Tiesioginiai merų rinkimai – neteisėti

Konstitucinio Teismo sprendimas merų akimis: demokratijos bus mažiau

Tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai – tokiu teiginiu visuomenę pribloškė Konstitucinis Teismas (KT). Tiesa, dabar tiesiogiai išrinkti merai savo kadencijas turės baigti, tad KT nutarimas įsigalios nuo 2023 metų gegužės.

Konstitucijoje, anot KT, yra įtvirtintas lygus ir vienodas mandatas visiems išrinktiems politikams, nepaisant to, kaip jie išrinkti, ir jokių išimčių nėra numatyta. Tam, kad tiesioginiai merų rinkimai nepažeistų įstatymų, turėtų būti pakeistas 119 Konstitucijos straipsnis.

Ar jis bus pakeistas iki kitų merų rinkimų, priklausys tik nuo Seimo politikų valios. Dabartinis Kėdainių meras ir buvę merai netiki, kad Seimo valdančiajai daugumai užteks politinės valios įteisinti tiesioginius merų rinkimus ir rėžia atvirai – toks sprendimas yra didelis ir nedemokratiškas žingsnis atgal.

Bus abejingesni

Panašu, kad dabartinis tiesiogiai rinktas Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis išties kol kas bus tikriausiai paskutinis tiesiogiai rinktas meras. Galimai prie tokios tvarkos, kai merus galima rinkti tiesiogiai, kažkada vėliau gal ir vėl bus grįžta, tačiau vilties, kad tai nutiks greitai – mažai.

V. Tamulis sako, kad grįžimas prie senosios tvarkos, kai merą rinkdavo taryba, sumažins gyventojų politinį aktyvumą. 

„Mane labai stebina tai, kad tokio sprendimo sulaukėme po 6 metų. Kodėl kai pirmą kartą merai buvo tiesiogiai išrinkti 2015–2019 metų kadencijai, šis klausimas nebuvo keliamas ir nebuvo stengiamasi jo išspręsti?

Daug metų buvo kalbama apie galimybę rinkti merus tiesiogiai. Ir gyventojai aktyviau nei įprastai dalyvavo tiesioginiuose mero rinkimuose. 

Dabar panašu, kad kažkam tokia rinkimų sistema netinka. 

Be abejonių, jei 2023 metais merai nebus renkami tiesiogiai, tai bus didžiulis žingsnis atgal.

Kris ir rinkėjų aktyvumas, padaugės ir abejingumo rinkimams“, – sako V. Tamulis ir priduria, kad rinkimų įstatymas, be abejo, prieštarauti Konstitucijai negali, tačiau vargu ar kas skubinsis išspręsti susidariusią situaciją taip, kad tiesioginis merų rinkimas išliktų. 

V. Tamulis, kuris garsėja savo artimu ryšiu ir betarpišku kontaktu su gyventojais, pabrėžia ir tai, kad tarybos išrinktas meras bus labiau priklausomas nuo visos tarybos, o gyventojai liks antrame plane.

„Jeigu merai bus renkami tarybos, tai bus daugiau sumaišties.

Bus savivaldybių, kuriose per kadenciją ne vieną kartą bus perrinkinėjamas meras. 

Po to seks ir kitos pasekmės – reikės keisti vicemerą, administracijos direktorių. 

Meras, išrinktas Taryboje, priklausys nuo Tarybos narių valios, o gyventojai irgi skeptiškai žiūrės į taip išrinktą merą“, – įsitikinęs jis.

[quote author=“V. Tamulis“] Kris ir rinkėjų aktyvumas, padaugės ir abejingumo rinkimams.[/quote]

Vargu ar susitars

„Aš neabejoju dėl vieno – tiesioginiai mero rinkimai žmonėms yra reikalingi.

Žmonės žino ir mato, ką renka. Jiems reikia lyderių ir jie turi teisę patys juos išsirinkti.

Kada pradėsime pasitikėti žmonėmis ir jų pasirinkimais? Ar maža grupė tarybos narių geriau žinos, koks meras bus tinkamesnis?“ – klausia buvusi Kėdainių rajono savivaldybės merė Nijolė Naujokienė. 

Patyrusi politikė akcentuoja, kad žmonės merą rinkdami tiesiogiai jaučia su juo artimesnį santykį, o per tai ir su pačia savivalda.

Pasak N. Naujokienės, žmonės per tiesioginius merų rinkimus tik pradėjo įsitraukti į procesus ir daryti realius pokyčius savo rajone, reikalauti konkrečių darbų ir rezultatų iš to paties mero. Jo atsakomybės. O auganti bendruomenė norės vis stipresnio ir daugiau dėl jos galinčio lyderio. 

Eliminavus iš šio proceso sprendimo teisę turinčius žmones, jų balsas nebus toks svarbus ir jie nusivils.

„Teismo sprendimo nekvestionuoju, jo laikytis reikia. 

Tiesioginiai mero rinkimai vienareikšmiškai turi išlikti, o tam, kad tai nutiktų, lieka vienintelis teisinis kelias – Seimui įteisinti Konstitucines pataisas. 

Tam, kad tos pataisos būtų pilnai padarytos iki 2023 metų, partijos turi susitarti. Aš manau, kad tai beveik neįmanoma žinant Seimo nevieningumą, politinę priešpriešą ir visiškai skirtingus partinius interesus.

Netikiu, kad tame bus girdimas žmonių noras ir lūkestis rinkti merą patiems ir mes dar kartą atstumsime žmones“, – sako buvusi ilgametė Kėdainių merė, ne kartą užėmusi aukščiausias pozicijas Lietuvos merų reitinge, N. Naujokienė.

Visuomenės interesai – niekam neįdomūs

Buvęs Kėdainių meras Viktoras Muntianas pasisako dar griežčiau. Jis atvirai teigia manąs, kad politikams, ypatingai tradicinėms partijoms, Lietuvos piliečiai nerūpi ir tą jie parodė pirmosiomis naujojo Seimo kadencijos dienomis. 

Puikiai tai iliustruoja ir pavyzdys, kai ekstremaliosios situacijos metu, esant tokiai įtampai, naujieji Seimo nariai… padidino atlyginimus savo patarėjams, padėjėjams.

„Seimo narys turi tris etatus savo padėjėjams ar patarėjams, o jie paprastai būna partijos bičiuliai, kuriems užtikrinamos tam tikros pajamos, nepriklausomai nuo jų kompetencijos, kvalifikacijos.

Atlyginimai buvo padidinti ekstremalios situacijos metu ne tik valdančiosios koalicijos balsais. Premjerė Ingrida Šimonytė pavadino tai cinizmo viršūne. 

Nusispjauti į viską ir spręsti savo reiklaus – tik taip galima įvardinti tokį elgesį, nes tie visi padėjėjai yra partijų funkcionieriai. 

Pavyzdžiui, mūsų Seimo nario Tomo Bičiūno vienas padėjėjas yra iš Klaipėdos. Kaip jis prisidės prie apygardinių reikalų, nelabai suprantu. 

Tiksliau, suprantu, kad niekaip neprisidės, o paimtas padėjėju tik todėl, kad yra partijos funkcionierius kažkoks“, – kalbėjo politikos vilkas.

[quote author=“N. Naujokienė“] Tam, kad tos pataisos būtų pilnai padarytos iki 2023 metų, partijos turi susitarti. Aš manau, kad tai beveik neįmanoma žinant Seimo nevieningumą, politinę priešpriešą ir visiškai skirtingus partinius interesus.[/quote]

Sutars… dėl savo naudos

V. Muntianas sako, kad politinės partijos sutarimą šiuo klausimu visgi veikiausiai ras. Tik ne taip, kaip galėtų tikėtis visuomenė.

„Pakeitimai, apie kuriuos visi kalba ir svajoja, kad nereikia tiesioginių mero, Seimo narių rinkimo – reikalingi tradicinėms partijoms tam, kad jos laimėtų rinkimus be jokių didesnių klaustukų. 

Kalbėkim apie tai, kad ne tik pozicijoje esančios valdančiosios koalicijos, bet ir opozicijoje esančios partijos yra suinteresuotos, kad vyktų tie sąrašiniai rinkimai. Šioje vietoje, mano supratimu, jie galėtų sutarti, nes tai jų bendri interesai.

Įsivaizduoju, kad įgavę valdžią Lietuvoje, politikai bando ne išplėsti demokratiją, bet visais įmanomais būdais ją susiaurinti. 

Lietuvos visuomenės interesai šitoj vietoj nieko nedomina, partijos sprendžia savo interesus ir panašu, kad siekia, jog būtų sąrašiniai rinkimai“, – kirto buvęs Kėdainių rajono meras.

Yra išeitis?

V. Muntianas dar prieš gerus penkiolika metų dirbdamas Seime pateikė įstatymo projektą, kuris neprieštarauja Konstitucinėms nuostatoms ir galbūt galėtų tapti išeities raktu šioje situacijoje.

1 straipsnyje siūloma papildyti Konstitucijos 67 straipsnį ir Lietuvos Seimą įpareigoti skirti ne tiktai tarybos, bet ir merų rinkimus. Projekto 2 straipsnyje siūlomos nuostatos, skirtos reikalavimų asmeniui, kuris gali būti renkamas savivaldybės meru, reglamentavimui ir jo įgaliojimų trukmei apibrėžti.

Pagal ją savivaldybės meras būtų renkamas 4 metų kadencijai nuolatinių vietos administracinio vieneto gyventojų visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.

Savivaldybės meras būtų tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas vietos bendruomenei, savivaldybės tarybai už įstatymų, Vyriausybės nutarimų, savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą.

[quote author=“V. Muntianas“] Pakeitimai, apie kuriuos visi kalba ir svajoja, kad nereikia tiesioginių mero, Seimo narių rinkimo – reikalingi tradicinėms partijoms tam, kad jos laimėtų rinkimus be jokių didesnių klaustukų.[/quote]

„Pagal tuometinį mano siūlymą, savivaldybės meras nebūtų savivaldybės tarybos narys. Savivaldybės meras teiktų savivaldybės tarybai siūlymus svarstyti klausimus ir sprendimų projektus.

Savivaldybės meras vadovautų savivaldybės administracijai, administruotų savivaldybės biudžeto asignavimus, organizuotų savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakytų už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą.

Meras taip pat koordinuotų ir kontroliuotų savivaldybės viešąsias paslaugas teikiančias institucijas ir savivaldybės įmones“, – pagrindinius siūlytų pataisų aspektus apibrėžė V. Muntianas.

Pasak jo, įstatymo pataisos, siūlytos dar 2005 metais, yra pilnai paruoštos, neprieštaraujančios nei dabartiniam Konstitucinio teismo išaiškinimui ir ypač aktualios šiandieną, nes leistų palikti tiesioginius merų rinkimus ir galėtų tapti greičiausiu situacijos sprendimo būdu.