Paskutinį rugsėjo sekmadienį garsūs atlikėjai kviečia jaukiam pabuvimui į Paberžę
Rasa JAKUBAUSKIENĖ
Lengvas rūkas, kasryt kylantis nuo vis dar beprabėgančia vasara alsuojančių laukų ir ežerų, paukščiai, mojantys iki susitikimo kitąmet, godūs gaivaus oro gurkšniai vaikštant pramintais gamtos takais, po truputį mus įtraukia į ramesnį, jaukesnį, šeimyniškesnį gyvenimą. Kaip sakė poetas Raineris Marija Rilkė, „kiekvienas turi tokių vietų, kurių neįmanoma pamiršti jau vien dėl to, kad ten esantis oras primena tavo laimingą kvėpavimą“. Tokia vieta neabejotinai daug kam yra Paberžė. Vieta, į kurią ne vienas atvyksta pasisemti to laimingo kvėpavimo, ramybės, minčių darnos ir švaros. Vieta, kuriai tiesiog nereikia galvoti gražių epitetų ir giedoti ditirambų, nes ji pati savaime turi magišką aurą, tvyrančią ore, kurią savo darbu, atvira ir plačia širdimi jai sukūrė Tėvas Stanislovas. Net ir prabėgus septyniolikai metų po to, kai Tėvelis baigė savo Žemiškąją kelionę, Paberžė vis dar glaudžia ir laukia tų, kurie ieško malonių laimingo kvėpavimo prisiminimų. Jau tapo gražia tradicija, kad kasmet rugsėjo pabaigoje į Tėvo Stanislovo gimimo metinių paminėjimą susirenka daugybė žmonių, norinčių ne tik pabūti jaukiame gamtos glėbyje, bet ir paklausyti puikios muzikos, kur juos sukviečia labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“, kasmet organizuojantis tarptautinį muzikos festivalį Tėvo Stanislovo atminimui.
Prie jaunimo prisijungs garsūs atlikėjai
Tarptautinio Paberžės muzikos festivalio meno vadovas Liudas Mikalauskas vasaros ir rudens renginių ciklą pavadina arka, jungiančia Tėvelio mirties ir gimimo metines.
„Jau devintus metus iš eilės švenčiame tarptautinį Paberžės muzikos festivalį, skirtą Tėvo Stanislovo atminimui, kurį organizuoja labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“. Trijų renginių programoje kviečiame patirti gražiausias maldos ir muzikos dermės akimirkas. Rugsėjo mėnesį vėl brėžiame tarsi arką tarp Tėvo Stanislovo mirties ir gimimo metinių.
Rugsėjo 25 dieną vyksiančiame renginyje minėsime jo gimimo metines. Tradiciškai į jį norime įtraukti jaunimą ir vaikus, juos supažindinti su Paberže, joje tvyrančia mistika ir emociniu Paberžės lauku“, – trumpai artėjantį minėjimą pristatė L. Mikalauskas.
„Visada norisi su žmonėmis dalintis tuo, ką jiems galime duoti geriausio. Taip, kaip dalinosi Tėvas Stanislovas.
Mes patyrėme didelę gyvenimo dovaną prisiliesdami prie šio didžio žmogaus išminties ir gerumo, turėdami galimybę ir dabar puoselėti jo numylėtą Paberžę. Tačiau jaunoji karta tiesiogiai nebepatirs šio iškilaus dvasininko skleidžiamo gerumo, todėl mūsų užduotis – perduoti jaunimui tai, ką Tėvas Stanislovas paliko šviesiausia – išmintį jo knygose, pasakojimuose ir išlaikytą gyvastingą Paberžę. Štai todėl paskutinį festivalio sezono renginį visuomet skiriame jaunimui ir nepaprastai džiaugiamės, kasmet galėdami jį čia sukviesti“, – sako labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ direktorė Virginija Ragauskienė.
Stovykloje jaunuoliai muzikuos ir paruoš koncertą
Jau kelerius metus iš eilės tarptautinį Paberžės muzikos festivalį aplanko grupelė Kėdainių muzikos mokyklos jaunimo, kuris koncertuoja drauge su kitais svečiais, dalyvauja meistriškumo stovyklose, kurios trunka kelias dienas. Kaip sakė L. Mikalauskas, šiais metais stovykla truks nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.
„Tai jau tradicija, besitęsianti kelerius metus. Stovyklos metu suburiame ir orkestrą, ir chorą. Taip pat kviečiame skirtingus atlikėjus, kurie prisijungia prie vaikų kolektyvo. Jeigu pernai kvietėme prisidėti Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos ir Kėdainių muzikos mokyklos jaunimą, tai šiemet kviečiame Panevėžio rajono muzikos mokyklos ir tradiciškai Kėdainių muzikos mokyklos jaunimą.
Taip pat prisijungs profesorius ir saksofonistas Petras Vyšniauskas, aktorė ir dainininkė Neringa Nekrašiūtė, atvyks dirigentas iš Olandijos Piet Visser. Jis stovykloje surengs meistriškumo kursus. Taigi, toks tas mūsų bandymas supažindinti jaunimą su Paberže“, – kalbėjo festivalio meno vadovas.
Viliasi, kad sugrįš su savo vaikais
Apgailestaudamas, kad vis mažesnę įtaką žmonėms daro Tėvo Stanislovo išpuoselėtas gamtos kampelis, jis kartu pasidžiaugė, jog atrado puikų būdą, kaip su juo supažindinti ir jį atrasti, kuris pasiteisino su kaupu:
„Turime sutikti su tuo, kad Paberžės muzikos festivalio publika dažniausiai būna brandesni žmonės. Jaunimą, paauglius privilioti į Paberžę yra sudėtinga, nes jiems ji nieko nebesako – nei Tėvo Stanislovo vardas, nei pati Paberžė. Taigi, suradome vienintelę išeitį, kaip juos prisivilioti, kaip pajusti Paberžę gyvenant joje bent tris keturias dienas“.
Įprastai į stovyklą atvykęs jaunimas būdavo apgyvendinamas pačioje klebonijoje, tačiau šiais metais, anot L. Mikalausko, ji yra rekonstruojama, todėl teks glaustis kitoje vietoje.
„Įsikursime Žibartonyse, netoli Paberžės. Tai mums yra iššūkis. Matome, kad metai iš metų tie patys jaunimiečiai, orkestrantai, kurie dalyvavo prieš tai, jau skambina, jau nori, jau vėl jiems reikia Paberžės. Iš to matau, kad jie kada nors čia sugrįš, galbūt jau su savo vaikais aplankys Paberžę…“ – džiugiai vylėsi festivalio meno vadovas.
Paklausus apie L. Mikalausko dvejones, ar ateityje bus kam aplankyti taip Tėvo Stanislovo mylėtą ir puoselėtą Paberžę, Kėdainių muzikos mokyklos projektų vadovė Aistė Dubinkaitė-Stankevičienė išliko optimistiška:
„Net neabejoju, kad ateityje tie jauni žmonės, galbūt jau su savo vaikais lygiai taip pat puoselės Paberžę ar bent jau atvyks jos aplankyti, nes jaučiu ir matau, kokį poveikį jiems daro ta vieta. Manau, kad net ir nevykstant stovyklai, jie vis tiek į ją sugrįš, kaip į vaikystės, jaunystės laikų nuotykį ar bent jau apie tai pagalvos, o turėdami laiko ir galimybių sugrįš ir galbūt savo vaikams apie tai papasakos. Jų atminty ir širdy ji tikrai išliks“.
Kėdainių muzikos mokyklos projektų vadovė pažymi, jog retas Kėdainių rajone gyvenantis žmogus neturėjo kokio nors santykio ar susitikimo su Tėvu Stanislovu. Aišku, vaikai jo nebuvo jau sutikę, bet jie Tėvelį, anot jos, „įsivaizduoja labai šviesiai ir žino, kas jis yra. Manau, jie ir toliau neš tą žinią“.
Puikus laikas, praleistas Paberžės gamtoje ir aplinkoje
L. Mikalauskas jau užsiminė, kad jaunimas nekantriai laukia beprasidedančios stovyklos, o šią būseną sako pastebinti ir A. Dubinkaitė-Stankevičienė.
„Tie vaikai, kurie stovykloje dalyvavo ir ankstesniais metais, dar pernai pasakė, kad šiemet vėl joje dalyvaus, – juokėsi pašnekovė. – Jiems ten labai patinka. Manyčiau, juos labiausiai žavi pati Paberžė, nes ta vieta iš tiesų turi labai stiprią, gerą aurą. Vaikams yra didelis nuotykis praleisti kelias dienas, gyvenant kitokioje aplinkoje, senovinėje gryčioje, šiandienai neįprastomis sąlygomis. Jie patys sako, kad labai patinka ten tvyranti atmosfera, užsiėmimai, giesmės, kurias mokosi, gieda. Taip pat žmonės, t.y. Liudas su savo komanda ir kasmet vis kviečiami įdomūs, žinomi atlikėjai, muzikantai.
Tas rudenėjantis laikas, kai už lango jau šalta, reikia kurti krosnį, kūrenti ją malkomis. Visi susiburia į vieną kambario kampą, šildosi arbata, pokalbiais… Būna labai gera ir jauku.“
Pedagogė teigė pati taip pat dalyvavusi ne vienoje meistriškumo stovykloje, kurios jai, kaip ir vaikams, paliko labai gerą įspūdį.
„Taip pat prisijungia ir kiti muzikos mokyklos mokytojai, ypač, jeigu reikia pastiprinimo grojant instrumentais. Kartu su vaikais ten nakvojame, repetuojame – pažįstame vieni kitus neformalioje, betarpiškoje aplinkoje. Patiriame visapusišką edukaciją, – kalbėjo A. Dubinkaitė-Stankevičienė. – Taip pat kasmet būna įvairios ekskursijos, kuriose pasakojama apie bažnyčią, Tėvą Stanislovą, Paberžę, vyksta pamaldos. Visą laiką labai šauniai mus globoja 1863 metų sukilimo muziejaus vadovė Alina Galvanauskienė ir Paberžės prižiūrėtoja bei puoselėtoja Regina Galvanauskienė. Būna, rengiame talkas, grėbiame lapus, tvarkome aplinką. Vaikai labai noriai įsitraukia į visas veiklas. Jiems laikas, praleistas kaime, gamtoje, labai patinka.“
Palaiko ryšius su buvusiais atlikėjais
Prakalbus apie artėjantį festivalį, Kėdainių muzikos mokyklos pedagogė pastebėjo, kad jaunimas kasmet laukia žinių, kas su jais tais metais muzikuos.
„Kažkokių specialių norų ar pageidavimų jie neturi, džiaugiasi tais atlikėjais, kurie kviečiami dalyvauti. Jiems visada tai yra labai didelis įvykis, pažintys su žinomais žmonėmis, atlikėjais. Koncertai vaikams suteikia įkvėpimo, motyvacijos daugiau stengtis, mokytis, – apie teigiamą stovyklos įtaką kalbėjo A. Dubinkaitė-Stankevičienė. – Kai kurie vaikai net ir praėjus ne vieniems metams po meistriškumo stovyklų vis dar draugauja, bendrauja su atlikėjais, palaiko ryšius.
O ypatingai su chorvede ir koncertmeistere Audrone Juozauskaite, su kuria yra ypatingas ryšys. Ji kasmet dalyvauja ir su vaikais bene daugiausiai kartu su Liudu užsiima. Turbūt jai vaikai jaučia didžiausią meilę ir laukia, kada vėl galės su ja susitikti.“
Atlikėja Paberžėje svečiuosis pirmą kartą
Viena iš atlikėjų, prisijungsiančių prie koncertinės programos – visiems gerai žinoma Neringa Nekrašiūtė. Tiesa, ji teigė, kad Paberžėje ir šiame festivalyje dalyvaus pirmą kartą.
„Labai laukiu šios akimirkos, nes esu daug girdėjusi apie šią ypatingą vietą. Esu dėkinga Liudui Mikalauskui už kvietimą dalyvauti, – džiaugėsi atlikėja. – Su šviesaus atminimo Tėvu Stanislovu neteko bendrauti, bet esu skaičiusi jo knygą. Tai iškili dvasinė asmenybė.“
Daug ir įvairiose aplinkose bei scenose koncertuojanti N. Nekrašiūtė pažymėjo, jog vieta, kurioje koncertuoja, jai yra labai svarbi.
„Žinoma, jog skiriasi atmosfera giedant bažnyčioje ar koncertuojant miesto šventėje. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriu kamerinės aplinkos koncertams, nes tuomet turi artimesnį ryšį su klausytoju“, – paaiškino aktorė ir dainininkė.
O paklausta, ko galima tikėtis jau rugsėjo 25 dieną Paberžės šventoriaus scenoje, N. Nekrašiūtė sakė: „Programoje tikrai žadam mielų staigmenų ir jaukios atmosferos. To ir tikiuosi iš šio koncerto. Laukiu susitikimo su kolegomis ir klausytojais. Visus kviečiu jaukiam pabuvimui!“