Rasa JAKUBAUSKIENĖ Lengvas rūkas, kasryt kylantis nuo vis dar beprabėgančia vasara alsuojančių laukų ir ežerų, paukščiai, mojantys iki susitikimo kitąmet, godūs gaivaus oro gurkšniai vaikštant pramintais gamtos takais, po truputį mus įtraukia į ramesnį, jaukesnį, šeimyniškesnį gyvenimą. Kaip sakė poetas Raineris Marija Rilkė, „kiekvienas turi tokių vietų, kurių neįmanoma pamiršti jau vien dėl to, kad […]Skaityti daugiau
