Kaimų keliukams suteiks antrą šansą?

Kaimai ir kaimeliai nyksta, mažėja, darbų ir laisvalaikio praleidimo formų juose trūksta. Nepaisant nuolatinių kalbų ir idėjų, kaip gi būtų galima sustiprinti šalies kaimus, Kėdainių rajono savivaldybė vos nepriėmė radikaliai priešingo sprendimo, kuris būtų tik dar labiau padidinęs kaimų ir mažų gyvenviečių atskirtį bei pavertęs juos visiškai nepatraukliais.

Mažoms gyvenvietėms – šansų nėra

Dėl emigracijos tuštėjant kaimams, o šalies vadovams sukant galvas kaip padidinti jų patrauklumą, Kėdainių rajone mąstoma priešingai. Valdininkai sukurpė planą, kuriam pritarus kaimų patrauklumas ne padidėtų, o atvirkščiai – sumažėtų. O kaip visa tai įvyko?

Rajono Tarybai savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio skyrius pateikė projektą, kuriame buvo numatomas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Kėdainių rajono savivaldybės kaimiškųjų seniūnijų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), skirstymo tvarkos aprašas.

Projekte buvo numatyta, kad kaimiškųjų seniūnijų seniūnai iki einamųjų metų gruodžio 31 d., vadovaudamiesi projekto atrankos kriterijais, turėtų užpildyti ne mažiau kaip 3 paraiškas, kuriose siūloma, kurias gatves ar kelius finansuoti.

Iš pirmo žvilgsnio viskas tarsi ir gerai, tačiau kur čia yra „kabliukas“? Ogi tame kriterijų sąraše, kuris iš karto atima galimybę smulkesnėms kaimiškoms seniūnijoms gauti daugiau lėšų. Juk ne paslaptis – rajonų ir kaimų kelių būklė yra neretai tiesiog apverktina, o taip yra būtent dėl to, kad jiems tvarkyti skiriama nepakankamai lėšų. Parengtas projektas, panašu, šių problemų neišspręs, o kaimų keliukai ir toliau nebus tvarkomi.

[quote author=“Aut. past.“]Kelių priežiūrai skiriamo finansavimo kriterijai kaimo gyventojus įsuka į užburtą ratą. Niekas nenori keltis gyventi į kaimą, kuriame nėra padorių kelių, o padorių kelių jame nebus, kol nebus pakankamai gyventojų.[/quote]

Savivaldybės administracijos numatyti atrankos kriterijai numato, kad daugiausia balų gauna tie gyvenviečių projektai, kurie pasieks daugiausia žmonių. Kitaip tariant – kuo daugiau gyvenvietėje žmonių gyvena, tuo daugiau balų projektui skiriama. Daugiau taškų gautų ir tos gyvenvietės, kurios bendras gat-
vių ilgis didesnis, kuriose veikia visuomeninės įstaigos ar verslo įmonės, kuriose didesnis namų valdų skaičius, tenkantis 100 gatvės metrų.

Jeigu nėra įrengtų vandentiekio, nuotekų tinklų, ir jų neketinama įrengti artimiausiu metu – 0 balų, gatvė netranzitinė – 0 balų. Vienintelis kažkiek teigiamas ir kaimo gyventojams priimtinas kriterijus – žvyruotų gatvių procentas. Kuo jis didesnis, tuo daugiau balų gaunama.

Tačiau visi kiti kriterijai kaimo gyventojus įsuka į užburtą ratą. Niekas nenori keltis gyventi į kaimą, kuriame nėra padorių kelių, o padorių kelių jame nebus, kol nebus pakankamai gyventojų.

Sujudo ūkininkai

Savivaldybės parengtas planas privertė sunerimti rajono žemdirbius. Juk žmonės dažniausiai ūkininkauja ne miesto centre, ūkininkų verslas ir darbas vyksta rajonuose, kaimuose. Pamatę, kokius kriterijus kelių tvarkymui ir tiesimui bando prastumti valdantieji, sujudo ir Kėdainių krašto ūkininkai – sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas kreipėsi į Tarybos narius, prašydamas gerai apsvarstyti siūlomą projektą.

Ūkininkai atkreipė dėmesį, kad iki šiol buvusi lėšų paskirstymo tvarka buvo tinkama ir jos keisti nėra reikalo, be to, buvo pateiktas siūlymas seniūnijoms leisti nepanaudotas lėšas perleisti ir paskolinti kitoms seniūnijoms. Taip pat ūkininkai neslėpė – kriterijai yra absoliučiai nesuvokiami.

„Štai čia ir užkertamas kelias šioms lėšoms pasiekti nedidelius kaimus. Kyla klausimai: kaip mes pritrauksime žmones gyventi kaime?! O gal šiuo atveju kaip tik siekiama, kad mažų ir vidutinių kaimų neliktų?“, – teigiama laiške.

Mažųjų seniūnijų netenkina

Surviliškio seniūnė Vanda Petrauskienė neslėpė – jos, kaip kaimiškos seniūnijos seniūnės, tokie kriterijai netenkina.

[quote author=“V. Petrauskienė“]Atrankos kriterijai visiškai netinka mažoms seniūnijoms. Pavyzdžiui, gyventojų skaičius gyvenvietėje – mūsų visos didžiosios gyvenvietės turi iki 450 gyventojų. Tai pagal šį kriterijų mes gautume jau tik 3 balus, kai tuo tarpu miesteliai, kurie turi iki 900 gyventojų, gautų 6 balus. Pagal tai mes ne pirmą punktą iš žaidimo iškrentame.[/quote]

„Šie kriterijai pritaikyti didelėms seniūnijoms. Aš atstovauju mažai seniūnijai, todėl jiems prieštarauju. Be to, kokia komisija, sudaryta prie savivaldybės Tarybos ar administracijos, gali geriau žinoti situaciją seniūnijos keliuose, nei seniūnijos seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai ir seniūnas? Tai jau čia pirmas dalykas, kuris netenkina.

O atrankos kriterijai visiškai netinka mažoms seniūnijoms. Pavyzdžiui, gyventojų skaičius gyvenvietėje – mūsų visos didžiosios gyvenvietės turi iki 450 gyventojų. Tai pagal šį kriterijų mes gautume jau tik 3 balus, kai tuo tarpu miesteliai, kurie turi iki 900 gyventojų, gautų 6 balus. Pagal tai mes ne pirmą punktą iš žaidimo iškrentame.

Taip pat ir bendras gatvių ilgis – kuo mes kalti, kad per mūsų gyvenvietę einanti centrinė gatvė sutampa su regiono keliu? Čia vėl geriausiu atveju gautume kokius 2 balus.

Namų valdų skaičius, tenkantis 100 metrų gatvės – na šis kriterijus labai įdomus. Jeigu namai yra abiejose gatvės pusėse – vienas dalykas, o jei namai tik vienoje gatvės pusėje išsidėstę? Vėlgi gautų mažai balų. Tinklų įrengimo kriterijus taip pat neaiškus – jei nėra jų, ir nenumatoma, tai be šansų gauti pinigėlių. Maždaug, jei žmonės neturi nuotekų ir vandentiekio, tai ir asfalto jiems nereikia“, – kalbėjo V. Petrauskienė.

Finansavimo tvarką reikia keisti?

Tarybos narė Adelė Štelmokienė įsitikinusi, kad finansavimo tvarką visgi derėtų keisti, ir pasiūlyta kriterijų sistema iš esmės yra žingsnis teigiama linkme. Vis dėlto patys kriterijai A. Štelmokienei taip pat atrodo netinkami.

„Tai, kad dabartinę finansavimo tvarką reikia keisti, rodo pats gyvenimas: turime kaimuose nutiestus kelius į niekur. O tiksliau kelius, kurie daromi tik dėl to, kad prie jų gyvena koks išrinktasis, vietoj to, kad pinigai būtų skirti blogos būklės, bet reikalingiems keliams suremontuoti ar nutiesti.

Aš pasisakau už tai, kad turi būti iš anksto sutarti skaidrūs ir aiškūs atrankos kriterijai, kad išvengtumėme korupcinių ar tiesiog kvailų sprendimų. Savivaldybės administracija, pasiūliusi išankstinius atrankos kriterijus, iš principo eina teisinga linkme.

Bėda ta, kad tie siūlomi kriterijai nėra teisingi mažesnių vietovių gyventojams. Jeigu juos analizuoji, aiškiai pamatai, kad joks kelias iš mažesnio kaimo ar miestelio praktiškai neturi šansų gauti finansavimo, netgi jei yra baisios būklės ir juo naudojasi sąlyginai daug žmonių.

Aš buvau viena iš tų savivaldybės Tarybos narių, kuri ragino savivaldybės administraciją peržiūrėti kriterijus, tad tikiuosi, bus atsižvelgta į mūsų pastabas ir ateinančiame posėdyje mes nagrinėsime naują, kur kas labiau subalansuotą pasiūlymą“, – teigė A. Štelmokienė.

Tarybos narė taip pat antrino Ūkininkų sąjungai, tikindama, kad seniūnas, prieš pateikdamas atrankos komisijai kelius, turėtų pasitarti su vietos bendruomene, seniūnaičiais, tos seniūnijos gyventojais, ūkininkais – tai tikrai neturi būti vienašalis jo sprendimas.

Mažų gyvenviečių diskriminacija negalima

[quote author=“V. Muntianas“]Dabartiniai darbo grupės sudaryti kriterijai yra tokie suabsoliutinti ir yra diskriminuojamos mažosios gyvenvietės, o šito tikrai neturėtų būti.[/quote]

Paskutiniu metu savivaldybės administracijai kritikos negailintis Tarybos narys, valdančiosios koalicijos atstovas Viktoras Muntianas taip pat laikosi nuomonės, kad numatyti atrankos kriterijai izoliuoja mažas gyvenvietes, o dabartinė finansavimo tvarka taip pat nėra teisinga.

„Dabartiniai darbo grupės sudaryti kriterijai yra tokie suabsoliutinti ir yra diskriminuojamos mažosios gyvenvietės, o šito tikrai neturėtų būti. Aš siūliau tuos suabsoliutintus kriterijus, kurie orientuoti į dydį ir kiekį, pašalinti iš sąrašo, o santykinius kriterijus, kurie taikytini ir mažai, ir didelei gyvenvietei, palikti.

Kai kurie žmonės išreiškė norą palikti seną finansavimo sistemą. O kaip pernai buvo Miegėnuose – ten asfaltuota gat-
vė, kurioje vos dvi sodybos. Na, o pasirodo todėl, kad visos kitos gatvės ten asfaltuotos. Taigi tai tikrai nėra teisinga, juo labiau kad yra tokių gyvenviečių, kur eina tranzitiniai keliai, ir tos gatvės nėra asfaltuotos“, – kalbėjo V. Muntianas.

Tarybos narys taip pat atkreipė dėmesį, kad lėšų skirstymas jau nuo praėjusių metų nėra vieno seniūno darbas. Tačiau jeigu kai kurios seniūnijos visgi tokius sprendimus priima vienašališkai, jų laukia liūdni laikai.

„Mes išmokome kurti daug darbo grupių ir komisijų. Jau praeitą sezoną buvo priimtas sprendimas, kad ne seniūnas vien-
asmeniškai, o bendruomenės pirmininkų, seniūnaičių taryba turi spręsti dėl kelių priežiūros programos lėšų skirstymo. Tačiau jeigu šitas sprendimas nebus vykdomas, seniūnus reikia bausti. Aš įsitikinęs, kad šiemet tikrai niekas nedrįs nieko daryti vienasmeniškai“, – ramino V. Muntianas.