Rūta ŠVEDIENĖ Pradedu… nuo pabaigos. Iš renginio išėjau lyg iš bažnyčios – tyli, rami, susikaupusi, nuščiuvusi. Ir ne aš viena taip. Kažkas palietė, nuramino, išgrynino, sutaurino. Donaldo Kajoko asmenybė ir talentinga poezija. Gyvenimas tampa be galo gražus, kai pabūni šalia tokių žmonių. Viskas tarsi atsistoja į savo vietas, supranti, kad viskas yra gerai, buvo ir […]Skaityti daugiau
