Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Vienarūšiai šalutiniai dėmenys, sujungti sujungiamaisiais jungtukai ir, ar, arba, nėra atskiriami, kaip ir vienarūšės sakinio dalys, pvz.: Kurso draugas, sužinojęs, kokį šaltinį pasirinkau tirti, dovanų parvežė įspūdingo dydžio lapą, kad būtų lengviau skaityti ir kad per anksti nesugadinčiau akių. Netaikoma tais atvejais, kai pats Lietuvos bankas prisiima atsakomybę arba kai tokią Lietuvos […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Žinome, kad šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo paprastai išskiriamas kableliais (Jis žinojo, apie ką kalbėti susirinkusiesiems, ir triukšmas tuoj pat nurimo), retai – brūkšniais (Kad stalčiuose nieko nebuvo – tendencingas melas). Brūkšnys tinka priduriamai pasakytam paprastai sakinio pabaigoje einančiam šautiniam dėmeniui atskirti, pvz.: Sudeginau lazdelę subtilaus valyto cinamono – kad atbaidyčiau velnius. Laikinai […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: kai šalutinis dėmuo su jungtuku ar pratęsiamas kitą jungtuką ar ir pagrindinių sakinio dalių turinčia (ar galinčia turėti) sakinio atkarpa, tarp jų gali būti rašomas kablelis, jei tos dvi dalys suprantamos kaip vienarūšiai šalutiniai dėmenys, arba nerašomas, jei suprantamos kaip vienarūšės sakinio dalys šalutiniame dėmenyje. Pvz.: Išlieka intriga, ar tai, kas […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: vienarūšiai šalutiniai prijungiamojo sakinio dėmenys, sujungti kartojamais sudedamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir … ir, nei … nei, ar … ar, arba … arba, atskiriami pradedant antruoju, kartojamuoju, jungtuku. Pvz.: Tiesiog gera, kad sėdi prie laužo ir kad kvepia žuviene, ir kad gali pamatyti mešką kitame upės krante, ir kad visi tave […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: tarp šalutinio dėmens jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) ir prieš jį einančio sujungiamojo ar prijungiamojo jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) gali būti rašomas kablelis norint parodyti šalutinio dėmens savarankiškumą. Pvz.: Reikia pasakyti, kad(,) kai tik kuris iš jų įžengia į salę, tuoj visa jų gudrybė ir dingsta. Labiau patiko Henrikas, kuris(,) […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su pabrėžiamaisiais ar aiškinamaisiais jungiamaisiais žodžiais arba žodžių junginiais bei samplaikomis būtent, ypač, juoba, juolab, juo labiau, tuo labiau, nebent, bent jau, tai yra, vis tiek, retai pasitaikančiu destis ir pan. Pvz.: Tokie žmonės bando įsitvirtinti silpnose bendrijose, būtent kur nėra iniciatyvių žmonių ir darnios narių veiklos. […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: jei prieš sakinio pradžioje einantį šalutinį dėmenį pavartotą dalelytę pagal sakinio prasmę galima sieti ir su šalutiniu, ir su pagrindiniu dėmeniu, šalutinis dėmuo gali būti skiriamas kartu su dalelyte arba atskirai. Pvz.: Juk(,) kai nusiperki naują automobilį, nesinori juo važinėti išmaltais miško keliukais. Gal(,) kad giminių dirbo pavaldžiose įmonėse, galėtų kilti […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Taisyklė: po žodžių vargu, kažin prieš dalelytę ar, įvardį kas bei įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jei norima parodyti prijungimą, pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Kažin(,) kada traukinys ateis? Kažin(,) kur jis prapuolė? Byla turėjo ilgai tęstis ir kažin(,) ar aš būčiau […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Pirmiausia primename, kas jau buvo aptarta praėjusioje pamokėlėje. Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiamasis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiama sis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai suprato, kad autobusas vėluos. (Ką vaikai suprato? […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.