Įteisino netradicinę mediciną: kas iš tiesų už to slypi?
Jau ne pirmą kartą teiktas siūlymas įteisinti netradicinę mediciną galiausiai Seime buvo patvirtintas. Numatoma, kad įstatymas įsigalios tik nuo 2021 metų, tiesa, prieš tai jį dar turės pasirašyti Prezidentas. Ir vis dėlto, kas slypi už netradicinės medicinos įteisinimo? Laisvesnės žmogaus galimybės rinktis tarp tradicinės ir netradicinės medicinos rūšių ar didesnė netradicinės medicinos atstovų kontrolė?
Gali ir pakenkti
Tiems, kurie trynė rankomis tikėdamiesi, kad netradicinė medicina nuo šiol žengs koja kojon su tradicine, teks smarkiai nusivilti.
Apskritai Sveikatos apsaugos ministerija laikosi nuostatos atskirti, kas yra gydymas, o kas yra sveikatinimas, ir kad nekokybiškai atliekamos sveikatinimo paslaugos gali pakenkti žmogui taip, kad jam prireiks gydymo – ir šį kartą tradicinės medicinos, o tai kainuoja valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams.
[quote author=“D. Kaminskas“]Šio įstatymo esmė yra tokia, kad juo siekiama apsaugoti žmones nuo apsimetėlių, šarlatanų ir visokių būrimų žmonių sveikatos sąskaita.[/quote]
„Siekėme, kad žmogus, kuris sveikatos stiprinimui, gerinimui ar atstatymui pasitelkia vadinamuosius papildomus, alternatyvius metodus, būdus, gautų saugias ir kokybiškas paslaugas. Ir kiekvienam būtų aišku, kurios paslaugos priskirtinos sveikatinimo paslaugoms, o kurios ne. Tad pakeitimais sumažinsime grėsmę atvejų, kad dėl nekokybiškai teikiamų, nesaugių sveikatinimo paslaugų žmonės dar labiau pakenkia savo sveikatai, o valstybė patiria papildomų išlaidų jų gydymui“, – sako ministras Aurelijus Veryga.
Siekia apsaugoti
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje itin dažnai skambėjo istorijos apie tai, kaip žmonės, kreipęsi į alternatyvios medicinos puoselėtojus, galiausiai jų kabinetus palikdavo ne tik negavę to, ko tikėjosi, bet ir patyrę psichologinį ar net seksualinį spaudimą ir išnaudojimą.
Vis dėlto netradicine medicina domisi daugybė žmonių, todėl valdantieji nusprendė, kad atėjo laikas įstatymais apginti paslaugos gavėją. Iki šiol iš alternatyvios medicinos propaguotojų nebuvo reikalaujama atskaitomybės.
Įstatymas ne veltui įsigalioti turės tik nuo 2021 metų – skiriama laiko alternatyvių medicinos paslaugų teikėjams paruošti namų darbus, kurie leis gauti licencijas.
Tiesa, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turės susimokėti patys.
Kokios kvalifikacijos?
SAM išskiria kelis pagrindinius netradicinės medicinos veiklos pogrupius. Tai – sveikatos rekreacijos srities paslaugų grupė, į kurią įeina kūno ir veido priežiūros paslaugos, skirtos gerai psichofizinei būklei užtikrinti. Taip pat natūraliosios ir liaudies medicinos srities paslaugų grupės, į kurias įeina biologinio poveikio paslaugų grupė, kūno (kontaktinio) poveikio paslaugų grupė, psichosocialinio poveikio paslaugų grupė.
Išskiriamas ir paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupis, menų terapijos paslaugų pogrupis bei Rytų medicinos sistemų paslaugų grupė.
Asmenys, kurie norės gauti licencijas savo netradicinės medicinos veiklai, turės ne tik būti įgiję reikalingas kompetencijas, bet ir turėti aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus kažkurią iš šių studijų programų: medicinos, reabilitacijos, farmacijos, slaugos ir akušerijos, kosmetologijos, biologijos, genetikos, bioinžinerijos, odontologijos, socialinio darbo, psichologijos pedagogikos, edukologijos, dailės arba muzikos studijas, jei reikia – turėti vaistininko praktikos licenciją.
Sumažės apsimetėlių
Ne paslaptis, kad netradicinė medicina yra puiki terpė darbuotis įvairaus plauko pseudo specialistams. Įstatymiškai reikalavimo turėti kompetencijų lig šiolei nebuvo, o patikrinti reikalingas kompetencijas eiliniam gyventojui, matyt, praktiškai neįmanoma.
Medikas, Seimo narys Darius Kaminskas teigia, jog įstatymo esmė yra apsaugoti žmogų nuo apsišaukėlių, kurie teikia sveikatinimo paslaugas be jokios atskaitomybės. Dėl to atsirado kompetencijų reikalavimai ir tik jas turintiems numatytas licencijų išdavimas. O tai, be kita ko, netenkina kai kurių alternatyvios medicinos paslaugų teikėjų.
[quote author=“Aut. past.“]Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turės susimokėti patys.[/quote]
„Komitete buvo svarstomas šis klausimas. Šio įstatymo esmė yra tokia, kad juo siekiama apsaugoti žmones nuo apsimetėlių, šarlatanų ir visokių būrimų žmonių sveikatos sąskaita.
Įstatyme įvedami kriterijai, kaip apibrėžiamos paslaugos, kurios skirtos sveikatos stiprinimui, gerinimui, atstatymui. Visų šių paslaugų teikimo gebėjimai turės būti pagrįsti tinkamu išsilavinimu ir kompetencijomis.
Jau esme girdėję nepasitenkinimo iš tos netradicinės medicinos paslaugų teikėjų – jie piktinasi, kodėl turėtų įrodyti kažkam savo gebėjimą teikti sveikatinimo paslaugas.
Tuo tarpu įstatymas leis paslaugą gavusiam žmogui, jei jam buvo pakenkta, reikalauti žalos atlyginimo“, – komentavo kėdainietis parlamentaras.
Pagalbinė priemonė
Yra manančių, kad alternatyvioji medicina yra lygiateisė su tradicine medicina. Žmonės tiki, kad alternatyvioji medicina gali gydyti, išgydyti, padėti kartais net geriau nei tradiciniai medicinos būdai – ir tebūnie tai kiekvieno asmens pasirinkimas. Ir vis dėlto dažnu atveju medikai laikosi nuomonės, kad netradicinė medicina visgi turėtų eiti tik kaip papildomas gydymo būdas.
„Aš, kaip medikas, galiu aiškiai pasakyti – alternatyvus gydymas yra laikomas greta tradicinės medicinos einančiu sveikatinimo būdu.
Tarkime, gyvūnų asistuojamoji terapija, tokia kaip delfinų terapija, kaniterapija, na, reikia suprasti, kad ne šuo gydo, ne delfinas gydo. Gyvūnai padeda pakelti nuotaiką, sukurti gerą emociją, kas prisideda prie kokybiškesnio gijimo proceso. Tačiau tai tik papildo gydymą. Pats vienas delfinas gydyti žmogaus juk negali“, – tikina D. Kaminskas.
Tiesa, Seimo narys neslepia, kad įstatymas taisytinas ir veikiausiai tai ir bus daroma.
„Pagrindai yra padėti, tačiau manau, kad įstatymas ateityje bus taisomas, tobulinamas.
Jis įsigalios tik nuo 2021 metų, tad yra laiko, kad žmonės susitvarkytų licencijas, pasiruoštų pokyčiams“, – komentavo parlamentaras.
