Svarbiausi pokyčiai nuo liepos 1-osios: kokie jie?

 Svarbiausi pokyčiai nuo liepos 1-osios: kokie jie?

BNS Žygimanto Gedvilos nuotr.

rinkosaikste.lt, BNS, lrytas.lt inf.

Nuo liepos 1-osios Lietuvoje įvyks ne vienas pokytis. Primename svarbiausius: didėja elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams, du kartus atsisakę siūlymo dirbti neteks bedarbio statuso, įsigalioja Užimtumo įstatymo pokyčiai, keičiasi vaistų, skirtų skausmui malšinti, kompensavimo būdas ir keletas kitų pokyčių.

Du kartus atsisakę siūlymo dirbti neteks bedarbio statuso

Liepos 1 d. įsigalioja nauja užimtumo sistema, skatinanti bedarbius susirasti darbą. Darbo neturinčiam žmogui 12 mėnesių du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso. Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikins ir tuo atveju, jeigu gaus informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą. Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis šią savaitę sakė, kad prireiks maždaug trijų mėnesių darbo neturinčių žmonių problemoms identifikuoti.

Pertvarka siekiama atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti žmones. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai, kiti neturi motyvacijos ar socialinių įgūdžių.

Planuojama tokių žmonų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims. Pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, dirbant su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais bus šalinamos pamatinės žmonių nedarbo priežastys. Tikimasi, jog ši reforma leis įtraukti daugiau asmenų į darbo rinką.

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.

Didėja elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams

Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų augimą valdžia pusę metų mokės kompensacijas visiems elektrą ir dujas vartojantiems gyventojams.

Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką iki gruodžio pabaigos už elektrą valstybė padengs iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, sieks 24 centus.

Kompensacijos bus mokamos visiems vartotojams – ir perkantiems elektrą iš nepriklausomų tiekėjų, ir iš visuomeninio tiekėjo „Ignitis“, ir iš garantinio tiekėjo ESO.

Tuo metu gamtinių dujų kainos gyventojams nuo liepos brangs 27,5–41,5 proc., priklausomai nuo suvartojamo jų kiekio. Vyriausybė nutarė padengti iki 54 centų jų mokamos dujų kainos.

Pritaikius valstybės subsidiją, dujas maistui gaminanti naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams kubo kaina didėja 27,5 proc. iki 1,02 euro (su PVM), namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) naudojantiems vartotojams (antros grupės) – 40 proc. iki 77 centų, o dar daugiau jų deginantiems (trečios grupės) – 41,5 proc. iki 75 centų.

Užimtumo tarnybos klientai bus skirstomi į pasirengusius ir besirengiančius darbui

Nuo liepos 1 d. įsigalioja Užimtumo įstatymo pokyčiai, kuriais siekiama užimtumą pakelti iki 80 proc. Pokyčiais numatyta, kad Užimtumo tarnybos klientai bus skirstomi į pasirengusius ir besirengiančius darbui.

Pasirengusiems asmenims iš karto būtų siūlomas darbas, o besirengiantiems nustatomos priežastys, trukdančios susirasti darbą, ir ieškoma, kaip jas pašalinti. Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama kuo greičiau padėti ieškantiems darbo ir jį siūlantiems surasti vieniems kitus.

Tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos tik ieškantiems darbo, o ne formaliai registruotiems Užimtumo tarnyboje.

Taip pat didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą.

Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 eurų) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių. Darbo pasiūlymai bus teikiami, atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį, dabar į tai nėra atsižvelgiama.

Pirmus tris mėnesius turės būti siūlomas ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o 4–9 mėnesiais – 60 proc. Visais atvejais siūlomas darbo užmokestis negalės būti mažesnis už gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Daugiau žmonių galės gauti kompensuojamųjų vaistų skausmui malšinti

Nuo liepos 1 d. keičiasi vaistų, skirtų skausmui malšinti, kompensavimo būdas. Kompensaciją vaistams nuo skausmo galės gauti ne tik senjorai, vaikai ar neįgalieji, bet ir asmenys, kuriems nustatytos tam tikrų ligų indikacijos.

Vaistiniai preparatai „Ibuprofenum“, „Diclofenacum“ ir „Tramadolum“ bus kompensuojami asmenims, susiduriantiems su onkologinėmis, nervų sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis, patyrusiems traumas, sužalojimus, nudegimus ir kt.

Iki šiol vaistai nuo skausmo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis buvo kompensuojami tik vaikams, senjorams ir neįgaliesiems. Tam tikromis ligomis sergantys asmenys, nepriklausantys anksčiau minėtoms grupėms, šių kompensuojamųjų vaistų gauti negalėjo.

Atnaujinus kompensavimo tvarką, vaistai nuo skausmo galės būti kompensuojami platesnei grupei pacientų. Pavyzdžiui, nuo liepos 1 d. kompensaciją vaistams nuo skausmo gydytojas galės skirti pacientams, sergantiems vėžiniais susirgimais, nervų sistemos ligomis, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis. Taip pat, vaistai nuo skausmo bus kompensuojami ir asmenims, patyrusiems traumas, sužalojimus, nudegimus ir kt.

Slaugos paslaugos namuose bus teikiamos greičiau ir dažniau

Nuo liepos 1-osios įsigalioja atnaujinta ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) teikimo tvarka, kuri padės greičiau įvertinti pacientų poreikius ir suteikti reikiamas paslaugas laiku. Nuo pacientų poreikių priklausys ir kompensuojamų paslaugų skaičius, sudėtingais atvejais jos galės būti teikiamos iki penkių kartų per savaitę.

Iki šiol ASPN paslaugos buvo skiriamos pacientams, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė negalią arba specialiuosius poreikius.

Nuo liepos 1 d. poreikiui nustatyti įvedamas individualus klausimynas, kuris leis greičiau pateikti išvadas ir suteikti slaugos bei priežiūros paslaugas. Atsiranda galimybė pacientams po dienos chirurgijos operacijų, kai pacientai išleidžiami namo tą pačią dieną ir jiems nedelsiant reikalinga pooperacinė slauga, gauti slaugos paslaugas namuose.

Naujas klausimynas padės nustatyti slaugos poreikio lygį: mažą, vidutinį arba didelį. Nuo jo priklausys paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, skaičius.

Anksčiau šis skaičius visiems draustiems asmenims buvo vienodas – nemokamai buvo teikiamos 104 ASPN paslaugos per metus. Nuo liepos 1 d. mažą ASPN poreikį turintiems gyventojams bus kompensuojamos 52 paslaugos per metus (vieną kartą per savaitę), turintiems vidutinį poreikį – 156 paslaugos (3 kartus per savaitę), turintiems didelį poreikį – 260 paslaugų (5 kartus per savaitę).

Nuo liepos pacientams žadamos palankesnės kineziterapijos paslaugos

Nuo šiol pacientams bus lengviau gauti kineziterapeuto paslaugas, o gydytojams – greičiau ir efektyviau užtikrinti pacientų sveikatos pagerėjimą. Nuo liepos 1 d. įsigalioja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtintas kineziterapijos paslaugų teikimo reikalavimų aprašas.

Jame nustatyti esminiai reikalavimai gydymo įstaigoms ir sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems kineziterapijos paslaugas šeimos gydytojo komandoje, geriatrijos dienos stacionare, ambulatorines slaugas paslaugas gaunančio paciento namuose, sporto treniruotėse, varžybose ar kituose renginiuose.

Įtvirtinta, kad pacientams kineziterapija turi būti paskirta iš karto po medicininės reabilitacijos (tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės). Tai yra itin svarbu, nes pabaigus reabilitacinį gydymą, toliau taisyklingai mankštintis rekomenduojama ir namuose. Kineziterapeuto teikiamos paslaugos leis užtikrinti reabilitacijos tęstinumą.

Tuo tarpu gydytojams teks mažesnis krūvis stacionare, nes paciento, kuris yra apmokytas tinkamai atlikti jam parinktus fizinius pratimus, sveikatos būklė gerėja greičiau ir stabiliau, mažėja pakartotinio patekimo į ligoninę tikimybė. Be to, tinkamai atliekama kineziterapija leidžia sumažinti pacientui skiriamų vaistų kiekį.

Sergantieji pirmo tipo cukriniu diabetu nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemas gaus nemokamai

Nuo liepos 1-osios nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus kompensuojama visiems gyventojams, sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu. Pacientai, įpratę matuoti gliukozę imant kraują iš piršto ir pageidaujantys tai daryti toliau, kaip ir iki šiol gaus kompensuojamąsias diagnostines juosteles gliukozei nustatyti.

Diagnostinių juostelių kompensavimo tvarka atnaujinta atsižvelgiant į skirtingų prietaisų jutiklių technologinius ypatumus. Medicinos priemonės bus kompensuojamos tik vienam paciento pasirinktam gliukozės matavimo būdui.

Tai reiškia, kad kai žmogui bus kompensuojamos nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos išlaidos, tai tam pačiam gydymo laikotarpiui negalės būti išrašomos kompensuojamosios diagnostinės juostelės gliukozei nustatyti.

Taip pat nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema negalės būti išrašoma asmenims, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, kuriems kompensuojamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais nuomos išlaidos.

Tačiau jeigu pacientui iki liepos 1 d. buvo išrašytos diagnostinės juostelės, laukti, kol jos visos bus išnaudotos, nereikės – kompensuojamą nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemą bus galima gauti bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo laikotarpio, iki kada pacientui turėtų pakakti anksčiau išrašytų diagnostinių juostelių.

Keičiasi į komandiruotes vykstantiems darbuotojams dienpinigių mokėjimo tvarka

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo ginčų komisijose pernai registruota beveik 5,4 tūkst. prašymų išnagrinėti kilusius ginčus tarp darbuotojų ir darbdavių dėl dienpinigių ir jų avanso mokėjimo tvarkos.

Atsižvelgiant į augantį prašymų skaičių, buvo priimti ir jau nuo liepos 1 d. įsigalios teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama apriboti darbdavio galimybę piktnaudžiauti dienpinigiais.

Akcentuotina, kad nuo liepos 1 d. dienpinigiai bus apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, tačiau dėl mažesnių dienpinigių dydžių profesinė sąjunga ir darbdavys galės susitarti kolektyvinėje sutartyje.

Kai nėra tokios sutarties, dienpinigių dydžiai galės būti nustatyti vietiniame norminiame teisės akte. Visgi pastebėtina, kad abiem atvejais dienpinigių dydis turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Stiprinama prevencinė socialinė pagalba

Šiuo metu socialinės paslaugos teikiamos siekiant padėti išspręsti konkrečias, jau kilusias žmogaus ar šeimos socialines krizes, o dėmesio prevencijai beveik neskiriama. Nuo liepos pradžios pradedama teikti nauja socialinių paslaugų rūšis – prevencinės socialinės paslaugos, padėsiančios suteikti žmonėms kokybišką kompleksinę pagalbą sprendžiant gyvenime iškilusias problemas, kol jos dar netapo socialine rizika.

Prevencinės socialinės paslaugos (kompleksinės paslaugos šeimai, potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieška, darbas su bendruomene, šeimos konferencijos paslaugos) įtraukiamos į Socialinių paslaugų katalogą.

Svarbu, kad kompleksines paslaugas šeimai asmenys ar šeimos gautų kuo arčiau gyvenamosios vietos. Šios paslaugos bus organizuojamos ir teikiamos per bendruomeninius šeimos namus, jas koordinuojant „vieno langelio“ principu.

Kiekviena savivaldybė turės užtikrinti, kad jos teritorijoje veiktų bent vieni bendruomeniniai šeimos namai ir prevencinės kompleksinės paslaugos šeimai būtų prieinamos visiems, kuriems jų reikia. Prevencines socialines paslaugas nemokamai galės gauti visi asmenys ir šeimos.

Bendruomeniniai šeimos namai nuo liepos 1 dienos finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų, jas paskirstant šalies savivaldybėms pagal gyventojų skaičių.  Šiemet tam papildomai bus skirtas 1 mln. eurų. 2023–2025 metais numatoma skirti  beveik 32 mln. eurų.

Individualios priežiūros darbuotojai

Siekiant, kad savivaldybėse didesnis dėmesys būtų skiriamas šeimoms, patiriančioms sunkumų, įgalinti jas savarankiškai rūpintis ir tinkamai prižiūrėti savo vaikus, suplanuotos valstybės biudžeto lėšos savivaldybėms individualios priežiūros darbuotojų pareigybėms finansuoti  – 2022 m. – 4,3 mln. eurų, o 2023–2025 metais numatoma skirti apie 30 mln. eurų. Individualios priežiūros darbuotojai  kartu su socialiniais darbuotojais ugdys tėvų atsakingos tėvystės įgūdžius ir teiks praktinę pagalbą auginant vaikus  iki 1 metų amžiaus arba vaikus su negalia iki 3 metų amžiaus. Šią paslaugą galės gauti socialinę riziką patiriančios šeimos, šeimos kuriose auga vaikai su negalia arba asmenų su negalia šeimos, auginančios vaikus.  

Numatoma, kad individualios priežiūros darbuotojai šiemet teiks pagalbą iki 1000 šeimų prižiūrint mažamečius vaikus ir vaikus su negalia, siekiant įgalinti šeimas savarankiškai rūpintis ir tinkamai prižiūrėti savo vaikus,  pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus nuo gimimo, padėti šeimai sukurti palankią aplinką vaikų augimui ir raidai, kad jie galėtų sėkmingai augti ir vystytis, vėliau lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigas, turėtų vienodą startą tolimesniam gyvenimui.

Socialiniai darbuotojai pagal vaikų poreikius organizuos kitų specialistų pagalbą (psichologo, dietologo, gydytojo-pediatro,  kineziterapeuto ir kt.). Individualios priežiūros darbuotojas dirbs ne daugiau kaip su 4-5 šeimomis. 




Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video