įmonė „Matininkas“ nustatė netinkamą žemės paskirtį, ir vietoje sodo pažymėjo pievą, želdynus.

„Gaskai į mus kreipėsi, ir NŽT atstovai vyko kaip tikrinančioji institucija. Buvo tikrinama, ar „Matininkas“ neprivėlė klaidų, tačiau nustatyta, kad klaidų nebuvo – Gaskai norėtų, kad vandens telkinys būtų sodas, bet juk vandens telkinio, berželių ir vieno agrastų krūmo sodu vadinti negalima. Buvo vertinama faktinė situacija – nors jie ir norėtų, kad ten visur būtų sodas, specialistai privalo paisyti tvarkos ir nenusižengti reglamentams“, – tikino NŽT specialistė.

Kokia laukia pabaiga?

Įmonės „Matininkas“ teigimu, visi galutiniai dokumentai yra pakeisti ir padaryti pagal užsakovų norus – pievos pakeistos į ariamą žemę, sodo nurodyta apie 0,19 hektaro. Vienintelis dalykas, ką užsakovai turi padaryti – dokumentus pasiimti iš įmonės, nunešti juos į Registrų centrą ir užregistruoti. Taip pat jiems reikia pasirašyti ant vieno dokumentų lapo. Abi bylas nunešus į Registrų centrą, už įregistravimą įmonė tikina sumokėsianti.

Tačiau E. Gaskienė dar kartą pabrėžė, kad bendrovės „Matininkas“ parengti dokumentai, po kuriais jai siūloma pasirašyti, yra netikslūs, ir ji to tikrai nedarys.

„Jeigu bendrovė „Matininkas“ viską padarė pagal Vilniaus NŽT padalinio priimtus sprendimus, kodėl iš Registrų centro atsiimtuose dokumentuose nėra keliuko į sodybą, kur abiejose pusėse užsodintas sodas. Dar keisčiau atrodo, kai bendrovės darbuotojams atliekant matavimus šis sklypas pristatomas kaip ariama žemė, o paruoštuose dokumentuose jis įvardijamas kaip pieva.

Kiek kartų galima taisyti klaidas, kurios neturėtų būti daromos institucijų, kurios privalo tarnauti žmogui, už kurių teikiamas paslaugas didžiulius pinigus moka taip pat žmogus“, – nuostabos neslėpė E. Gaskienė, pabrėždama, kad dėl tiesos pasiruošusi kovoti ir toliau.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video